Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad G. Č. buvo jo draugų draugas, jie susipažino per bendrus susitikimus. Lietuvoje buvo ekonomikos pakilimas, tuo metu statybų verslas sparčiai kilo. Bendraujant su G. Č. kilo mintis kažką pabandyti, nes G. Č. buvo vyresnis, turėjo daugiau patirties. G. Č. sutiko su pasiūlymu, pasakė, kad turi įmonę, kurioje jis (K. P.) gali pabandyti dirbti. G. Č. pervedė jam 50 procentų įmonės akcijų, kitos 50 procentų įmonės akcijų priklausė G. Č. Kadangi jis buvo jaunas ir entuziastingas, turėjo didelį morą dirbti sau ir užsidirbti, todėl sutvarkė visą įmonę, lakstė pas notarus, gavo PVM, kibo į darbus. Viskas sekėsi neblogai, tačiau šiame versle jis buvo nepatyręs, kilusiais klausimais patarimų kreipdavosi į G. Č. Buhalteris buvo paskirtas G. Č. Jo manymu, tai buvo G. Č. pažįstamas. Buhalteris visą buhalteriją tvarkė pas save namuose, nes jokio ofiso bendrovė neturėjo. Kilus krizei, darbai sustojo, tačiau bendrovė nebuvo niekam skolinga. Kadangi bendrovei klientai vilkino apmokėjimus, nebuvo iš ko mokėti pinigų. Jis yra ne kartą nešęs į banką pinigus iš savo kišenės, kad galėtų apmokėti PVM. Pasitarę su buhalteriu, G. nutarė pristabdyti įmonės veiklą. Taip pat jis norėjo išeiti iš darbo, kad nereikėtų mokėti algos ir mokesčių. Sutarė, kad G. jį atleidžia iš direktoriaus pareigų. Jis G. perrašė akcijas, tačiau po to G. jo neatleido ir pasakė, kad teks susitikti teisme. Papildomai paaiškino, kad 15 049,79 litų suma imta ne per vieną kartą ir ne iš karto, imta apmokėjimams, mokėjimams, nes tuo metu ne visi apmokėjimus priėmė pavedimais. Negali pasakyti, kur konkrečiai išleisti tie 15 000 litų. Dalies dokumentų jis nepristatė, nes pusė įmonių bankrutavo, o darant bandomąjį balansą jis manė, kad balansas bus normalus ir jis iki to laiko spės viską pristatyti, tačiau to laiko jam niekas nesuteikė, nes prasidėjo teisiniai ginčai. Pripažino, kad pinigus paėmė, tačiau juos išleido prekėms, apmokėjimams, o sau nepaėmė nė vieno cento. Pripažino, kad pirko DVD grotuvą ir paaiškino, kad dar prieš jį pirkdamas jis skambino J. ar G. ir klausė, ar imti sąskaitą faktūrą, nes šiame versle jis buvo naujokas. Jam pasakė, kad sąskaitą faktūrą reikia imti, o jei ji netiks, ji bus išmesta. Būtent todėl jis ir paėmė minėtą sąskaitą faktūrą. Iš pradžiu DVD grotuvas buvo pas J., o kur jis vėliau dingo, jam nėra žinoma, jis juo nesinaudojo. Laminuota danga buvo panaudota Kaune, objekte, ši firma jiems dar liko skolinga. Su šia įmone buvo sudaryta sutartis ir ji liko skolinga 4000 ar 7000 litų. 2008-02-07 pirkta grindų danga irgi buvo pirkta tam pačiam objektui, nes ankstesnėje vietoje grindų dangos nebebuvo. 2008-02-02 pirktos smulkmenos turbūt buvo pirktos tam pačiam objektui, dabar to prisiminti negali. 2008-02-03 pirkimą reikėtų žiūrėti pagal sąskaitas. Čiužinys buvo panaudotas darbininkams nuomojamam vagonėlyje, kurois pagal sutartį buvo reikalingas Ozo parke atliekamams darbams. Pripažįsta, kad čiužinys buvo pirktas ir panaudotas. Čiužinys buvo pirktas darbuotojams vagonėlyje, nes ten nebuvo nei sėdimos vietos, o pagal sutartį su „Promostas“ buvo reikalavimas, kad statybų zonoje būtų vagonėlis, kad darbuotojai turėtų tam tikrą laiką poilsiui. Kitos išeities nebuvo, todėl nuvažiavo ir nupirko čiužinį, kad darbuotojai turėtų kur pailsėti. Jis negali pasakyti, kas miegojo ant to čiužinio, nes tų žmonių buvo nemažai. Minėtas čiužinys turbūt ir liko vagonėlyje. Jis asmeniškai to vagonėlio negrąžino nuomotojams. Paiškino, kad iš to objekto jie ne išėjo, o pabėgo, prasidėjo derybos su „Promostas“ dėl baudų sumažinimo, galiausiai praėjo senaties terminas ir sutartis buvo negaliojanti. Namie jis minėto čiužinio neturi. Už detales buvo sumokėta, nes yra pasirašyta sutartis, viskas buvo pas J. Paaiškino, kad jo automobilis „Volvo 60“ buvo patekęs į avariją ir „Sostena“ kį tvarkė, o važinėti reikėjo. Iš pradžių važinėjo autobusu į Kauną, vėliau paprašė savo motinos paskolinti automobilį. Kadangi reikėjo nurašinėti kurą, tai J. buvo liepęs pasirašyti panaudos sutartį. Bevažiuojant jis suprato, kad tam automobiliui kažkas negerai, todėl nupirko detales ir servisas sutvarkė, visi dokumentai ir sąskaitos buvo pristatyti įmonės buhalteriui J. Tuo metu automobilio nuosavybė buvo L. P. Jam atrodo, kad panaudos sutartis buvo pasirašyta spalio mėnesį. Kadangi dėl nepatyrimo nieko nežinojo, paprašė pažįstamo žmogaus, kuris užsiima tokiais dalykais, kad jis parduotų buhalterinę programą. Už buhalterinės programos įdiegimą buvo sumokėta 500 litų. Tuo metu kompiuteris, į kurį buvo įdiegtos programos, priklausė jam. Tai buvo jo asmeninis, o ne įmonės kompiuteris. Buvo kompiuteris, buvo su kuo dirbti, todėl nebuvo poreikio pirkti antrą kompiuterį. Buhalteris jam pasakė, kad reikia kompiuterio panaudos sutarties. Ką jam sakė buhalteris, tą jis ir darė. Į savo kompiuterį jis instaliavo programas, už kurias sumokėjo iš įmonės lėšų, nes reikėjo dirbti su kompiuteriu, suvedinėti sąskaitas faktūras. Su ta programa jis nespėjo beveik nieko nuveikti. Ruošėsi su minėta programa išrašinėti sąskaitas faktūras, daryti sąmatas, kurios tuo metu daug kainavo. Ta programa liko kompiuteryje, o to kompiuterio jau nebėra. Tas kompiuteris jau nebeveikiantis, nes bivo sugedęs. Negali pasakyti, kokia ten programa buvo, kaip ji vadinosi. Paaiškino, kad kai jis nuėjo į banką pasiimti pinigų, jo paklausė, iš kurios sąskaitos, o jis juoko forma pasakė, kad iš tos, kurioje yra pinigų, net negalvodamas apie UAB (duomenys neskelbtini). Jam davė pasirašyti eilinį banko kvitą, jis pasirašė, jam padavė pinigus ir jis išėjo. Tai buvo nesusikalbėjimas su banko darbuotoja. Tik po to jis sužinojo, kad jam pinigus davė iš įmonės sąskaitos, kilo klausimas, kaip jis galėjo pasiimti tuos pinigus, jei kelis mėnesius jau nebuvo įmonės direktoriumi. Mano, kad tai banko aplaidumo klaida. Žada minėtą sumą grąžinti, kai pasibaigs bylos nagrinėjimas. Jam niekas nepasiūlė kreiptis ir anuliuoti savo parašą banke. Tame banke buvo jo ir įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaita. Apie tai, kad tie pinigai buvo iš įmonės sąskaitos, jis sužinojo tuomet, kai jam paskambino G. ir išvadino jį vagiu. Papildomai paaiškino, kad dažniausiai viską pirkdavo grynais pinigais, savo pinigais, vėliau su buhalteriu atsirinkdavo, kas kam skolingi. Už detales sumokėjo grynais. Turėjo objektą – Ozo parką, objektą Kaune. Su visais objektais buvo sudarytos sutartys. Jis G. akcijų perdavimo pasirašymo metu perdavė antspaudą ir bankų kodus, jis viską turėjo, o pasirašius dėl akcijų perdavimo jam buvo pasakyta, kad jie susitiks teisme. 2008-11-11 nieko, kas priklausė įmonei, jis neturėjo. SEB banke turėjo ne vieną savo asmeninę sąskaitą. 2007 m. rudenį, kai sudužo jo automobilis, jį tvarkė labai ilgai, o kadangi darbo reikalais reikėjo važinėti į Kauną, jis J. pasakė, kad jo mama jam paskolino automobilį, kad būtų kur nurašinėti kurą, kad reikia psirašyti panaudos sutartį bent jau kažkuriam laikotarpiui, kol jis tuo automobiliu naudosis. Jie minėtą panaudos sutartį ir pasirašė. Sutartis buvo su parašais. Automobilio panaudos sutartis buvo paduota J. Tiksliai negali pasakyti, ar prieš pradėdamas dirbti jis pasirašė, kokius dokumentus jis perima, jam atrodo, kad nepasirašė, nes tuo metu G. buvo išvykęs į kelionę. Su juo įmonė pilnai neatsiskaitė. Kai prasidėjo krizė, jis ilgą laiką buvo neapmokamose atostogose ir prieš tai nemokėjo sau atlyginimo. Nežino, kiek jam liko skolinga įmonė. Jis yra siuntęs laišką darbo inspekcijai, todėl darbo inspekcija tai turėtų žinoti. Papildomai paaiškino, kad jis gyvena mamos bute, kuris buvo įsigytas 2006 metais ir kuriame šiemet buvo daromas remontas. Jam nėra žinoma, koks buvo jo tikslus atlyginimas, tačiau jis buvo apie 1000 litų, iki 1000 litų.

Liudytojas J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, ten dirbo ir 2007 metais. Nurodė, kad turėjo reikalų su UAB (duomenys neskelbtini). Turėjo verslo liudijimą, remontavo kompiuteris, į jį kreipėsi K. P. su prašymu sutvarkyti jo kompiuterį. Jis sutvarkė K. P. kompiuterį, K. P. jam sumokėjo. Kam priklausė kompiuteris, jis nežinojo. Jam tuo metu pasirodė, kad kompiuteris yra įmonės, nes jis su K. P. pasirašė sutartį. Kadangi kompiuteris buvo tuščias, jis mano, kad kaina už jo darbą buvo normali. Tokią kainą pasiūlė jis pats, K. P. galėjo ir atsisakyti. Papildomai paaiškino, kad jis savo pirko oficialas programas, kurios jam irgi kainavo. Daugiau to kompiuterio neteko tvarkyti. Kompiuteris buvo nešiojamas (T. 3, b.l. 113-114).

Liudytojas J. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jis nuo 2007-01-15 iki 2007-12-31 turėjo verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu užsiiminėjo kompiuterių remontu ir priežiūra. K. P. jo paprašė, kad jis į UAB (duomenys neskelbtini) nešiojamą kompiuterį įdiegtų kompiuterines programas, nes kompiuteris buvo naujas ir jame jokių kompiuterinių programų nebuvo, todėl 2007 m. lapkričio mėn. 22 d. su K. P. sudarė rangos sutartį Nr. VIK 01-2007, pagal kurią jis įsipareigojo įdiegti ir prižiūrėti buhalterinę ir skaičiavimo įrangą pagal užsakovo poreikius. Už atliktą darbą buvo sutarta sumokėti 5500 Lt. Kai pasirašė rangos sutartį, jis pasiėmė kompiuterį ir maždaug po savaitės atnešė jau sutvarkytą su visom reikalingom kompiuterinėm programom kompiuterį K. P. Po atlikto darbo K. P. jam grynais sumokėjo 5500 Lt, taip pat jis buvo įsipareigojęs, kad tą kompiuterį, jeigu kas atsitiks, sutvarkys (T. 2, b.l. 74-75).

Liudytojas G. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, o K. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Paaiškino, kad K. P. aplaidžiai vykdė įmonės veiklą, sakė, kad nėra klientų ir reikia stabdyti įmonės veiklą. Jis K. P. patikėjo ir įmonės veikla buvo pristabdyta. K. P. dėl veiklos sustabdymo nunešė deklaraciją į M. V. K. P. parašė prašymą dėl atleidimo iš darbo, prašymas buvo patenkintas. Išeidamas iš darbo, K. P. turėjo perduoti įmonės buhalterinius dokumentus, tačiau dokumentai iki šiol nėra perduoti. Vėliau jis sužinojo, kad K. P. atsidarė savo įmonę. Jam kilo įtarimų, todėl patikrinus įmonės buhalteriją aptiko pavedimą 5000 Lt fiziniam asmeniui, pavedimas buvo už automobilį. Tačiau įmonė automobilio nenuomavo, to daryti nebuvo būtinybės. Jis paskambino minėtam fiziniam asmeniui, kuris jam paaiškino, kad sudarė su K. P. žodinį susitarimą dėl automobilio pirkimo – pardavimo. Paaiškinus situaciją minėtam fiziniam asmeniui, pinigai buvo sugrąžinti į įmonės sąskaitą. Po kurio laiko jis patikrinęs sąskaitą pastebėjo, kad sąskaitoje yra tik 15 ar 19 Lt. Banke jį informavo, kad K. P., nors jau buvo atleistas iš pareigų, pateikęs dokumentus nusiėmė pinigus. Iki K. P. išeinant iš darbo, buvo pasirašytas balansas, kad jis skolingas 15 000 Lt. Pinigus K. P. išgrynimo ir panaudojo savo reikmėms. Buvo aptikta įvairių abejotini pirkinių, tokių kaip čiužinys, kuris vėliau buvo išlaiduotas iš sandėlio, DVD grotuvas, vonios užuolaidos. Buvo įdiegta buhalterinė programa už tokią kainą, kuri nebuvo reikalinga, nes dirbo buhalteris, kuris vedė apskaitą. Papildomai paaiškino, kad negali tiksliai įvardinti, kada jis įsigijo įmonę. Jis yra vienintelis akcininkas. Įmonės pirkimo tikslas buvo vykdyti veiklą. Iš pradžių jis pakeitė įmonės įstatus ir įregistravo įmonę registre. Įmonė nevykdė jokios veiklos, su banku sutartis nebuvo sudaryta. Sąskaitą banke atidarė K. P., jis tvarkė tuos reikalus. K. P. susitvarkė dokumentus ir turėjo parašo teisę. Tiksliai negali įvardinti, nuo kada jis yra pažįstamas su K. P. K. P. yra jo gerų draugų draugas, susipažino gal 2006 m. per Jonines. Susipažinę tik bendravo, K. P. jam skambindavosi dėl konsultacijų, kreipėsi kelis kartus prašydamas paskolinti pinigų. Vieną kartą paskambinęs pasakė, kad susipyko su įmonės partneriu, kad nori keisti darbą, nori veiklos. Susitikus K. P. jam papasakojo savo idėjas, mintis. Susitarė dirbti. Jis K. P. pasiūlė dirbti, o pastarasis labai nudžiugo ir ėmėsi veiklos. K. P. buvo perduoti visi reikalingi įmonės dokumentai, antspaudas, įmonės registravimo pažymėjimas. Perduodant dokumentus perdavimo aktas nebuvo surašytas. Prieš perduodant dokumentus K. P., dokumentai buvo pas buhalterį J. S. Kai sutarė dirbti, jis K. P. pasakė, kad jei gerai seksis, jis K. P. perrašys 50 procentų akcijų. Kai K. P. pradėjo daryti pirmuosius rezultatus, jis perrašė K. P. 50 procentų akcijų. Įmonės veikloje jis nedalyvavo, K. P. pasitikėjo pilnai. Vieną kartą su K. P. važiavo pas skolininką į Kauną, K. P. pasakojo apie objektus, atliekamus darbus. Jam nėra žinoma, ar įmonėje buvo sudaromos panaudos sutartys. Jokių lėšų K. P. jam nemokėjo. Buvo susitarta, kad uždirbti pinigai bus dedami į sąskaitą, o už juos buvo planuojama pirkti sklypą kotedžams statyti. Jis nereikalavo K. P. nurodyti, kur yra uždirbtos lėšos, nebuvo tokio poreikio, kadangi jis K. P. pasitikėjo. Kai paprašė K. P. grąžinti įmonės buhalterinius dokumentus, K. P. pasakė, kad dalis dokumentų yra pas buhalterį. Bendravimas tapo komplikuotas. K. P. nekeldavo ragelio, neperdavė dokumentų. Konfliktų, nesutarimų ir pykčių tarp jų nebuvo. Papildomai paaiškino, kad 50 procentų akcijų K. P. jis perrašė iki minėtų įvykių (T. 3, b.l. 114-115).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. Č. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis įsigijo 2007-05-14, įmonės pagrindinė veikla buvo statybos darbai, statybinių medžiagų prekyba. Nuo 2007 m. gegužės 28 d. direktoriumi paskyrė K. P. Dar įmonėje buvo buhalteris J. S. K. P. direktoriumi buvo iki 2008-08-11. K. P., kaip įmonės direktorius, tvarkė visus įmonės reikalus, banke sutvarkė dokumentus, kurių pagrindu jis, kaip įmonės direktorius, turėjo parašo teisę, galėjo tvarkyti bankinius reikalus, susijusius su UAB (duomenys neskelbtini), atidarinėti sąskaitas, daryti pavedimus. Buhalteris tokių įgaliojimų neturėjo, jis tik vedė buhalterinę apskaitą. Jis, kaip akcininkas, pasitikėjo K. P. ir nereikalavo, kad jis kiekvieną mėnesį jam pateikinėtų įmonės balansą, įmonės pažymėjimą, antspaudą, įstatus ir kitus su UAB (duomenys neskelbtini) reikalais susijusius dokumentus. Daiktų – dokumentų perdavimo protokolas nebuvo surašytas. Visi šie dokumentai buvo perduoti dalyvaujant įmonės buhalteriui J. S. Šiuo metu dalis buhalterinių dokumentų, tame tarpe įmonės pažymėjimas, antspaudas, įstatai, pirkimo – pardavimo dokumentai, kasos pajamų, išlaidų orderiai, darbo sutartys, banko išrašai, deklaracijos, kurie buvo pas buhalterį J. S., yra pas jį, o ar pas K. P. yra kokių nors UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų nežino. Jo žiniomis, įmonė jokio ilgalaikio turto neturėjo. Kai atleido K. P. iš UAB (duomenys neskelbtini), jis AB SEB Vilniaus bankui nepranešė, kad K. P. atleistas iš darbo ir kad jis negali savo vardu nuimti pinigų iš įmonės sąskaitos. Tačiau po atleidimo K. P. iš įmonės sąskaitos nusiėmė 5000 Lt. Būdamas direktoriumi K. P. su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs automobilio VOLVO S60 panaudos sutartį, naudojant šį automobilį jį už įmonės pinigus remontavosi, pylėsi degalus. Automobilis Nissan Sunny nepriklausė įmonei, juo nesinaudojo nei K. P., nei buhalteris. 2007-11-12 už šio automobilio remontą K. P. iš įmonės sąskaitos sumokėjo 500 Lt. K. P. direktoriavimo metu taip pat buvo perkamos prekės – lovos čiužinys už 1386,00 Lt, DVD grotuvas už 219,00 Lt, laminuota grindų danga už 2349,23 Lt, nors įmonėje joks remontas nebuvo daromas. Taip pat K. P. su J. P. sudarė rangos sutartį Nr. VIK 01-2007, dėl buhalterinės programos įdiegimo ir priežiūros, nors UAB (duomenys neskelbtini) savp kompiuterio neturėjo, o buhalteris dirbo su nuosavu kompiuteriu ir į jo kompiuterį jokios buhalterinės programos niekas neinstaliavo. Už neva instaliuotą programą J. P. buvo sumokėta 5500 Lt., taip pat pagal balansą K. P. iš įmonės sąskaitos yra pasisavinęs 15 049,79 Lt. Tokiu būdu K. P. UAB (duomenys neskelbtini) padarė 33 679,83 Lt žalos (T. 2, b.l. 88-90, 91-93).

Liudytojas J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti su G. Č., kuris tuo metu buvo direktoriumi. Po to jis direktoriumi priėmė dirbti K. P., o jis (J. S.) liko buhalteriu. Jie liko dirbti dviese. Jis dirbo nuo 2007 m. spalio iki 2008 m. liepos mėn. Turi nuosavą apskaitos programą, nuosavą kompiuterį. K. P. jam atnešdavo dokumentus, jis juos suvesdavo ir ruošdavo ataskaitą. Kartais paprašydavo išrašyti sąskaitą, todėl jis kompiuteriu išrašydavo sąskaitą. Banke jis savo parašų nedėjo, jokių finansų neturėjo teisės tvarkyti. Papildomai paaiškino, kad jokie asmenys be jo ir K. P. įmonėje nedirbo. Buvo autorinės sutartys, tačiau jis tų asmenų nematė, jis tik į apskaitą suvesdavo jam atneštas autorines sutartis. Įmonė vykdė statybos remonto darbus. Materialines vertybes įmonėje pirko tik direktorius, jis turėjo atsiskaitymų kortelę, kurią jis pasipildydavo iš atsiskaitomosios sąskaitos. K. P. galėjo atsiskaitinėti ir grynaisiais pinigais, pinigus išsigryninant bankomate. K. P. turėjo įmonės kortelę, kiek norėjo, tiek ir ėmė pinigų. Jo manymu, K. P. liko įmonei skolingas apie 15 000 litų, tai matyti iš apskaitos dokumentų, minėtos išlaidos nėra pagrįstos dokumentais. K. P. yra neišmokėta kažkiek atlyginimo (mano, kad apie 3000 Lt), nes pastarasis neparašė pareiškimo, kad iš atsiskaitytinės kortelės atskaityti atlyginimą. K. P. atnešė sąskaitas faktūras dėl DVD ir čiužinio pirkimo. Kadangi jo objektai nebuvo vienoje vietoje, K. P. jam aiškino, kad čiužinys reikalingas apnakvindinti darbininkus, o dėl DVD paaiškino, kad jis įsirašo savo projektus ir po to peržiūri. K. P. taip aiškino, o jis neturėjo teisės aiškintis, kaip iš tikrųjų yra, kadangi K. P. buvo jo viršininkas. Jam tik reikėjo žinoti, kur tuos daiktus nurašyti. Neklausė K. P., kodėl perkamas toks brangus čiužinys darbininkams. Jis dirbo su nuosavu kompiuteriu, K. P. jam nesiūlė įmonės kompiuterio, jo jis nėra matęs. Jokių įmonės materialinių vertybių jis nematė, matė tik sąskaitas, kurias K. P. jam atnešdavo namo (kadangi jis dirbo namuose). Atneštus dokumentus jis suvesdavo, K. P. pasirašydavo. Be minėto darbo, įmonėje jokių buhalterinių darbų jam atlikti nreikėjo. Jis sutvarkydavo visą įmonės buhalteriją. Jo programa, įdiegta į kompiuterį, atitiko įmonės poreikius. Jis dirba ne vienoje įmonėje, buhalteriu dirba apie 40 metų. Papildomai paaiškina, kad nereikia dviejų parašų, užtenka direktoriaus parašo. Jeigu direktorius nori, kad ir buhalteris pasirašytų, jis parašo įsakymą. Kadangi jis neturėjo parašo teisės, negalėjo nueiti į banką ir pažiūrėti, kiek pinigų yra sąskaitoje. Automobilio įmonėje nebuvo. Buvo pora sąskaitų dėl benzino, nes K. P. važinėjo į Kauną. Nešiojamojo kompiuterio įmonėje nebuvo, mano, kad nebuvo jokio ilgalaikio turto. Neturėjo jokių teisių, susijusių su finansų tvarkymu. Papildomai paaiškino, kad jis įmonės antspaudo neturėjo, ar juos G. Č. buvo perdavęs K. P., jam nėra žinoma. Taip pat jam nėra žinoma apie tai, ar buvo pasirašytas įmonės dokumentų perdavimo aktas. Įmonės balansas buvo perduotas jam, pagal jį jis pradėjo tvarkyti apskaitą. Finansinės operacijos prasidėjo atėjus dirbti K. P. Jis (J. S.) išrašinėjo dokumentus, susijusius su buhalterija ir ataskaitomis. K. P. atnešdavo autorines sutartis, mokėjimo kvitus, kuriuos jis įvesdavo į apskaitą. Visas sutartis ruošdavo K. P. Jis (J. S.) neruošė nei autorinių, nei panaudos sutarčių, jam toks nurodymas nebuvo duotas, nors pavyzdiniai blankai ir buvo jo kompiuteryje. Neatsimena, ar K. P. jam atnešė sutartį dėl automobilio panaudos. Degalus jis nurašė į išlaidas. Degalų buvo keli kvitai. K. P. važinėjo, nes buvo objektų Kaune. K. P. taip pat atnešdavo sąskaitas dėl medžiagų, kurias jis nurašydavo. Prie autorinių sutarčių buvo pridedami kvitai dėl apmokėjimo už darbą. Visi tai pagrindžiantys dokumentai yra. Sąskaitą, kurią pasirašė kaip avansą, jis nurodė kaip skolą įmonei. Kol įmonės direktoriumi buvo K. P., G. Č. į jį nesikreipė ir nieko neklausė. K. P. turėjo įmonės kortelę, jeigu jis permokėdavo ar nupirkdavo daugiau prekių, jis būdavo skolingas įmonei. Inventorizacija pagal įstatymą daroma, kai direktorius rašo įsakymą atlikti inventorizaciją, ir nurodo asmenis, kurie ją turi atlikti. Šiuo atveju įmonėje dirbo du asmenys – jis ir K. P., todėl direktorius K. P. sau inventorizacijos nedarė. K. P. buvo vienas materialiai atsakingas asmuo įmonėje. Jis nepamena, kiek K. P. skolingas įmonei. Yra pasirašytas dokumentų perdavimo aktas ir dokumentų aprašas. Yra jo parašas, patvirtinantis, kad jis perdavė, taip pat yra akcininko parašas, patvirtinantis, kad jis gavo (nes K. P. neatėjo paimti dokumentų). Apskaitoje nėra nė vieno dokumento be direktoriaus parašo. Išėjo iš darbo, nes darbo nebebuvo. Jį iš darbo atleido K. P. Patvirtino, kad yra jo sudarytas ir pasirašytas dokumentų perdavimo aktas. Pas jį šis dokumentas yra su parašu. Suvestinės ir balansai yra pasirašyti K. P., o ne G. Č.. 15 000 litų suma yra nustatyta pagal dokumentus. K. P. ėmė iš sąskaitos grynuosius pinigus, o paskui kiekvieną mėnesį pateikdavo pateisinamus dokumentus. Pateisinamų dokumentų buvo mažiau, nei paimta pinigų. 15 000 litų sumai pateisinamų dokumentų nėra. Jei būtų išmokėtas atlyginimas, K. P. suma įmonei būtų mažesnė. Yra likę kažkiek neišmokėto atlyginimo. Įmonė K. P. skolinga 1992,22 Lt, šia suma reikėtų mažinti K. P. skolą monei. Įmonės skolą sudaro paimti pinigai, kuriems nėra pateisinamų dokumentų. Papildomai paaiškino, kad K. P. atlyginimas buvo sumokamas, kai pastarasis parašydavo pareiškimą arba duodavo nurodymą padengti jį jam iš atsiskaitytinių asmenų sąskaitos (T. 3, b.l. 115-118).

Liudytojas J. S. tyrimo metu parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterio pareigose dirbo nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2008 m. liepos mėn., įmonės veiklai vadovavo direktorius K. P., asmeniškai disponavo atsiskaitomąja sąskaita SEB banke, atsiskaitomąja kortele ir kasa. Tiek jis, tiek K. P. dirbo namuose, K. P. jam atveždavo visus dokumentus, o jis juos sutvarkydavo taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Prėjimą prie kasos, prie banko turėjo K. P., jis tik suvesdavo apskaitą. 2008 m. liepos mėn. jam išeinant iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas bandomasis balansas 2008 -07-31 dienai pagal tuo metu turėtus buhalterinės apskaitos dokumentus. Pagal buhalterinę sąskaitą Nr. 24351 (atskaitingas asmuo yra K. P.), K. P. skola UAB (duomenys neskelbtini) yra 15049,79 Lt, šia sumai K. P. nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų apie pinigų panaudojimą. UAB (duomenys neskelbtini) vardu, pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo įsigytas inventorius, kuris buvo užpajamuotas ir nurašytas pagal direktoriaus K. P. patvirtintus aktus. Materialiai atsakingo asmens UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo, visus materialinių vertybių pirkimus vykdė asmeniškai direktorius K. P. Inventorizacija nebuvo atliekama, įmonėje visą veiklos laikotarpį dirbo du žmonės, direktorius K. P. ir buhalteris. 2008-07-31 UAB (duomenys neskelbtini) bandomąjį balansą direktorius K. P. patvirtino savo parašu. Pagal buhalterinius dokumentus jis matė, kad buvo pirktas lovos čiužinys, jo pirkimas yra užpajamuotas sandėlyje ir nurašytas į išlaidas, tačiau kur ir kam jis buvo panaudotas jis nežino, nes visus dokumentus, susijusius su pajamom ir išlaidom pasirašė K. P. Kai jis paklausė, kam tas čiužinys reikalingas, K. P. atsakė, kad objekte bus reikalingas darbininkams. Dėl buhalterinės apskaitos programos įdiegimo į kompiuterį nieko nežino, nes jis buhalterinius dokumentus tvarkė su savo nuosavu kompiuteriu ir jam niekas neįdieginėjo jokių buhalterinės apskaitos programų. Visos prekės, kurias įsigydavo UAB (duomenys neskelbtini) buvo užpajamuotos, o vėliau nurašytos pagal aktus, kuriuos pasirašydavo pats K. P., tačiau kur tos medžiagos buvo panaudotos, pasakyti negali, nes niekada nesiteiravo direktoriaus K. P., UAB (duomenys neskelbtini) jokio automobilio neturėjo (T. 2, b.l. 76-84).

Liudytojas S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kiek jis prisimena, K. P. pas juos pirko detales. Jis tuo metu dirbo UAB „Delada“, tačiau šios įmonės dabar nebėra. Kaltinamasis pirko detales, buvo išrašyta sąskaita faktūra. Kadangi kaltinamasis detales pirko ne vieną kartą, todėl pardavėjai jį pažinojo. Paaiškino, kad nepamena, ar K. P. detales pirko kaip įmonės (duomenys neskelbtini) atstovas (T. 3, b.l. 120).

Liudytojas S. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jis dirba UAB „Delada“ automobilių serviso – parduotuvės vadovo pareigose. Apie PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0078398 gali paaiškinti, kad 2007 m. lapkričio 12 d. serviso parduotuvėje, esančioje Kubilaius g. 23, Vilniuje, UAB (duomenys neskelbtini) atstovui pagal PVM sąskaitą faktūrą už grynus pinigus buvo parduotas automobilio „Nissan“ autodetalės, buvo sumokėta 500 Lt, pirkėjui buvo išrašyta minėta faktūra ir išduotas čekis. Faktūroje, grafoje „prekes gavau“ yra pirkėjo parašas, UAB (duomenys neskelbtini) atstovo, pavardė nenurodyta, taip pat nėra nurodytas automobilio „Nissan“ valstybinis numeris, nes minėtas automobilis jų autoservise nebuvo remontuojamas. Parduotos autodetalės tinka tik „Nissan“ markės automobiliams (T. 2, b.l. 85-87).

2009-02-10 specialisto išvada Nr. 5-1/21 nustatyta, kad K. P. direktoriaus pareigoms bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo priimtas nuo 2007-08-28, atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų 2008-08-11. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus nustatyta, kad:

2008-01-08 UAB (duomenys neskelbtini) vardu iš UAB „Topo Centras“, adresu Savanorių pr. 206a, Kaunas pagal PVM sąskaitą FAKTŪRĄ Nr. 0154963 įsigytas DVD grotuvas PHILIPS DVP 3142/12 – 219,00 vertės;2008-01-24 iš UAB „Ermitažas“, adresu Ozo g. 25, Vilnius pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0151472 įsigyta laminuota grindų danga 1533,85Lt vertės.2008-02-07 iš UAB „Iris“, adresu Naujoji g. 50 B, Alytus pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 201649 įsigyta laminuota grindų danga 773,03 Lt vertės;2008-02-02 iš UAB „Ermitažas“, adresu Ozo g. 25, Vilnius pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0152477 įsigytos buto įrengimo ir apdailos prekės 96,52 Lt vertės;2008-02-03 iš UAB „Ermitažas“, adresu Ozo g. 25, Vilnius pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0153125 įsigytos buto įrengimo ir apdailos prekės 113,14 Lt vertės;2007-10-24 iš UAB „Vivjena“, adresu Kalvarijų g. 125A, Vilnius pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIV000360 įsigytas lovos čiužinys 1386,00 Lt vertės, buvo įsigyti pagal K. P. vardu pasirašytus dokumentus, užpajamuoti ir išlaiduoti iš UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio.

UAB (duomenys neskelbtini) apmokėjo UAB „Delada“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 2007-11-12 DEL Nr. 0078399 500,00 Lt sumai, pagal kurią bendrovė (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Delada“ pirko automobilių atsargines detales 500,00 Lt sumai kartu su PVM. UAB (duomenys neskelbtini) bandomajame balanse už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 nurodyta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) 2007 metų gruodžio 31 d. ilgalaikio materialaus turto, tame tarpe ir automobilių, neturėjo.

Specialistė Rita Juonienė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji patvirtina savo pateiktus duomenis. Paaiškino, kad tyrimas buvo atliktas pagal pateiktus dokumentus. Nurodė, kad pati įmonė turėtų būti suinteresuota pasidaryti inventorizaciją, apskaityti savo turtą, bet tai nėra privaloma. Nurodė, kad jeigu balansas darytas tą dieną, tuomet ir inventorizacija turėjo būti daroma tą pačią dieną. Taip pat nurodė, kad bandomasis balansas nėra tikras, jis yra tik bandomasis, skirtas tik pačiai įmonei, jis nepriduodamas Mokesčių inspekcijai, jis gali neatspindėti įmonės turto, juridinės galios neturi. Juridinę galią turi tik galutinis balansas, patvirtintas parašais. Nurodė, kad pirkimo sąskaita faktūra yra čiužinio įsigijimą pagrindžiantis dokumentas. Išlaidavimas gali būti įvairiai fiksuojamas, tačiau kiekvienu atveju turi būti nurodyta, kur tas turtas nukeliavo. 15 000 litų kaip nepagrįstis išlaidos atsispindi pirminiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose. Ta suma susidaro ne iš vienos 15 000 litų sumos, o matomai iš operacijų. Nurodė, kad jeigu bandomasis balansas priduodamas Mokesčių inspekcijai, jeigu Mokesčių inspekcija priėmė jį kaip finansinę atskaitomybę, tuomet jis yra jau nebe bandomasis, o turintis juridinę galią. Negali atsakyti į klausimą, ką reiškia tokia situacija, jei yra išlaiduota, o daikto nėra. Į kitus klausimus specialistė atsakyti negalėjo, nes nurodė, kad jai reikia atlikti papildomą tyrimą.

Gautoje 2011-07-21 specialisto išvadoje Nr. 5-1/162 nurodyta, kad tyrimui pateiktos AB SEB Vilniaus banko Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelės duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) piniginėmis lėšomis turėjo teisę disponuoti bendrovės direktorius K. P. (3 predas). Kortelėje nurodyta, kad ji pasirašyta 2007 m. rugsėjo 6 d.