- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-14
- Bylos Nr.
- 1-2842-1033/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51414-2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Advokatai
- Jonas Jasiulevičius
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
4) 1987-12-16 pagal 1961 m. BK 212(1) str. 1 d., 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams su turto konfiskavimu,
5) 2012-05-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 mėnesiams,
6) 2012-10-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams,
7) 2015-02-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams,
8) 2015-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-23 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 mėnesių, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2016 m. lapkričio 1 d. apie 12.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,23 promilių girtumas), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įžeidinėdamas savo motiną J. K. necenzūriniais žodžiais, sugriebęs už rankų stipriai jas suspaudė, taip pat stipriai pastūmė J. K., dėl ko ji jautė fizinį skausmą.
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, V. K., būdamas teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, 2016 m. lapkričio 1 d., apie 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus, grasino nužudyti savo motiną J. K. sakydamas jai žodžius "aš tave užmušiu ir tik kelis metus kalėjimo gausiu, o butą pelenais paleisiu", dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimai gali būti įvykdyti.
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad grasino motinai iš pykčio. Būdamas lauke sutiko draugą, kuris pavaišino alkoholiniais gėrimais. Jam grįžus pas mamą prasidėjo konfliktas, todėl išėjo iš namų. Lauke pamatė policijos pareigūnus, kuriuos iškvietė sesuo. Pas mamą buvo užėjęs tik kavos pagerti, tuose namuose nebūna, nakvoja pas draugus. Gal ir paėmė motinai už rankos, bet užmušti ir padegti tokių minčių neturėjo. Taip pasakė, nes buvo neblaivus. Su juo pastoviai elgiamasi, kaip su šuniu, sesuo rašo pareiškimus policijai. Anksčiau buvo teistas laisvės atėmimu, bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose. Jo sveikata nekokia, bet neįgalumo grupės neturi, pajamų negauna. Kokia mamos sveikata nežino, kuriais metais ji gimusi neprisimena. Butas (duomenys neskelbtini) gatvėje registruotas mamos vardu. Nuo alkoholizmo nesigydė, bet norėtų. Prašo griežtai nebausti, neskirti laisvės atėmimo ir duoti galimybę pasitaisyti. Daugiau motinos namuose nesilankys. Atsiprašo mamos ir sesers dėl savo poelgio.
Nukentėjusioji J. K. teisme parodė, kad kaltinamasis V. K. yra jos sūnus. Ji gyvena su dukra V. D. ir sūnumi. 2016-11-01 būdama namuose išgirdo, kaip dukra, ruošdama valgį, pykstasi su sūnumi. Dukra liepė jai kviesti policiją. Sūnus V. K. išgirdęs atbėgo ir griebė už ragelio. Iš pradžių ji nesuprato kas vyksta. Sūnus necenzūriniais žodžiais pasakė, kad ją užmuš, nušaus, telefono rageliu trenkė į galvą. V. dar sakė, kad sudegins butą, paliks tik pelenus. Sūnus namuose gėrė burnos skalavimo skystį, odekoloną, triukšmavo, jam užėjo baltoji karštligė. Konflikto priežastis buvo alkoholis. Prašo nepalikti jos su tokiu sūnumi. Kai V. būna uždarytas, tada jis gali negerti ir nerūkyti. Kai sūnus ją stumdė, ji juto fizinį skausmą, buvo nugriuvusi ant sofos, o grasinimą užmušti ji priėmė giliai į širdį. Tuo metu jis rankose neturėjo priemonių, kuo galėtų uždegti namus ar nužudyti. Nors tai buvo tik žodžiai, bet grasinimai buvo realūs. Kai sūnus ateina girtas, jis tikrai gali padaryti nusikaltimą. Ankščiau irgi tokius žodžius vartojo, daug metų geria. Jo psichinės sveikatos būklė bloga nuo gėrimo, sūnus niekur nedirba. Konfliktą matė dukra.
Liudytoja V. D. teismo posėdyje parodė, kad ji turi neįgalumą, nedirba, gyvena su mama J. K.. Kaltinamasis V. K. yra jos brolis. 2016-11-01 ji gamino pietus, laukė dukterėčios, kad nuvežtų į kapines. Brolis žadėjo važiuoti kartu, bet nuo ryto buvo girtas, nešiojosi buteliukus skalavimo skysčio. Išėjo, vėl grįžo. Kilo konfliktas, mama pradėjo jį mokyti. Tada jis mamą patampė, pastūmė. Kelis kartus kvietė policiją. Brolis gydytis nenori, niekas jam padėti negali. Kai tik grįžta į namus, pradeda rėkti, keiktis. Su mama jis nesutaria, jo elgesys su motina siaubingas. Mama bijo net pasisukti. Šiukšlių kibire ji randa daug odekolono buteliukų. Vis tikėjo, kad brolis pasitaisys. Matė kaip brolis stumdė motiną, pastūmė už pečių. Sumušimas galvoje buvo nuo smūgio telefono rageliu. Girdėjo kaip V. grasino mamai. Tai būna nuolat. Jis grasino realiai, pasakė jeigu policiją iškvies, tai užmuš ir sudegins mamos butą. Brolis nepaiso jam teismo paskirto įpareigojimo gyventi skyrium. Jeigu mama neįsileidžia jo į namus, tai jis sulaužo rankenas, įeina. Lapkričio 1 dieną įleido į namus, nes kitaip jis būtų langus išdaužęs. Jis nakvojo bute prieš tai ir ryte gėrė. Policijos pareigūnams sakė, bet kai policija atvažiuoja jis pabėga. Brolis nebuvo gydytas nuo alkoholizmo. Ji nežino iš kur V. gauna lėšų. Maisto ir cigarečių nuperka ji su mama. V. gyvena bute visą laiką bet jame mažai būna, nes dažnai būna kalėjime.
Iš J. K. pareiškimo matyti, kad 2016-11-01 apie 12.00 val. jos sūnus V. K. būdamas neblaivus grasino ją nužudyti, nušauti, padegti butą, išvadino necenzūrinais žodžiais, tampė už rankų. Prašo imtis veiksmų, nes labai bijo savo sūnaus (b.l. 3).
Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausios patrulės I. K. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016-11-01 apie 12.21 val., jai patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. A., iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjos neblaivus sūnus grįžo į namus, daužo buto duris, grasina. Atvykę į vietą nustatė, jog policiją kvietė J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos sūnus V. K., būdamas neblaivus grasino nušauti, nužudyti, padegti butą, vadino necenzūriniais žodžiais, tampė už rankų, stumdė. Pranešėja buvo išsigandusi, verkė, smurto požymių nesimatė. Pranešėjos teigimu, buvo smurtaujama ir anksčiau daug kartų. V. K. buvo pasišalinęs, bet dirbant pagal požymius jis buvo sulaikytas, jam nustatytas neblaivumas. Sulaikytasis elgėsi ramiai. Įvykį matė ir paliudyti gali V. D. (b.l. 4-6).
Iš įvykio registracijos kortelės duomenų matyti, kad 2016-11-01 12.01 val. J. K. telefonu pakartotinai pranešė, kad jos sūnus V. K., būdamas neblaivus, grįžo ir beldžia į duris, grasina. Laukia atvykstant pareigūnų (b.l. 9).
Iš Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos V. T. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių patikslinimo matyti, kad 2016-11-01 apie 15.26 val. reaguojant į įvykį buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur buvo smurtaujama artimoje aplinkoje. Atvykus durų niekas neatidarė. Telefonu susisiekus su V. D. ji paaiškino, kad šiuo metu su motina J. K. yra išvykusios į kapines, užtruks 3-4 valandas. Paprašius papasakoti kas atsitiko namuose, moteris paaiškino, kad neblaivus V. K. grasino mamai, kad ją nužudys, stumdė tuo sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat paminėjo, kad smurtas namuose kartojasi pastoviai, daug kartų kreipėsi į policijos komisariatą. Pačios susitvarkyti su V. K. negali (b.l. 8).
Pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje patvirtina, kad pagal surinktus duomenis ikiteisminio tyrimo medžiagoje V. K. 2016-11-01 apie 12.00 val. naudojo smurtą savo motinos J. K. atžvilgiu, grasino ją nužudyti, padegti butą (b.l. 10).
Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad V. K. 2016-11-01 12.57 val. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas (b. l. 29).
Motyvuojamoji dalis
V. K. kaltė dėl nusikaltimų padarymo įrodyta nukentėjusios J. K. ir liudytojos V. D. parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, J. K. pareiškimu policijai, įvykio registracijos kortelės duomenimis, asmens blaivumo patikrinimo rezultatu, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo V. K. duotais parodymais.
Nors kaltinamasis V. K. ir jo gynėjas posėdžio metu teigė, kad išsakytų grasinimų dėl nužudymo, buto padegimo jis nebūtų realiai įgyvendinęs, tokių ketinimų ir tyčios nebuvo, žala neatsirado, šaunamojo ginklo ar kitų priemonių rankose neturėjo, konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji, norėdama atimti iš jo buteliukus su burnos skalavimo skysčiu, todėl, nesurinkus kaltę pagrindžiančių įrodymų, gynėjas prašė V. K. išteisinti. Tačiau teismas mano, kad tokie gynybos argumentai nepagrįsti, byloje surinka pakankamai V. K. nusiklastamas veikas patvirtinančių įrodymų, kurie tarpusavyje susiję ir vieni kitus papildo. Vien tas faktas, kad konflikto metu V. K. buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, naudojo fizinį smurtą prieš motiną (spaudė rankas, stumdė, trenkė telefono rageliu į galvą), atsižvelgiant į tai, kad V. K. buvo neblaivus ir neadekvačios būsenos, anksčiau ne kartą teistas už grasinimus nužudyti ir fizinio smurto prieš motiną naudojimą, į nukentėjusios amžių (83 metai), patvirtina grasinimų realumą. Nukenėjusioji J. K. nurodė, jog grasinimus suprato kaip realius, išsigando, kelis kartus skambino bendrosios pagalbos telefonu ir kvietė policiją, verkė, todėl akivaizdu, kad ji jautė gresiantį pavojų tiek savo gyvybei, tiek sveikatai ar turtui.
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, Nr. 2K-12/2011).
Įvertinęs grasinimų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį esant neblaiviam, praeityje motinos atžvilgiu naudotą smurtą ir grasinimus, už kuriuos buvo nuteistas, teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji J. K. turėjo pagrindo bijoti sūnaus V. K. išsakytų grasinimų ir pagrįstai manė, jog, būdamas neblaivus, jis realiai gali ją nužudyti ar sužaloti.
V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Taip pat kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (motinai). Šiuo atveju yra ideali nusikaltimų sutaptis.
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Be to, nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, nes anksčiau buvo teistas už tyčinį nusikaltimą ir neišnykus ar nepanaikintam teistumui, vėl padarė du naujus nusikaltimus (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p., BK 27 str. 1 d.). Taip pat atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikaltimus padarė prieš nukentėjusiąją, kuri dėl senatvės ir ligos (turi judėjimo negalią, vaikšto su lazdele, yra 83 metų amžiaus) buvo bejėgiškos būklės ir apsiginti nuo agresijos neturėjo galimybės (BK 60 str. 1 d. 6 p.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (veikė tyčia), asmenybę (8 kartus teistas, teistumas už paskutinius nusikaltimus neišnykęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, baustas administracine tvarka, tame tarpe 2016-08-12 pagal ATPK 174 str. už įžeidžiančius veiksmus ir grasinimus J. K., turi galiojančių nuobaudų, piktnaudžiauja alkoholiu), turtinė žala nukentėjusiajai nepadaryta, dėl neturtinės žalos civilinis ieškinys nepareikštas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tris sunkinančias aplinkybes, bei sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. sankcijose numatyta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydį nustato didesnį nei tokios bausmės minimumo ir maksimumo vidurkis (BK 50 str. 2 d.).
Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad padarytos kelios nusikalstamos veikos, kaltinamasis yra ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, savo elgesio nekeičia ir išvadų nedaro, jo pavojingumas yra išlikęs, todėl taikyti V. K. BK 75 str. nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo nėra pagrindo, kadangi bausmės tikslų negalima pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 41 str. 2 d.). Tokią išvadą suponuoja tai, kad V. K. paleistas iš įkalinimo įstaigos vėl padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas - grasino nužudyti savo motiną ir prieš ją smurtavo, jam yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. dėl 2016-07-17 galimai įvykdytų nusikaltimų, kas rodo jo nenorą paklusti įstatymams ir polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės už nusikaltimus, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam V. K. paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
V. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. numatyta tvarka nuo 2016-11-01 12.57 val. iki 2016-11-03 12.50 val., tai yra dvi dienas (b.l. 17-18), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė V. K. nepaskirta, nauja neskirtina.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-21 nutartimi kito ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-33527-16 V. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo J. K. dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos; taip pat V. K. įpareigotas minėtu laikotarpiu nebendrauti, neiškoti ryšių su J. K. ir V. D. ir nesiartinti prie jų arčiau nei 100 metrų atstumu bei nesilankyti bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b.l. 40-41).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti iš V. K. 55,93 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo (advokato užmokesčio) (b.l. 79). Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, 431 straipsnyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka. Šia įstatymo nuostata teismas vadovavosi paskirdamas kaltinamajam gynėją. Nagrinėjamoje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, pagal teismų praktiką, sprendžiant prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, byloje turi būti duomenys apie kaltinamojo turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-693/2016). Šiuo atveju byloje garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateikė teismui duomenų apie V. K. turto ir pajamų lygį. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelginat į šias aplinkybes, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas būtinu ir kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo nėra pagrindo, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo teismas netenkina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303-307, 432 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trim) mėnesiams.
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. K. subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. K. galutinę bausmę - laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. K. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-11-01 iki 2016-11-03 (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. neskirti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu kaltinamajam V. K., netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.