Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-11-15 · Civilinė byla Nr. 2-24709-566/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-15
Bylos Nr.
2-24709-566/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
Europos bendrovei „ERGO Insurance SE“
Advokatai
Domantas Skebas
Civilinė byla Nr. 2-24709-566/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17927-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 24; 35.3.6; 35.4; 44.2.4.1; 44.5.1; 73.2.5.5; 116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,sekretoriaujant Linai Matukaitei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Sigitui Lukauskui,atsakovo atstovui advokatui Domantui Skebui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui Europos bendrovei „ERGO Insurance SE“, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad 2009-08-13 ieškovas su atsakovu sudarė Transporto priemonių draudimo (Kasko) sutartį, kuria buvo apdrausta ieškovui priklausanti transporto priemonė BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini). Draudimo terminas 2009-08-13 – 2010-08-12. Nurodo, kad 2009-09-29 apie 10:15 val. įvyko draudiminis įvykis, kurio metu minėta transporto priemonė buvo pavogta. Apie minėtas aplinkybes ieškovas nedelsiant informavo Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariatą. Taip pat ieškovas apie minėtas aplinkybes informavo atsakovą. Tačiau atsakovas minėtą įvykį atsisakė pripažinti draudiminiu bei atsisakė išmokėti draudimo išmoką. 2010-09-07 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas minėtą įvykį pripažinti draudiminiu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-10-12 sprendimu minėtą įvykį pripažino draudiminiu. Vilniaus apygardos teismas 2012-11-12 nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2013-03-18 atsakovas išmokėjo ieškovui 58625,00 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nuo 2010-06-01 iki 2013-03-18, t.y. 1048 dienas, neteisėtai disponavo ieškovui priklausančia draudimo išmoka, todėl atsakovas už minėta laikotarpį privalo mokėti ieškovui 5 proc. dydžio metines palūkanas. Už minėtą laikotarpį ieškovas paskaičiavo atsakovui 8416,00 Lt palūkanų. Ieškovo manymu, ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl palūkanų priteisimo nepraleistas. Gi teismui nusprendus, jog ieškinio senaties terminas praleistas, ieškovas prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti, kadangi ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2012-11-12, t.y. Vilniaus apygardos teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ginčo įvykis pripažintas draudiminiu. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8416,00 Lt palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas (b.l.55-58, 1-4).

Ieškovas veda byla per advokatą, kurio atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu šalies dalyvavimu posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 str. 2 d.).

Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais. Paaiškino, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą, rėmėsi draudimo taisyklių 1.6 p. nuostata, kad draudimo išmoka yra išmokama tik pripažinus įvykį draudiminiu. Remiantis minėta nuostata, kol įvykis nėra pripažintas draudiminiu, draudimo išmoka nėra išmokama. Atsižvelgiant į tai, senaties terminas nėra praleistas, kadangi buvo pradėtas procesas dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, o teisė reikalauti draudiminės išmokos ir palūkanų atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Nurodė, jog terminas prasidėjo nuo 2010-06-10, kada atsakovas raštu atsisakė įvykį pripažinti draudiminiu ir išmokėti draudimo išmoką, nors visa informacija, kuria buvo remtasi ir teisme, atsakovo buvo gauta. Ieškovo atstovo teigimu, nuo 2012-11-12 (sprendimo įsiteisėjimo dienos ankstesnėje byloje) atsirado ieškovo reikalavimo teisė į draudimo išmoką ir palūkanas, t.y. nuo šios dienos prasidėjo ieškinio senaties terminas. Paaiškino, jog palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo 2010-06-01, kuomet ieškovas byloje dėl padarytos žalos buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Prašė ieškinį tenkinti (b.l. 62-66).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovas ankstesnėje byloje pareikšdamas atsakovui neturtinio pobūdžio reikalavimą pats pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą bei prisiėmė su tuo susijusių teisinių pasekmių riziką. Minėtoje byloje ieškovas nekėlė atsakovui jokių turtinių reikalavimų, atitinkamai nereiškė reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-12 sprendimas savaime neįpareigojo atsakovo mokėti ieškovui draudimo išmoką ir palūkanas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, neturtinio reikalavimo pareiškimas teisme nesustabdė ieškinio senaties termino reikalavimams dėl draudimo išmokos ir palūkanų išmokėjimo. Nurodo, kad Civilinio kodekso 1.125 str. 7 d. nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ieškovą ir atsakovą siejo draudimo teisiniai santykiai, taigi, ieškovo reikalavimams turi būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010-06-10, kuomet atsakovas, ieškovo teigimu, pažeidė ieškovo teisę į draudimo išmoką. Atsakovo teigimu, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą dėl palūkanų priteisimo, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl ieškinys minėtu pagrindu yra atmestinas. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti (b.l. 28-30).

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko. Atsakovo atstovas nurodė, jog atsakovo vertinimu, senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo atsisakymo išmokėti draudiminę išmoką bei pripažino, jog atsakovas 2010-06-01 yra gavęs Kupiškio policijos komisariato raštą dėl ieškovo pripažinimo nukentėjusiuoju. Paaiškino, jog atsakovo nuomone, senaties termino pradžia yra 2010-06-10, kuomet atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Nurodė, kad pagrindiniam reikalavimui taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, tad ir išvestiniam reikalavimui turėtų būti taikomas toks pats terminas. Taigi, senaties terminas pasibaigė 2011-06-10. Atsakovo atstovo teigimu ankstesnė byla neturėjo įtakos senaties terminui. Kadangi civilinėje byloje nebuvo pareikštas turtinis reikalavimas, tai senaties terminas nesustojo. Atsakovo atstovo manymu, ieškovo prašymas atstatyti senaties terminą yra atmestinas, nes ieškovas turėjo numatyti, kad reikalavimo, kilusio iš draudiminių santykių, terminas yra ribotas. Prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 62-66).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-08-13 ieškovas (draudėjas) su atsakovu (draudiku) sudarė Transporto priemonių (Kasko) draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis), kurios pagrindu ieškovas suteikė draudiminę apsaugą nuo Draudimo sutartyje numatytų rizikų ieškovo priklausančiai transporto priemonei BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) bei tuo pagrindu išdavė ieškovui Draudimo liudijimą Nr. 851-0313990 (b.l. 21). Draudimo sutarčiai taikytinos Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (toliau – Draudimo taisyklės) nuostatos (redakcija galiojusi nuo 2009-03-01)-(civ. byla Nr. 2-754-141/2011, b.l. 41-56). Draudimo sutartis galiojo nuo 2009-08-13 11:10 val. iki 2010-08-12 24:00 val.

Iš civilinės bylos Nr. 2-754-141/2011 duomenų nustatyta, jog 2009-09-29 minėta transporto priemonė, apdrausta atsakovo bendrovėje, buvo pavogta. Tą pačią dieną, dėl vagystės fakto, ieškovas kreipėsi į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatą, kurio Kriminalinės policijos skyrius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 71-1-00304-09 (civ.b.l. 23). Tuo pačiu 2009-09-29 ieškovas apie transporto priemonės vagystę pranešė atsakovui, kuris pradėjo draudžiamojo įvykio tyrimą (b.l. 15). 2010-06-10 raštu atsakovas pranešė ieškovui apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką dėl transporto priemonės vagystės, atsisakymą išmokėti draudimo išmoką motyvuojant Draudimo taisyklių 17.3.1 ir 17.3.6 p. (b.l. 11).

Nesutikdamas su atsakovo atsisakymu išmokėti draudimo išmoką, ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą dėl minėto įvykio pripažinimo draudiminiu (civ. byla Nr.2-754-141/2011, b.l.1-4). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-10-12 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-754-141/2011, minėtos transporto priemonės vagystę pripažino draudiminiu įvykiu (b.l. 6-8, civ. byla Nr. 2-754-141/2011, b.l. 116-118,). Vilniaus apygardos teismas 2012-11-12 nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė bei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistu (b.l. 9-10, civ. byla Nr. 2-754-141/2011, b.l. 140-143,). Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėjo 2012-11-12 (CPK 331 str. 6 d.).

Nustatyta, jog ieškovas su 2012-12-05 pretenzija kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas išmokėti draudimo išmoką, sumokėti minėtoje civilinėje byloje ieškovo patirtas advokato išlaidas bei sumokėti palūkanas už uždelstą sumokėti draudimo išmoką laikotarpį (b.l. 18-19). 2013-03-18 raštu atsakovas pranešė ieškovui apie draudimo išmokos apskaičiavimą ir išmokėjimą (b.l. 20). Ieškovas ieškinyje patvirtino, jog ieškovui priklausanti draudimo išmoka ir minėtoje civilinėje byloje patirtos advokato išlaidos ieškovui buvo išmokėtos 2013-03-18 (b.l. 3).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.205 str. sutarties neįvykdymu laikomas bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 str. 2 d.), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, savo ruožtu kreditorius tuo metu patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats, todėl skolininkas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (kompensuojamos palūkanos) (CK 6.210 str., 6.261 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, ką konstatavo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-754-141/2011 bei Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-995-823/2012, atsakovas neteisėtai atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką ir iki 2013-03-18, t.y. iki draudimo išmokos išmokėjimo ieškovui, neteisėtai naudojosi ieškovui priklausančiomis lėšomis, todėl atsakovui atsirado pareiga atlyginti ieškovui su tinkamu prievolės neįvykdymu susijusius nuostolius (CK 6.246-6.247 str., 6.249 str., 6.256 str. 2 d.).

Draudimo taisyklių 15.1.1 p. nustatyta, kad draudimo išmoka fiziniam asmeniui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per septynias dienas nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog paskutinę informaciją, susijusią su tiriamo įvykio aplinkybių nustatymu, o būtent Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato pažymą, jog ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju, atsakovas gavo 2010-06-01. Įvertinus tai, jog atsakovas minėtos aplinkybės neginčija (CPK 12, 13, 178 str.), taip pat tai, kad po šios informacijos gavimo, 2010-06-10 raštu atsakovas neteisėtai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, konstatuotina, jog vadovaujantis Draudimo taisyklių 15.1.1 p. atsakovas draudimo išmoką privalėjo išmokėti vėliausiai 2010-06-08 (CPK 185 str.). Nustatyta, jog 2013-03-18 atsakovas išmokėjo ieškovui 58625,00 Lt dydžio draudimo išmoką. Tarp šalių ginčo dėl draudimo išmokos dydžio nėra.

Atsakovas reikalavimui dėl palūkanų priteisimo prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovo nuomone, ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, prašo ieškovo ieškinį atmesti.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatis taikoma tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo gavęs 2010-06-10 atsakovo siųstą atsisakymą išmokėti draudimo išmoką. Pagal CK 1.125 str. 7 d., iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 9 d.). Pagal CK 1.135 str. pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai, nors jiems pareikšti ieškinio senaties terminai dar ir nėra pasibaigę. Taigi, pasibaigus ieškinio senaties terminui reikalauti sumokėti draudimo išmoką, pasibaigia ir ieškinio senaties terminai reikalauti sumokėti palūkanas. Pagal CK 1.130 str. 1 d. ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškinio senaties termino eiga gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei ieškinio senaties terminas dar nėra pasibaigęs. Nustatyta, jog ieškovo ieškinys dėl transporto priemonės vagystės pripažinimo draudiminiu įvykiu teismui pateiktas 2010-09-13 (civ. byla Nr.2-754-141/2011, .b.l. 1), t.y. nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Teismas nesutinka su atsakovo teiginiu, jog neturtinio reikalavimo pareiškimas, kaip antai reikalavimas transporto priemonės vagystę pripažinti draudiminiu įvykiu, nenutraukė ieškinio senaties termino reikalavimui dėl draudimo išmokos ir/ar palūkanų sumokėjimo pareikšti, dėl ko būtų pagrindas pripažinti, jog ieškinio senaties terminas iš draudimo teisnių santykių atsiradusiems turtiniams reikalavimams pareikšti yra pasibaigęs. Pažymėtina, jog draudimo išmokos išmokėjimo prielaida (pagrindas) yra atitinkamo įvykio pripažinimas draudiminiu. Tik pripažinus įvykį draudiminiu, draudėjas įgyja subjektinę (turtinę) teisę į draudimo išmoką. Teismo vertinimu, atitinkamo įvykio pripažinimas draudiminiu yra tiesiogiai susijęs su subjektinės teisės reikalauti sumokėti draudimo išmoką įgyvendinimu, todėl konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ieškinio pareiškimas teisme dėl transporto priemonės vagystės pripažinimo draudiminiu įvykiu, nutraukė ir ieškinio senaties terminą reikalavimui sumokėti draudimo išmoką bei su tuo susijusias sumas ( palūkanas) pareikšti. Remiantis CK 1.130 str. 3 d., nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas. Nustatyta, kad teismo sprendimas, kuriuo ginčo transporto priemonės vagystė pripažinta draudiminiu įvykiu, įsiteisėjo 2012-11-12. Taigi, ieškinio senaties terminas reikalavimui sumokėti draudimo išmoką ir su tuo susijusias sumas prasidėjo iš naujo nuo 2012-11-12. Atitinkamai ieškinio senaties termino pabaiga minėtiems reikalavimams būtų 213-11-12. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovo ieškinys dėl palūkanų (nuostolių) priteisimo teisme gautas 2013-05-27 (b.l. 1), t.y. nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, jog ieškovo ieškinys pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovui už laikotarpį nuo 2010-06-09 iki 2013-03-17 imtinai, t.y. už 1013 dienų, iš atsakovo priteistinos CK 6.210 str. 1 d. nustatytos 5 proc. dydžio palūkanos, atliekančios minimalių nuostolių kompensavimo funkciją, skaičiuotinos nuo 58625,00 Lt sumos, kurios sudaro – 8135,22 Lt (58625,00 Lt x 0,05/ 365 d. x 1013 d.) sumą, likusioje dalyje ieškinio reikalavimas atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d.). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš viso patyrė 2753,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 253,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 5) bei 2500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 22), savo ruožtu atsakovas iš viso patyrė 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 59-61). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (96,66 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d. bei 98 str., ieškovo naudai iš atsakovo atitinkamai priteistina 2661,05 Lt (2753,00 Lt x 0,9666) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo – 33,40 Lt (1000,00 Lt x 0,0334) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 2627,65 Lt (2661,05 Lt - 33,40 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., valstybės naudai iš atsakovo priteistina 23,00 Lt (23,80 Lt x 0,9666) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija 10,00 Lt dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Europos bendrovės „ERGO Insurance SE“, į.k. 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į.k. 302912288, 8135,22 Lt (aštuonis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt penkis litus 22 ct) palūkanų ir 2627,65 Lt (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt septynis litus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Europos bendrovės „ERGO Insurance SE“, į.k. 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į.k. 302912288, 23,00 Lt (dvidešimt tris litus 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė