- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-12
- Bylos Nr.
- e2YT-5422-452/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01500-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Breskienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas
- Advokatai
- Olegas Juška
dalyvaujant pareiškėjui A. V., jo atstovui advokato padėjėjui Olegui Juškai, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui, nedalyvaujant Valstybės įmonės Turto bankas atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas, nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po dėdės K. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė dėdė K. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo jo mamos S. V., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), brolis. Mirusysis vaikų neturėjo, S. V. po savo brolio mirties palikimo nepriėmė ir dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė. Iki mirties jis rūpinosi dėde, kartu gyveno šiam priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Palaidojęs dėdę pasiliko gyventi pastarojo name, kur gyvena ir šiuo metu. Namus prižiūri, moka mokesčius už elektrą, kreipėsi į matininką dėl K. V. priklausančios nuosavybės kadastrinių matavimų atlikimo, duomenis įregistravo Nekilnojamojo turto registrų centre. Dėdė testamento nepaliko ir daugiau paveldėtojų neturėjo. Po to, kai seniūnas paaiškino, kad reikia susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, kreipėsi į teismą. Prašė pareiškimą tenkinti.
2. Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Olegas Juška teismo posėdžio metu pareiškėjo prašymą palaikė ir paaiškino teismui, kad juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu, kad A. V. paveldėjimo būdu galėtų įgyti nuosavybę į po dėdės K. V. mirties paveldėtą turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau -VĮ) Turto bankas nepareiškė prieštaravimo dėl pareiškimo tenkinimo. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo K. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo turto priėmimą valdyti. Teismui visapusiškai išnagrinėjus bylos įrodymus, neprieštaraus prašymo tenkinimui. Prašė bylą nagrinėti Turto banko atstovui nedalyvaujant.
4. Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas Kęstutis Chrapačas paaiškino, jog su prašymu dėl juridinio fakto nustatymo sutinka. Atsižvelgiant į byloje esamus ir papildomai pateiktus įrodymus, pareiškėjo pareiškimas turėtų gali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miręs K. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) mirusios S. V., gim. (duomenys neskelbtini), brolis ir pareiškėjo A. V., gim. (duomenys neskelbtini), dėdė. Gyventojų registro duomenimis K. V. mirties metu buvo nevedęs, duomenų apie jo vaikus nėra. K. V. ir S. V. tėvai yra mirę, duomenų apie kitus brolius ar seseris nėra. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pareiškėjas yra penktos eilės įpėdinis palikimui, likusiam po K. V. mirties.
6. Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
7. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.
8. Byloje nustatyta : testatoriaus K. V. paskutinė gyvenamoji ir mirties vieta buvo (duomenys neskelbtini). Panevėžio rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Algirdas Čirvinskas raštu patvirtino, kad po K. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties notaro biure paveldėjimo byla nėra pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
9. Pagal pateiktus 1977 m. spalio 4 d. duomenis (žemės sklypo esamos situacijos planą, gyvenamojo namo planą) (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu ir 1728 kv. m. naudojamu sklypu, yra V. K., A. vardu. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnijos seniūno išduota pažyma dėl K. V. asmens duomenų neatitikimo, atsižvelgiant į tai, jog suinteresuoti asmenys neginčijo šio įrodymo ir jame nurodytų faktų, vertinama kaip rašytinis įrodymas bendrame įrodymu kontekste.
10. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 1997 m. rugsėjo 30 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo dėdės K. V. namuose adresu (duomenys neskelbtini) Aplinkybės, kad pareiškėjas ir šiuo metu gyvena mirusio dėdės namuose, moka mokesčius už elektrą yra patvirtintos apmokėtomis sąskaitomis ir UAB „Ignitis“ raštu, kuriame nurodyta, kad 2005 m. gegužės 20 d. su K. V. sudaryta sutartis dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją vykdoma.
11. Ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti turto savininku faktiškai valdydamas jį po palikėjo mirties.
12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas po testatoriaus K. V. mirties atliko gyvenamojo namo, ūkinio pastato, statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir juos įregistravo VĮ Registrų centre. Toks pareiškėjo veiksmų nuoseklumas ir pobūdis patvirtina, kad jis po dėdės mirties paveldimą turtą valdo kaip savo ir laiko save šio turto savininku (naudojasi, moka už jį mokesčius, rūpinasi bei tvarko).
13. Atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytus paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, į suinteresuotų asmenų atsiliepimuose bei teismo posėdyje išdėstytą nuomonę, į turto, sudarančio palikimą pobūdį, teismas laiko įrodytu, kad A. V. per įstatyme nustatytą terminą savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo, todėl pareiškimą laiko pagrįstu ir tenkina (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Šis juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
14. Pareiškėjas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteisiamos ir padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą įstatymo nustatytu terminu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.