Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S. J., išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05572-15 medžiagą, kurioje

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis L. K. šeimos nariui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šiomis aplinkybėmis:

2015-01-25 apie 19.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, tyčia plaktuku, sudavė vieną smūgį per galvą šeimos nariui – sūnui V. K., tuo nukentėjusiajam V. K. dėl galvos kirstinės žaizdos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis L. K. apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad 2015-01-25 būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), konfliktavo su dukra Ž. ir sūnumi V. Tuo metu buvo nestipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau gerai visų konflikto aplinkybių neprisimena. Pamena, kad konfliktavo su dukra, kurią užstojo sūnus. Tuo metu stipriai užpykęs paėmė nuo stalo plaktuką, kuriuo sudavė V. per galvą, tuomet V. išbėgo į kiemą. Jį nusivijo, tačiau tikrai jokio kirvio rankose nelaikė. Ar sūnui grasino nukirsti galvą, nepamena. Mano, kad sūnus pats buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl iš dalies jį klaidingai apkaltino. Dėl šio savo poelgio labai gailisi bei sutinka būti nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 42, 44).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2015-01-25 apie 19 val. namuose, (duomenys neskelbtini) jo neblaivus tėvas L. K. užsipuolė savo dukrą Ž. P.. Jis pradėjo ginti seserį. Konflikto metu tėvas L. K. namuose jam sudavė vieną smūgį plaktu į galvą ir sužalojo. Po smūgio jis išbėgo į kiemą, kur bėgdamas paslydo ir parkrito ant žemės. Pribėgęs tėvas jam daugiau jokių smūgių nesudavė. 2015-01-25 jis pats buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl iš pradžių jam pasirodė, kad tėvas kieme jam sudavė kirviu per galvą. Tačiau krisdamas jis susimušė galvą, todėl jam atrodė, kad tėvas sudavė ir antrą smūgį. Ar tėvas kieme rankose laikė kirvį, neprisimena. Taip pat neprisimena, kad tėvas jam būtų grasinęs. Šiuo metu su tėvu jis susitaikęs ir jam jokių pretenzijų neturi, jokia žala nepadaryta. Iš viso tėvas jam vieną kartą plaktuku sudavė smūgį per galvą ir ją sužalojo (b. l. 24-26).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta Ž. P. parodė, kad 2015-01-25 apie 19 val. namuose (duomenys neskelbtini) jos tėvas L. K. pradėjo su ja konfliktuoti. Ji nesivėlė su tėvu į konfliktus, kadangi tėvas yra gydytas (duomenys neskelbtini), be to, kai būna neblaivus, yra neprognozuojamas. Ji tylėjo. Brolis V. K. ją gynė. Tėvas pagriebė plaktuką ir sudavė broliui juo per galvą. Brolis išbėgo į lauką, o tėvas jį nusivijo. Netrukus tėvas sugrįžo, o brolis liko gulėti lauke. Ji pamatė, kad brolio galva kraujuoja ir iškvietė medikus (b. l. 30).

V. K. protokolas-pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2015-01-25 tėvas L. K. jam sudavė plaktuku per galvą (b. l. 4).

Įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, kuriame apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-9).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nusikaltimo įrankis - plaktukas (b. l. 11-14).

2015-01-25 22.02 val. asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad L. K. rezultatas yra 0,84 promilės (b. l. 37).

Iš specialisto išvados Nr. G 127/15(06) matyti, kad V. K. kirstinė galvos žaizda padaryta kieto, turinčio ribotą paviršių daikto. Sužalojimas padarytas galėjo būti ir vieno trauminio poveikio pasekoje, kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Daugiau tikimybės, kad sužalojimas padarytas smūgiavimo būdu (b. l. 20-21).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. K. savo neteisėtais veiksmais šeimos nariui – sūnui V. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtiniai kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai. Nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas teismo medicinos eksperto išvada ir kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą kaltinamojo L. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi dėl kirstinės galvos žaizdos nukentėjusiajam – šeimos nariui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Skiriant bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis anksčiau teismo neteistas, nors smurtą prieš šeimos narį naudoja ne pirmą kartą (2007-05-29 ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas) (b. l. 50), baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 51-52), nedirba (b. l. 56, 57), įrašytas į priklausomybių ligų kabinetų įskaitą dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 54). Pagal BK 55 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje viena iš bausmių rūšių numatyta laisvės apribojimas. Kaltinamasis sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu (b. l. 67).

Pagal 2013-07-13 įsigaliojusį BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti vieneriems metams laisvės apribojimu, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą teismo baudžiamuoju įsakymu laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu, į laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-01-25 iki 2015-01-26 (1 diena), prilyginant ją 2 laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 7 d., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., įpareigoti nuteistąjį L. K. bausmės atlikimo metu per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti L.K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plaktuką, saugomą Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, - sunaikinti kaip menkavertį baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Įteikti L. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.