- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- 1-2195-506/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-6-00028-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Kaltinamasis
- D. O.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, kaltinamasnusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. O. aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2017-04-01:
jis, nuo 2015-11-27 būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal šias užimamas pareigas turėdamas teisę atstovauti šiai įmonei bei priimti sprendimus pastarosios vardu, realiai valdydamas (duomenys neskelbtini) bei vadovaudamas jos veiklai, taigi pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą, veikdamas aplaidžiai, Vilniaus mieste, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, taip pat 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“, be to, 12 str. 4 d. nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai galimybė tai padaryti“ ir 16 str. 1 d. nuostatą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nuo 2015-12-01 iki 2017-04-01 neorganizavo (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų ir registrų vedimo ir tvarkymo bei pats to nedarė, dėl ko buvo iškraipyti duomenys apie (duomenys neskelbtini) veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2017-04-01.
Kaltinamojo D. O. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, liudytojų D. Š. ir R. G. parodymais, specialisto išvadomis, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, savanoriško ir reikalaujamų dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais, teisinės pagalbos duomenimis.
2019-06-27 apklaustas kaip įtariamasis D. O. parodė, kad kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 223 str. 1 d., visiškai prisipažįsta, kadangi ne visi (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai buvo tvarkomi, ir jis, kaip įstaigos vadovas, neužtikrino, kad tai būtų padaryta tinkamai ir laiku. Tai atsitiko dėl jo aplaidumo ir lengvabūdiško požiūrio į buhalterijos tvarkymą. Jis pats netvarkė ir neužtikrino, kad kiti atsakingi asmenys tvarkytų įstaigos buhalterinę apskaitą. Tikslo apgaulingai tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą jis niekada neturėjo. (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta 2015 m. pabaigoje, įmonės steigėjas ir direktorius visą įmonės veiklos laikotarpį yra jis. Įstaiga buvo įsteigta tikslu vykdyti automobilių prekybą, organizuoti su automobiliais susijusius įvairius sporto renginius, lenktynes ir kt.. Šia veikla įstaiga ir užsiiminėjo visą laiką. Įstaiga turėjo banko sąskaitas „Nordea“ ir „Šiaulių“ bankuose, šias sąskaitas ir jose esančius pinigus valdė jis. Iki 2017 m. pradžios (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį tvarkė (duomenys neskelbtini) darbuotojai (kas konkrečiai iš buhalterių tvarkė pasakyti negali, nes nepamena). Jis nuolat bendraudavo su (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. (pavardės nepamena), kuriam teikdavo ir perduodavo savo vadovaujamos įstaigos pirminius apskaitos dokumentus. Kiek apskaitos dokumentų turėdavo, tokius ir pateikdavo (duomenys neskelbtini), tokius ši įmonė ir apskaitydavo (duomenys neskelbtini) buhalterijoje. Kadangi su visa įstaigos vykdoma veikla jis puikiai susitvarkydavo pats, jokių darbuotojų į šią įstaigą nepriiminėjo. Pagrinde buvo vykdoma automobilių prekybos veikla. Automobilius (duomenys neskelbtini) pirkdavo Lietuvoje iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų, o parduodavo juos į užsienį fiziniams asmenims – į Švediją, Vokietiją ir kt. Europos šalis. Automobiliai buvo apynauji, įvairių modelių. Vidutinė jų kaina buvo apie 10000 Eur. Visi pirkėjai su jo vadovaujama įstaiga visada atsiskaitydavo bankiniais pavedimais. Tačiau šių automobilių pardavėjai Lietuvoje, juridiniai ir fiziniai asmenys, pageidaudavo atsiskaitymo grynais, dėl to iš automobilių pirkėjų per bankus gautus pinigus jam tekdavo išgryninti iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų, po ko sumokėdavo juos minėtiems automobilių pardavėjams – fiziniams ir juridiniams asmenims. Dėl automobilių pirkimo - pardavimo operacijų buvo įforminami atitinkami pirminiai pirkimo - pardavimo dokumentai (pirkimo pardavimo sutartys, PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai, orderiai), tačiau tai būdavo ne visada, nes kartais jis pamiršdavo įforminti kai kuriuos apskaitos dokumentus. Iš pradžių - 2016 metais, visus turimus pirminius (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus jis pateikdavo šios įstaigos buhalterinę apskaitą tvarkiusiai (duomenys neskelbtini), tačiau po kurio laiko, maždaug nuo 2016 metų vidurio jis teikti buhalterei dokumentus pradėjo vis rečiau, kol galiausiai apie 2017 metų pradžią iš viso nustojo juos teikti, nes buvo užsiėmęs įmonės veikla bei kitais savo asmeniniais reikalais, taigi vis atidėdavo vėlesniam laikui vienokių ar kitokių turimų pirminių apskaitos dokumentų pateikimą (duomenys neskelbtini). Jis į tai žiūrėjo lengvabūdiškai ir negalvojo, kad tuos dokumentus būtina laiku sutvarkyti ir apskaityti įstaigos buhalterinėje apskaitoje. (duomenys neskelbtini) direktorius jam vis primindavo pateikti trūkstamus dokumentus, bet jis to nepadarydavo, nes pamiršdavo arba neturėdavo laiko. Jokio tikslo tyčia neteikti (duomenys neskelbtini) pirminių dokumentų ir juos nuslėpti jis neturėjo. 2017 m. pradžioje susidarė situacija, kai jo vadovaujama įstaiga negalėjo atsiskaityti su (duomenys neskelbtini) už šios teikiamas buhalterines paslaugas ir (duomenys neskelbtini) nustojo tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalteriją. Dėl to pas jį gulėjusių ankščiau (duomenys neskelbtini) nepateiktų jo įstaigos pirminių dokumentų jis taip jai ir nenuvežė, dėl ko pastarieji taip ir nebuvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) apskaitą. Supranta, kad šiuo atveju pasielgė aplaidžiai ir, kad dėl tokio jo elgesio buvo netinkamai tvarkoma (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita, dėl to nuoširdžiai gailisi. Psichiatrinėse ligoninėse jis nesigydė, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitose įrašytas nebuvo, galvos traumų neturėjo. Esant galimybei, prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 134-137).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytas D. Š. parodė, kad nuo 2006 m. dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Pažįsta D. O., nes (duomenys neskelbtini) nuo 2016 metų balandžio mėnesio pradėjo tvarkyti pastarojo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Pats D. O., kiek prisimena, pasirodė (duomenys neskelbtini) ofise, adresu (duomenys neskelbtini), 2016 metais vasarą ir paklausė, ar (duomenys neskelbtini) galės tvarkyti jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir jie susitarė buhalterinės apskaitos tvarkymo už 60 eurų per mėnesį. Po jų susitikimo jis elektroniniu paštu išsiuntė D. O. rašytinę sutartį tarp (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) dėl buhalterinių paslaugų teikimo, tačiau D. O. pasirašytos sutarties jam taip ir neatsiuntė. Susitikdamas su D. O. (iš visos susitikę jie buvo apie kokius 5 kartus), jis visada prašė, kad jis pasirašytų aukščiau minėtą sutartį, tačiau šis taip jos ir nepasirašė. Nepaisant to, jų žodinis susitarimas dėl buhalterijos tvarkymo galiojo, D. O. suteikė jam, kaip (duomenys neskelbtini) direktoriui, įgaliojimą prisijungti prie banko (kiek prisimena, tai buvo Šiaulių bankas) sąskaitos, paimti išrašus. (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tik apie pusę metų (maždaug iki 2017 metų pradžios), nes D. O. nustojo mokėti už buhalterinės apskaitos paslaugas, už jas jis apmokėjo tik vieną kartą, sumokėdamas bendrai 400 eurų. Šie pinigai buvo sumokėti oficialiai banko pavedimu, tačiau tai buvo tik dalis pinigų, kuriuos pastarasis turėjo sumokėti (duomenys neskelbtini). D. O. nustojus mokėti už paslaugas, (duomenys neskelbtini) nustojo tvarkyti jo įmonės buhalterinę apskaitą, nors D. O. ir toliau apie porą kartų buvo atvežęs įmonės dokumentus. Suvesti (duomenys neskelbtini) apskaitos duomenis į specialią kompiuterinę apskaitos programą buvo pavesta (duomenys neskelbtini) darbuotojai – buhalterei R. G.. Ši jo pavedimu taip pat teikė (duomenys neskelbtini) GPM deklaracijas VMI ir pranešimus Sodrai. Tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą padėdavo ir kitos (duomenys neskelbtini) buhalterės. Kartais R. G. pati bendraudavo su D. O., šiam atvykus į (duomenys neskelbtini) ofisą. (duomenys neskelbtini) dokumentus į (duomenys neskelbtini) ofisą atveždavo ir ant stalo palikdavo visada pats D. O.. Tai buvo apie 5 kartus, kas 3-4 mėnesius, bet buvo ir pusės metų tarpas. Jie su R. G. peržiūrėdavo pateiktus dokumentus, dėl kai kurių iš jų kildavo nesutarimų, nes dalis dokumentų neatitikdavo buhalterinės apskaitos reikalavimų, keliamų sąskaitoms - faktūroms. Tokie dokumentai į buhalterinę apskaitą įtraukiami nebuvo, o buvo grąžinami D. O.. Ką jis toliau darė su tais dokumentais, nežino. Visų kitų D. O. pateiktų dokumentų, atitikusių buhalterinės apskaitos reikalavimus, duomenys buvo įvedami į specialią kompiuterinę buhalterinę programą, kurios pagalba yra vedama apskaita. Nuo to laiko, kai D. O. nustojo mokėti už (duomenys neskelbtini) paslaugas, pastarojo pateiktų dokumentų duomenys nebuvo įvedami į minėtą buhalterinę programą, t. y. (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita nebuvo toliau vedama. Visi D. O. (duomenys neskelbtini) pateikti (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai, išskyrus jo minėtus buhalterinės apskaitos reikalavimams neatitikusius dokumentus, grąžintus D. O., buvo likę gulėti (duomenys neskelbtini) ofise iki 2017 m. liepos mėn., kai (duomenys neskelbtini) patalpose apsilankė FNTT pareigūnai, kurie ir pasiėmė visus minėtus dokumentus. Jis D. O. iki FNTT apsilankymo ne kartą sakė, kad jis atsiimtų savo įstaigos dokumentus, tačiau šis to taip ir nepadarė. (duomenys neskelbtini) darbuotojai niekada neruošė ir neišrašinėjo jokių pirminių (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų (t. 1, b. l. 78-81).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. G. parodė, kad nuo 2015 spalio mėn. dirba (duomenys neskelbtini) buhaltere. Ši įmonė užsiima buhalterinių paslaugų teikimu kitiems ūkio subjektams. Nuo jos įsidarbinimo iki šiol šios įmonės direktorius yra D. Š.. Įmonės ofisas yra adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. spalio - lapkričio mėn. direktoriaus pavedimu ji pradėjo tvarkyti jai iki tol nežinomos (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Kiek žino, šios įstaigos buhalterinę apskaitą (duomenys neskelbtini) pradėjo tvarkyti ankščiau – maždaug nuo 2016 m. pavasario. Su D. O. ji susipažino tik pradėjus tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Įmonės veikla buvo susijusi su automobilių prekyba, sporto renginių organizavimu. Pagal įstaigos dokumentus buvo matyti, kad joje yra tik vienas darbuotojas, t. y. vadovas D. O.. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ji tvarkė tik kelis mėnesius, t. y. maždaug iki 2017 m. pavasario pradžios. Toliau, nors iš D. O. ir buvo gaunami pirminiai (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, (duomenys neskelbtini) vadovo nurodymu ji šios įstaigos apskaitos netvarkė, nes iš savo vadovo sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) nustojo atsiskaitinėti su (duomenys neskelbtini) už paslaugas. Visi D. O. pateikti pirminiai (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai toliau liko gulėti (duomenys neskelbtini) ofise. Kiek žino, (duomenys neskelbtini) vadovas ragino D. O. šiuos dokumentus atsiimti, tačiau šis jų taip ir neatsiėmė. Tuos dokumentus pasiėmė (duomenys neskelbtini) ofise 2017 m. liepos mėn. apsilankę FNTT pareigūnai. Jos darbas tvarkant (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pasireiškė tuo, kad ji jai pateiktų pirminių apskaitos dokumentų duomenis suvesdavo į specialią kompiuterizuotą buhalterinę programą „Euroskaita“. Kadangi dalies pirminių dokumentų trūko, dalis jų neatitiko keliamų reikalavimų, ne visi apskaitos duomenys buvo įvedami į minėtą programą ir dėl to nebuvo galimybės sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentų ir visų mokestinių deklaracijų. Buvo sudaromos tik (duomenys neskelbtini) GPM deklaracijos, kurios buvo susijusios su darbo užmokesčiu bei taršos mokesčio deklaracijos. Su (duomenys neskelbtini) pinigais ji niekada nedirbo. D. O. grynuosius pinigus apskaitydavo ir tvarkydavo pats. Jokių (duomenys neskelbtini) bankinių pavedimų ji niekada neatlikdavo, nors D. O. buvo suteikęs jai ir (duomenys neskelbtini) vadovui prieigą prie (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos. Tačiau jie galėjo tik gauti šios sąskaitos išrašą, kuris buvo reikalingas tvarkant buhalterinę apskaitą. Būtent šių išrašų pagalba ji paskui susiorientuodavo, ar dėl visų mokėjimų D. O. pateikia visus privalomus pirminius apskaitos dokumentus. Visus pirminius (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus (duomenys neskelbtini) visada pateikdavo D. O.. Kartais jis dokumentus tiesiog palikdavo (duomenys neskelbtini) ofise, kartais pateikdavo tiesiogiai jai. Ar teikdavo jis kokius dokumentus (duomenys neskelbtini) vadovui, ji nežino. Dokumentus D. O. pateikdavo nereguliariai, dažnai jo pateikti dokumentai buvo netvarkingi, kai kurie iš jų neatitikdavo keliamų reikalavimų (neatitikdavo rekvizitai, forma ir pan.), kai kurių dokumentų, kurie turėjo būti, iš viso nepateikdavo arba pateikdavo pavėluotai. Ji D. O. nuolat perspėdavo dėl to, tačiau pastarasis nelabai kreipė dėmesį į jos perspėjimus ir toliau teikdavo netvarkingus dokumentus. Pavyzdžiui, kai kuriuos pirminius apskaitos dokumentus už 2016 metus D. O. jai pateikė tik 2017 m. sausio mėn. Iš jos perspėjimų D. O. tikrai suprato ir žinojo, kad trūksta jo vadovaujamos įstaigos pajamas patvirtinančių pirminių apskaitos dokumentų, nesutampa kasos duomenys, t. y. dėl iš banko sąskaitos išgrynintų pinigų jis nepateikė visų šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Ar jis tokius dokumentus turėjo, ar ne - nežino. Pastarasis žadėjo juos pateikti, tačiau kažkodėl to nepadarė, taigi neturėdama visų pirminių apskaitos dokumentų ji negalėjo suvesti duomenų į minėtą specialią buhalterinę programą ir paruošti visų finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš banko sąskaitos išrašų matydama, jog (duomenys neskelbtini) turi pakankamai dideles nuolatines pajamas, ji perspėjo D. O., kad reikia spręsti dėl (duomenys neskelbtini) įregistravimo PVM mokėtoju (pajamos vienu momentu buvo pakankamos, kad registruoti įstaigą PVM mokėtoju), tačiau reikėjo atitinkamų pirminių apskaitos dokumentų, patvirtinančių tų pajamų gavimo pagrindą. Kadangi D. O. dėl didelės dalies gautų pajamų jokių pirminių apskaitos dokumentų taip ir nepateikė, pastarasis klausimas liko neišspręstas (t. 1, b. l. 84-87).
Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 04/10-2-2-3-6752 matyti, jog tyrimui pateiktų (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašų duomenimis, nuo 2015-12-02 iki 2017-04-01 iš banko sąskaitų, esančių AB „Šiaulių bankas“ Vilniaus filiale ir Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje, buvo išimta grynais pinigais – 246 715 Eur (306 atv.). Tyrimui nebuvo pateikti piniginių lėšų apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2017-04-01, todėl negalima nustatyti, ar visos grynųjų pinigų išėmimo operacijos buvo atvaizduotos (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje.
Atsakant į klausimą, ar laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2017-04-01 (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ir jeigu ne, tai kokie pažeidimai buvo padaryti, ir ar dėl nustatytų pažeidimų visiškai ar iš dalies negalima nustatyti šios įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, teikiama išvada, jog tyrimui nepateikti visi privalomi apskaitos registrai ir bendrovės dokumentai, patvirtinantys ūkines finansines operacijas, kuriuose būtų užfiksuotos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės operacijos, susijusios su šios bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu nuo 2015-12-01 iki 2017-04-01. Jeigu nuo 2015-12-01 iki 2017-04-01 (duomenys neskelbtini) apskaitos registrai nebuvo vedami, buvo nesilaikoma 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 d. nuostatų, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Jeigu (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai ir registrai buvo sunaikinti ar kitaip neišsaugoti, buvo nesilaikoma 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1,2 d. nuostatų, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą, o patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis”. (duomenys neskelbtini) nesilaikė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (patvirtinta 2000-02-17 Vyriausybės nutarimu Nr.179) 16 p. reikalavimų, kad visos kasos operacijos turi būti įrašomos į kasos knygą.
Dėl minėtų norminių aktų nesilaikymo negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2017-04-01 (t. 1, b. l. 59-74).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, būtinuoju nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiu yra padariniai – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. O., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2015-12-01 iki 2017-04-01tinkamai neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Lietuvos Respublikos teisės aktai, reguliuojantys buhalterinės apskaitos santykius, įpareigoja subjektus tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis užregistruoti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai galimybė tai padaryti. Nevykdant šių teisės aktų reikalavimų pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl šios veikos padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, todėl D. O. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę.
Padaryta nusikalstama veika finansų sistemai, ji priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis D. O. anksčiau neteistas (93-94b. l., 9 t.), baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, paskutinį kartą baustas 2017-12-22 (t. 1, b. l. 95-101).
D. O. dirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 150 MGL (5649 euro) dydžio bauda, – šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.
Esant BK 64¹ straipsnyje numatytiems pagrindams, D. O. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Su prokurorės siūlomu baudos dydžiu kaltinamasis D. O. sutinka, tačiau prašo išdėstyti baudos sumokėjimą 6 mėnesiams, kadangi turi mažametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini) ir jo pajamų neužteks sumokėti baudą iškart (t. 1, b. l. 140).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. O. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir skirti 150 MGL (5649 euro) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. O. skirti 100 MGL (3766 euro) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per šešis mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąja priemonę iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo D. O. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.
D. O. išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:
(duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900;
(duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100;
(duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440;
(duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800;
(duomenys neskelbtini),Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000;
(duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400;
(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000;
(duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.
Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (originalą) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilniuje, teismo priimamąjį skyrių). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
D. O. išaiškinti, kad nesutikdami su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytu baudos dydžiu ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.