Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-12-06 · Civilinė byla Nr. e2-29288-466/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-06
Bylos Nr.
e2-29288-466/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23157-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Delta Transportas ir Logistika“
Atsakovas
SIA „Drebnieks“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-29288-466/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23157-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.26; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delta Transportas ir Logistika“ (senas pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Coma Berenices Logistica“) ieškinį atsakovui SIA „Drebnieks“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 400,00 Eur skolą, 200,40 Eur delspinigius ir 6 proc. procesines metines palūkanas, atsakovui pilnai neatsiskaičius pagal 2018 m. kovo mėn. vienkartinį pervežimo užsakymą Nr. 01-2018/03/12 už krovinio pervežimą iš Rusijos Federacijos Nizhnij Lomov (Penzos reg.) į Latvijos Respubliką, Rygos miestą. 2018 m. balandžio 7 d. Nurodė, kad atsakovas už pervežimą sumokėjo 600 Eur, nors iš viso turėjo sumokėti 1 000 Eur, todėl liko skolinga 400 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad medienos granulių krovinys krovinio gavėjui (pirkėjui) SIA „Baltic Biogran“ buvo pristatytas ne visas. Pagal CMR važtaraštį krovinio svoris turėjo būti 22 000 kg, tačiau pasvėrus visus krovinio paketus buvo nustatyta, kad realus krovinio svoris yra 19 750 kg, t. y. yra 2 250 kg svorio skirtumas tarp to, kuris turėjo būti pervežtas bei to, kuris realiai buvo pristatytas. Transporto priemonės PO 1735/M8250 vairuotojas krovinio pakrovimo metu pranešė gamintojui, kad jo svarstyklės rodo daugiau kaip 22 000 kg, todėl atsisakė priimti likusią krovinio dalį ir sandėlyje liko dalis krovinio 2 250 kg., kuri nebuvo pervežta, t. y. pristatyta krovinio gavėjui. Todėl atsakovas iškėlė prielaidas, kad arba vairuotojo automobilyje netiksliai veikė svorio daviklis (svarstyklės), arba vairuotojas turėjo tikslą pervežti daugiau kuro ar kitą krovinį. Gamintojas, kurio sandėlyje buvo kraunamas krovinys, negalėjo patikrinti automobilio svorio daviklio (svarstyklių), todėl išleido automobilį su kroviniu, kurio svorį nurodė vairuotojas. Atsakovas pareiškė pretenziją gamintojui, kuris patvirtino, kad sandėlyje liko krovinio dalis – 2 250 kg. Atsakovas sutiktų sumokėti likusią 400 Eur sumą už pervežimą tik tuo atveju, jei ieškovė UAB „Com Berendsen Logistika“ pristatytų likusią krovinio dalį – 2 250 kg į paskirties vietą. Priešingu atveju, atsakovas įskaitys 400 Eur sumą kaip savo nuostolių atlyginimą už nepilnos apimties krovinio pervežimą.

Šalies argumentai

Ieškovė pateiktame dublike nurodė, jog pagal šalių sudarytą sutartį, pervežtinas krovinio svoris negalėjo viršyti 22 tonų, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog ieškovė buvo įsipareigojusi pervežti 22 250 kg. krovinį. Ieškovė mano, kad neturėdama pareigos vežti didesnį krovinį nei jai priklausė, turėjo teisę atsisakyti gabenti likusią krovinio dalį ir jai išmokėtas užmokestis už krovinio pervežimą negali būti mažinamas. Ieškovė pažymėjo, jog krovinio pristatymo metu, atsakovas nepateikė jokių pretenzijų dėl krovinio svorio, o teikdamas atsiliepimą į ieškinį nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog tuo metu buvo gautas kitoks krovinio svoris nei nurodyta CMR važtaraštyje, taip pat nėra aišku, kuo remiantis atsakovas paskaičiavo 400 Eur nuostolių dydį, kurį atsisako sumokėti ieškovei. Tuo pagrindu, ieškovė prašo ieškinį tenkinti ir priteisti negrąžintą įsiskolinimą.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą tripliko nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, Lietuvos Respublikos CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių buvo pasirašytas vienkartinio pervežimo užsakymas Nr. 01 2018/03/12 ir sutarta, kad ieškovė atsakovui perveš 22 tonų svorį už 1000 Eur. Tuo pagrindu, ieškovė CMR važtaraščiu 002/2018 pervežė atsakovui medienos granules, kurių bruto svoris CMR važtaraščio 11 eilutėje nurodytas 22 220 kg. Ieškovė atsakovui išrašė 2018 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2018/0042 1000 Eur, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2018 m. kovo 23 d. Atsakovas 2018 m. balandžio 27 d. ieškovei sumokėjo 600 Eur ir atsiliepime teigė, kad ieškovė neatvežė dalies krovinio, todėl nėra pagrindo sumokėti visą sumą pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir pažymėjo, jog ieškovei buvo pateikta 2018 m. kovo 21 d. pretenzija dėl ne viso atgabento krovinio.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.716 straipsnį, 6.720 straipsnio 3 dalį, klientas turi prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos CK 6.205 straipsnis).

Vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai nėra akivaizdūs, pretenzijos turi būti pateikiamos raštu. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, matyti, kad duomenų, jog krovinio iškrovimo metu ieškovė ir atsakovas būtų patikrinę krovinį nėra ir krovinio priėmimo metu neatitikimų rasta nebuvo. Priešingai, CMR važtaraščio 24 eilutėje yra atsakovo spaudas ir parašas, kad krovinys yra gautas. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė 2018 m. kovo 21 d. pretenziją, tačiau byloje nėra duomenų, kad ši pretenzija buvo įteikta ieškovei. Teismas taip pat pažymi, kad pagal šalių pasirašytą vienkartinį pervežimo užsakymą ieškovė galėjo pervežti atsakovui iki 22 tonų krovinio, o pervežimo kainą už minėtą kiekį buvo nurodyta 1 000 Eur. Atsakovas atsiliepime teigė, kad 400 Eur laikytini jo pagrįstais nuostoliais už dalį negauto krovinio, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas ne tik, kad nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių dalies krovinio neatgabenimo faktą, bet ir duomenų, paaiškinančių apskaičiuotų nuostolių dydį. Atsakovas taip pat teigė, kad prekių gamintojas patvirtino, jog sandėlyje liko dalis krovinio, tačiau teismui tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pagrindo laikyti, kad atsakovas pagrįstai atsisakė apmokėti likusią PVM sąskaitos faktūros dalį, nėra. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 400 Eur skola.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (Lietuvos Respublikos CK 6.71 straipsnis). Vienkartinio pervežimo užsakymu Nr. 01 2018/03/12 nustatyta, kad praleidęs terminą atsiskaityti, atsakovas privalo sumokėti ieškovei 0,3 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną atsiskaitymo termino praleidimo dieną. Atsakovui už 119 dienų susidarė 200,40 Eur delspinigių suma, kuri priteistina iš atsakovo ieškovės naudai (Lietuvos Respublikos CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis).

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Vis dėto, nagrinėjamu atveju taikytina, specialioji nuostata, numatyta Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią taikytina 5 proc. metinė palūkanų norma, skaičiuotina nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – tai nuo ieškinio pateikimo dienos. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad ieškovės ieškovės tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (600,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis ir 59,59 Eur išlaidos už dokumentų vertimo paslaugas, iš viso – 74,59 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) ir CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovo taip pat priteistinos 5,08 Eur pašto išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo SIA „Drebnieks“, į. k. 40103707681, 400,00 Eur skolą, 200,40 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (600,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 74,59 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delta Transportas ir Logistika“ (senas pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Coma Berenices Logistica“), į. k. 302869837, naudai.

Priteisti iš atsakovo SIA „Drebnieks“, į. k. 40103707681, 5,08 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas