Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Irmai Žemaitei, dalyvaujant pareiškėjai V. P., institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) atstovui Dainiui Urbonui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V. P. (toliau – ir pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Dainiaus Urbono 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-3884-2021.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų bei prašymų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Dainius Urbonas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 50-ANR_N-3884-2021 už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 526 straipsnio 3 dalyje padarymą V. P. skyrė 500 Eur dydžio baudą. Skundžiamu nutarimu V. P. buvo nubausta už tai, kad ji 2021 m. rugpjūčio 31 d., apie 13.00 val., t. y. ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 (galiojusi redakcija nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.) buvo (duomenys neskelbtini) patalpose, esančios (duomenys neskelbtini), t. y. uždaroje erdvėje be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, taip sukeldama grėsmę išplisti COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai). Šiais savo veiksmais V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

V. P. pagrįstai nubausta pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, pagal kurią atsakomybė kyla asmeniui, padariusiam Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, padarytą ekstremalios situacijos metu. Šiame straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė. Vienas iš tokių teisės aktų yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. Nr. 152 priėmė nutarimą, kuriuo paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės ir buvo nustatytas antras (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis. Antro (sustiprinto) lygio – kai civilinės saugos sistemos subjektai pasirengę pereiti į visiškos parengties lygį ir valdyti ekstremaliąsias situacijas. Minėto nutarimo 3.2.1. papunktyje nustatyta, kad švietimo veiklos organizavimo srityje, turi būti užtikrinamos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, būtinosios asmens asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo sąlygos.

Taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų teikimo, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų‘‘ 2 punkto reikalavimų (galiojusi redakcija nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. V-1899). Šio sprendimo 2 punkte įtvirtinta ir numatyta pareiga, kad vyresni nei 6 metų amžiaus asmenys įpareigojami uždarose paslaugų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį). Kaukės dėvėti nereikia sportuojant ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, kai paslaugų ar ūkinės veiklos vykdymo vietoje paslaugos teikiamos ir ūkinė veikla vykdoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 3.1.2¹ papunktyje nurodytomis sąlygomis ir paslaugų teikimo, ūkinės veiklos vykdymo vietoje aptarnaujami tik asmenys, atitinkantys vieną iš minėto nutarimo 3.1.2.4 papunktyje nurodytų kriterijų (šiuo atveju kaukes dėvėti rekomenduojama).

Taigi minėtame ministro sprendime yra nurodytos išsamus sąrašas kuomet dėvėti kaukės nereikia ar rekomenduotina, kaukių leidžiama nedėvėti, bet rekomenduojama dėvėti veido skydelį neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Tokių aplinkybių, kad dėl sveikatos būklės V. P. būtų nustatyti kvėpavimo sutrikimai, kitos sveikatos problemos nėra nustatyta, taip pat, kad jokių sveikatos problemų, kurios ribotų galimybę dėvėti kaukę, neturi patvirtino ir pati pareiškėja teismo posėdžio metu. Be to, nenustatyta, kad V. P. paslaugos negalima buvo suteikti paslaugos gavėjui dėvint kaukę ir, kad paslaugos teikimo metu paslaugos gavėjas galėjo būti be jos.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad tiek minėtas Vyriausybės nutarimas, tiek ir nurodytas ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Sprendimas veikos padarymo metu, t. y. 2021 m. rugpjūčio 31 d. galiojo, be to nesant duomenų, kad dėl sveikatos būklės V. P. negalėjo dėvėti kaukės ar jos dėvėjimas būtų pakenkęs jos sveikatos būklei, ar, kad dėvint kaukę negalima buvo suteikti paslaugos, lankydamasi asmens sveikatos priežiūros paslaugų įstaigoje, todėl ji privalėjo juos vykdyti, o juos pažeidžiant taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK 526 straipsnio 3 dalyje. Skundžiamu nutarimu V. P. patraukta administracinėn atsakomybėn būtent už Sprendimo 2 punkte numatyto įpareigojimo nesilaikymą. Taigi šis įpareigojimas buvo reglamentuotas nurodytame teisės akte, kuris privalomas visiems asmenis ir kurio, be jokios išimties, privalėjo laikytis V. P. nepaisant jos paties įsitikinimo, jog kaukė neapsaugo nuo virusų, kad ji neserga, nekosėja, nebuvo tirta ar ji turėjo kontaktų, taip pat subjektyvaus įsitikinimo, jog virusas neegzistuoja, kad jį išgalvojo kažkokios Masonų ložės narių grupė.

Administracinio nusižengimo faktas teismui nekelia abejonių – V. P. ekstremalios situacijos paskelbimo laikotarpiu būdama švietimo veiklos organizavimo įstaigoje ir norėdama gauti dokumento kopijos, nors jai buvo pažadėta suteikti informaciją elektroniniu paštu, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsauginės veido kaukės, šios faktinės aplinkybės neginčija ir pati pareiškėja. Paprašyta pateikti duomenis dėl sveikatos būsenos, kuri gal būti leistų jai būti viešosiose erdvėse be kaukės, ji patvirtino, jog jokio tokio susirgimo nėra diagnozuota, o nedėvi kaukės iš principo, kad ji už tai jau yra ne kartą bausta.

Be to, pažymėtina, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, jog asmuo nesilaikė reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims. Neabejotina, kad pažeidimo padarymo metu COVID-19 kėlė ir šiuo metu tebekelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Tačiau, dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio, yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą, todėl šiuo konkrečiu atveju vien tik pats reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui.

Tai, kad V. P. suvokė ir žinojo, jog turi pareigą dėvėti uždarose viešosios įstaigos patalpose kaukę, nors tai konkrečiai ir nenurodė, tik policijos pareigūnų paprašė, kad jai pateiktų konkretaus įstatymo, kurį ji pažeidė, nuorašą, bet tai patvirtina jos pačios pateiktas skundas, pareiškimas, kur nurodyta, kad ji pati informavo mokyklos direktorę, paskui iškviestus policijos pareigūnus, kad jų reikalavimai užsidėti veido kaukę yra neteisėti, kadangi Seimo ir Vyriausybės priimti teisės aktai yra negaliojantys, tą išaiškino 2020 rugpjūčio 28 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priimtu nutarimu. Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji domėjosi susidariusia situacija tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, skaitė mokslinius straipsnius, kuriuose nurodyta, kad dėvėti veido kaukę yra pavojinga žmogaus sveikatai, todėl pati nusprendė rizikuoti savo ir kitų žmonių sveikata, nedėvėti kaukes. Be to, V. P. yra bausta už tą patį administracinį nusižengimą ne pirmą kartą, t.y. kad 2021m. rugpjūčio 27 d. nedėvėjimo kaukės gydymo įstaigoje ir 2021 m. balandžio 25 d. - prekybos centre. Dėl 2021 m. balandžio mėn. pareiškėjos veiksmų, 2021 m. gegužės 31 d. priimtas nutarimas, kuriame raštiškai nurodyta, kokius teisės aktus ji pažeidė, tad galėjo su jais susipažinti išsamiai. Taigi tiek iš pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, bei paaiškinimų teisme, priimtų nutarimų administracinio nusižengimo bylose matyti, kad apie Vyriausybės 2020 m. paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, dėl uždarose patalpose priimto reikalavimo dėvėti kaukes, V. P. buvo ir yra žinoma.

V. P. skunde ir duodama paaiškinimus teisme daug dėmesio skyrė aiškinimui, kad Vyriausybės priimti nutarimai prieštarauja Konstitucijai, todėl ji jų neprivalo vykdyti ir nevykdo. Teismas su tokiu pareiškėjos aiškinimu nesutinka ir konstatuoja, kad anksčiau minėtas Vyriausybės nutarimas galiojantis ir yra imperatyvaus, o ne rekomendacinio pobūdžio teisės aktas, kuriame draudimų ir jų išlygų sąrašas yra baigtinis. Taigi, pareiškėja mananti, jog Konstitucijai prieštarauja Vyriausybės priimti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas pažeidė jos konstitucines teises ar laisves, turi pilną teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Konstituciniame Teisme priimami individualūs konstituciniai skundai, o tai reiškia, kad į Konstitucinį Teismą gali kreiptis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, manantis, jog Konstitucijai prieštarauja įstatymai, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas pažeidė jos konstitucines teises ar laisves.

V. P. duodama paaiškinimus teisme nurodė, kad administracinė teisena turi būti nutraukta, kadangi protokolas surašytas pažeidžiant kodekso normas, t.y. ne iš karto, o tik po mėnesio.

ANK 608 straipsnio 1 dalis numato, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. ANK 567 straipsnio 1 d. nurodyta, jog įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. ANK 39 straipsnis pažymi, kad administracinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Taigi tyrimas atliktas ir protokolas surašytas nepažeidžiant ANK nuostatų.

Byloje nustatyta, jog V. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, padarymą skundžiamu nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda. ANK 526 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo 500 eurų iki 1500 eurų. Kaip matyti, pareiškėjai buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, laikantis teisės aktų reikalavimų, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bausta administracine tvarka dar 2 kartus, baudos nesumokėtos, veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, sąmoningai ignoruojant įstatymo reikalavimus ir atsisakant reaguoti į kitų asmenų įspėjimus, kad nusižengimo pobūdis yra gana pavojingas, vertinant situacijos kontekstą (COVID-19 grėsmę aplinkiniams).

Tokiu būdu, teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant ANK įtvirtintų reikalavimų, jis pagrįstas ir teisėtas, o V. P. kaltė padarius ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta ir teismui nekelia abejonių, todėl panaikinti skundžiamą nutarimą jokio teisinio pagrindo nėra, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos V. P. skundo netenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Dainiaus Urbono 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-3884-2021 (ROIK: 21145042491) palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašus nedelsiant išsiųsti (įteikti) proceso dalyviams.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo medžiagą gražinti institucijai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo ar nuorašų išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.