Šiaulių apygardos teismo nutartis

2008-06-03 · Civilinė byla Nr. 2S-200-357/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-03
Bylos Nr.
2S-200-357/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė (pirm.), Petras Povilaitis, Birutė Simonaitienė
Atsakovas
J. Ž.
Ieškovas
J. Ž.
Kategorijos
  • 118.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2S-200-357/2008

Teisėja D. Valčiukienė Procesinio sprendimo kategorija 118.5; 122.3

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. birželio 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,kolegijos teisėjų: Birutės Simonaitienės, Petro Povilaičio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. Ž. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui J. Ž. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. Ž. patikslintu ieškiniu dėl santuokoje įgyto turto padalinimo prašė santuokoje įgytą turtą padalyti tokiu būdu:

J. Ž. asmeninėje nuosavybėje palikti l/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 75000 Lt vidutinės rinkos vertės.

J. Ž. asmeninėje nuosavybėje palikti 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 75000 Lt vidutinės rinkos vertės. Trijų kambarių butą Nr. 4 su rūsiu, pastato, kuriame yra butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6864 Lt, 1/9 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9000 Lt vidutinės rinkos vertės.

Įpareigoti ieškovę sumokėti atsakovui 4500 Lt piniginę kompensaciją.

Šalies argumentai

Atsakovas J. Ž. patikslintu priešieškiniu dėl santuokoje įgyto turto padalinimo prašė pripažinti, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) esantis nekilnojamasis turtas:

- 87/100 dalys gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- 87/100 dalys ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- 87/100 dalys pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- 87/100 dalys šulinio (kiemo statinių), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Padalinti J. Ž. ir J. Ž. santuokoje įgytą turtą.

J. Ž. priteisti (duomenys neskelbtini) esantį turtą:

ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Lt vidutinės rinkos vertės;

šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Lt vidutinės rinkos vertės;

šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Lt vidutinės rinkos vertės;

ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Lt vidutinės rinkos vertės;

13/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13520 Lt vidutinės rinkos vertės;

13/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 741 Lt vidutinės rinkos vertės;

13/100 dalių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 91 Lt vidutinės rinkos vertės;

13/100 dalių šulinio (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 39 Lt vidutinės rinkos vertės;

iš viso turto 15691 Lt vidutinės rinkos vertės.

J. Ž. priteisti (duomenys neskelbtini) esantį turtą:

trijų kambarių butą Nr. 4 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7000 Lt vidutinės rinkos vertės;

1/9 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vidutinės rinkos vertės;

iš viso turto 9000 Lt vidutinės rinkos vertės.

Iš J. Ž. priteisti ieškovei J. Ž. 3345,50 Lt kompensaciją už J. Ž. tenkančią didesnės vertės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 7 d. nutartimi patenkino ieškovės ir atsakovo prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismas civilinę bylą nutraukė ir patvirtino J. Ž. ir J. Ž. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Ieškovei J. Ž. asmeninės nuosavybės teise atitenka:

- trijų kambarių butas Nr. 4 su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) pastatas, kuriame yra butas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6864 Lt,

- 1/9 dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1910,22 Lt.

2. Atsakovui J. Ž. asmeninės nuosavybės teise atitenka:- 1A1p – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),- 2I1p – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),- 3Š1m – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),- 5I1p – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),- 6Š1g – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),- 7Š1g – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),- 4Iši – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),

- kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)

3. Atsakovas J. Ž. už jam tenkančią didesnę santuokinio turto dalį sumoka ieškovei J. Ž. piniginę kompensaciją iki 2008 metų balandžio 1 dienos – 34000 Lt, minėtą sumą pervedant į J. Ž. nurodytą banko sąskaitą.

4. Ieškovė J. Ž. atsisako savo reikalavimų pagal pareikštą ieškinį.

5. Atsakovas J. Ž. atsisako savo turėtų reikalavimų pagal pareikštą priešieškinį.

6. Šalys pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei apmoka šalys lygiomis dalimis.

8. Šalių sumokėto žyminio mokesčio 75 procentus teismas grąžina įstatymo nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, sutarties turinio matyti, jog šalių sudaryta taikos sutartis imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja (Lietuvos Respublikos CPK 42 str. 2 d.), taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisiniai padariniai (Lietuvos Respublikos CK 6.985 str. ir CPK 294 str. 2 d.) proceso šalims yra žinomi ir suprantami, todėl taikos sutartis patvirtintina ir civilinė byla nutrauktina.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas J. Ž. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirajame skunde nurodoma, jog 2008-03-07 parengiamojo teismo posėdžio metu teismas pagarsino iš FMĮ „Finasta“ gautą informaciją, kad ieškovė J. Ž. 2002 m. nuosavybės teise turėjo 4800 vnt. IAB „Invalda“ akcijų ir jas pardavė 2002-02-19 už 4800 Lt. Kadangi ieškovė J. Ž. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) negyvena daugiau kaip 11 metų, teismo posėdžio metu ieškovė už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį prašė iš atsakovo priteisti 75000 litų piniginę kompensaciją. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas sutiko ieškovei sumokėti 34000 Lt piniginę kompensaciją, o ieškovę ši suma taip pat tenkino. Nors taikos sutartį atsakovas pasirašė niekieno neverčiamas, tačiau ją pasirašė nenaudingomis sąlygomis. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas buvo spaudžiamas piniginę kompensaciją išmokėti tik už gyvenamą namą, kuriame ieškovė negyvena jau 11 metų ir neatliko jokių šio turto pagerinimo darbų, tačiau ieškovei atitenkantis turtas – butas bei iš parduotų akcijų gautos pajamos, į piniginės kompensacijos mažinimo klausimą įtraukti nebuvo. Atsakovas jau 6 metai yra sudaręs antrą santuoką. Atsakovas skubotai, nepasitaręs ir faktiškai nepaaiškinęs savo sutuoktinei taikos sutarties sąlygų, sutiko su tokio dydžio piniginės kompensacijos išmokėjimu. Atsakovas pats realiai tokių pinigų neturi, yra pensininkas, buvo įsitikinęs, kad pinigus duos sutuoktinė. Sutikęs su ieškovės sąlygomis, atsakovas nenumatė galimų sutarties pasekmių. Teismas civilinės bylos nagrinėjimo neatidėjo, nesuteikė galimybės atsakovui ramiai su sutuoktine apsvarstyti ieškovės pasiūlytas taikos sutarties sąlygas, taikos sutartis buvo pasirašyta skubotai. Teismas nesuteikė galimybės apsispręsti pagal kurią iš esančių turto vertinimo kainų atsakovui būtų naudingiau pasirinkti piniginės kompensacijos mokėjimą, nes pagal vieną turto vertinimo aktą gyvenamo namo su ūkiniais priklausiniais vertė 150000,00 litų, buto 9000,00 litų, o pagal kitą – atitinkamai 112000,00 Lt ir 19000,00 Lt. Teismas taikos sutartį galėjo patvirtinti nustatęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs, kad pagal pasirašytas taikos sutarties sąlygas nebus pažeisti šalių interesai. Tokiomis sąlygomis pasirašyta taikos sutartis pažeidžia atsakovo interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. Ž. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas pats su savo advokate suruošė taikos sutarties projektą ir po ja laisva valia pasirašė. Sutarties pasirašymo momentu atsakovui buvo žinoma apie parduotas akcijas. Būsto pagerinimo išlaidos buvo atliktos ne tik pas atsakovą, bet ir ieškovės bute. Teismas suteikė visas galimybes atsakovui apsispręsti dėl savo gyvenamojo namo kainos nuo 2007 metų rudens, nes tiek laiko turto vertinimo ataskaitos buvo byloje. Ir atsakovas, ir ieškovė turėjo advokates, kurios rekomendavo šalims ieškoti kompromisų, teikti tam tikras nuolaidas ir bylą baigti taikiai. Atsakovo dabartinė žmona neturi teisės reguliuoti ieškovės ir atsakovo turto dalybų. LR CK numato taikos sutarties sudarymo ir jos pripažinimo negaliojančia sąlygas, tačiau atsakovas nenurodė nei vieno motyvo, dėl ko turėtų būti naikinama sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet kurioje proceso stadijoje bylos šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (LR CPK 140 str. 3 d.). Įstatymas, įvardindamas taikos sutarties sampratą, nustato, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimus arba kitus ginčytinus klausimus (LR CK 6.983 str. 1 d.). Atskirajame skunde nurodoma, kad teismo posėdžio metu ieškovė už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį prašė iš atsakovo priteisti 75000 litų piniginę kompensaciją, atsakovas sutiko ieškovei sumokėti 34000 Lt piniginę kompensaciją, o ieškovę ši suma taip pat tenkino. Šios aplinkybės patvirtina, kad bylos šalių susitarimas atitinka esminę taikos sutarties sąlygą – kompromiso būdu (tarpusavio nuolaidomis) išspręsti kilusį teisminį ginčą. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pagal vieną turto vertinimo aktą gyvenamojo namo su ūkiniais priklausiniais nustatyta vertė yra 150000 litų, buto – 9000 litų, o pagal kitą – atitinkamai 112000 Lt ir 19000 Lt. Bet kuriuo iš šių atvejų gyvenamojo namo ir buto verčių skirtumas (141000 Lt ir 93000 Lt) yra žymiai didesnis už taikos sutartyje nustatytą 34000 Lt piniginę kompensaciją, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį (gyvenamąjį namą su priklausiniais). Įvertinant šias aplinkybes matyti, jog šalių susitarimu nustatytos piniginės kompensacijos dydis įrodo, kad atsakovui buvo padarytos nuolaidos, todėl pripažintina, kad tokios sutarties sąlygos yra palankios atsakovo atžvilgiu ir nelaikytinos pažeidžiančiomis atsakovo interesų.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymu byloje surinko duomenis apie ieškovės turėtas akcijas (t. 2, b. l. 72-75) ir su jais supažindino bylos šalis – atsakovas nurodė, kad informaciją, jog ieškovė turėjo 4800 vienetus AB ,,Invalda“ akcijų ir jas 2002-02-19 pardavė už 4800 Lt, teismas pagarsino 2008-03-07 parengiamojo teismo posėdžio metu. Žinodamas šią informaciją atsakovas pasirašė taikos sutartį, pareikšto priešieškinio reikalavimų netikslino.

Byloje sudaroma taikos sutartis yra šalių laisvos valios išraiška, šalims įstatymo suteikta teisė jų pačių nuožiūra tarpusavio susitarimu išspręsti teisminį ginčą. Dėl sudaromos taikos sutarties sąlygų turi apsispręsti pačios sutarties šalys, teismas šiuo atveju atlieka pasyvų vaidmenį – civilinio proceso nustatyta tvarka šią sutartį patvirtina arba atsisako patvirtinti, jeigu nustato, kad sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (LR CPK 42 str. 2 d.). Sutarties turinio, jos sąlygų sudarymas yra šalių išimtinė teisė ir teismas neturi teisės spręsti šių klausimų. Atsakovas, nepriklausomai nuo nedalyvaujančių byloje asmenų nuomonės, sudarydamas ir pasirašydamas taikos sutartį privalėjo pats įvertinti atskirajame skunde nurodytas aplinkybes apie galimybę ieškovei išmokėti kompensaciją ar jos gavimo šaltinį. Šio klausimo bylos nagrinėjimo metu atsakovas nekėlė, atidėti bylos nagrinėjimo neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė taikos sutarties patvirtinimo pagrįstumą šalių pareikštų prašymų ribose.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas 2008 m. kovo 7 d. nutartį šalims išaiškino taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisines pasekmes, nustatė, jog sutartis imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, t. y. tinkamai vadovavosi civilinio proceso teisės normų nuostatomis. Taip pat nenustatyta, jog teismas, priimdamas nutartį patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, pažeidė materialinės teisės normas, atsakovas nenurodė įstatyme numatytų taikos sutarties negaliojimo sąlygų (LR CK 6.986 str.).

Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra pagrįsta ir teisėta, atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutarties.

Atskirąjį skundą atmetus, valstybei iš atsakovo priteistinos 5,90 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutari a:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. Ž. valstybei 5,90 Lt (penkis litus, 90 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Birutė SimonaitienėPetras Povilaitis