Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas”, atstovaujamos advokato Tado Dumbliausko, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17494-375/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Interlux“, R. P., dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 656,73 Eur turtinės žalos atlyginimo, 24,20 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. liepos 7 d. transporto priemonei „VW Golf“ stovint adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, užvirto medis ir ją apgadino. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad automobilis apgadintas užvirtusio medžio. Pagal transporto priemonės sugadinimus, remonto išlaidas apskaičiuotos 794,64 Eur remonto išlaidos, išskaičiavus PVM, išmokėta 656,73 Eur. Užvirtęs ir transporto priemonę apgadinęs medis augo Kauno miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje. Atsakovė neužtikrino šio medžio priežiūros, nevykdė pareigos stebėti jo būklės, nors pagal įstatymą privalėjo jį prižiūrėti, privalėjo užtikrinti, kad lūžusi šaka nepadarytų žalos asmenų turtui. Žala yra tiesioginės atsakovės pareigos prižiūrėti medžius nevykdymo rezultatas.Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, želdinių nepriežiūrą ir priežastinį ryšį tarp jų. Iš pateiktų dokumentų visiškai neaišku, kurioje vietoje augo nulūžęs medis, nėra jokių duomenų, kad šaka apskritai lūžo, nei įvykio schema, nei nuotraukos nepridėtos. Neturint šių duomenų, negalima priskirti atsakomybės Kauno miesto savivaldybei. Taip pat nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė, sudarydama remonto sąmatą, vertino tik tuos transporto priemonės sugadinimus, kurie galimai atsirado dėl nulūžusios medžio šakos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 656,73 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (656,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 70,42 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusius ieškinio reikalavimus atmetė.Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo, jog medis augo ne privačioje teritorijoje, bet Kauno miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje. Atsakovė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad šalia (duomenys neskelbtini), Kaune augęs medis, nepriklausantis privačiai teritorijai, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad Kauno miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių, jog minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir medžio, kurio šaka nulūžo) priežiūra, stebima jo būklė. Atsakovei nepateikus duomenų, kad žalos kilimą nulėmė kitų asmenų veiksmai ar gamtos reiškiniai, o ne atsakovės veiksmai – netinkama medžio priežiūra, nėra abejonių, kad tarp neteisėto savivaldybės neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Patirtų nuostolių dydis – 794,64 Eur – patvirtintas transporto priemonės techninės apžiūros aktu, surašytu AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų vertintojo, UAB „Autoakstė“ sąmatomis, PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuoti apgadinimai (transporto priemonės variklio gaubtas, priekinis kairės pusės statramstis, galinis kairės pusės statramstis, kairės pusės veidrodėlio korpusas, dešinės ir kairės pusės sparnai) atitinka įvykio vietoje trečiojo asmens fotonuotraukomis užfiksuotus matomus transporto priemonės apgadinimus. Teismas konstatavo, kad AB „Lietuvos draudimas“ žalai atlyginti draudėjui išmokėjo 656,73 Eur sumą, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovės. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ieškovė pateikė į bylą Kauno miesto savivaldybės administracijai adresuotą 2015 m. rugsėjo 10 d. pretenziją, kuria prašoma per 15 d. sumokėti 656,73 Eur į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą už dėl draudiminio įvykio padarytą žalą. Ši pretenzija yra adresuota juridiniam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai, o atsakove byloje ieškovė nurodė Kauno miesto savivaldybę. Ieškovė yra savo srities profesionalė ir jai turi būti žinoma kuriam juridiniam asmeniui turi būti teikiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ši pretenzija buvo įteikta atsakovei, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad yra praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Nenustačius vienos iš trijų būtinųjų sąlygų, CK 6.210 straipsnis negali būti taikomas ir 24,20 Eur kompensuojamosios palūkanos ieškovei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės nepriteistinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujama advokato Tado Dumbliausko, prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti ir priimant nutartį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad pretenziją ieškovė privalėjo pateikti Kauno miesto savivaldybei, bet ne Kauno miesto savivaldybės administracijai. Kauno miesto savivaldybė be vykdomosios institucijos – administracijos, negali įgyvendinti savo teisių ir pareigų. Todėl ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijai įteikta pretenzija yra laikoma tinkamu Kauno miesto savivaldybės informavimu apie reikalaujamą atlyginti žalą.Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, padarė materialinės teisės normų pažeidimą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos tokios kategorijos bylose. Per nustatytą terminą atsakovė neįvykdė prievolės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais.Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų būti taikomos, kadangi šiuo atveju žala yra kildinama iš viešosios teisės normos.Savivaldybė ir savivaldybės administracija yra du skirtingi juridiniai asmenys, turintys savo atskirus juridinių asmenų kodus bei atskiras sąskaitas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pretenzija yra adresuota ne tam juridiniam asmeniui, bei į naujausią teismų praktiką analogiškose bylose, padarė teisėtą išvadą, kad atsakovė nebuvo gavusi ieškovės reikalavimo įvykdyti piniginę prievolę, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas ir tuo pagrindu pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo.Ieškovė nenurodo apeliaciniame skunde, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas ji prašo priteisti, todėl ir šis ieškovės prašymas nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos objektą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).Nagrinėjamu atveju ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteisti 656,73 Eur turtinės žalos atlyginimą, 24,20 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 656,73 Eur turtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. Nesant byloje įrodymų apie tai, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra gavusi ieškovės reikalavimą įvykdyti piniginę prievolę, vertindamas, kad ieškovės 2015-09-10 pretenzija yra adresuota Kauno miesto savivaldybės administracijai, o ne atsakovei byloje, pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog jis neturi pagrindo konstatuoti, kad yra praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas ir atmetė ieškovės reikalavimą dėl 24,20 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Atitinkamai paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.Nagrinėjamu atveju ginčas kilo tik dėl kompensuojamųjų palūkanų, kurių nepriteisė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu ir pasisako.Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 3 straipsnio 3 dalyje (akto redakcija, galiojusi pretenzijos pateikimo metu nuo 2015-07-01 iki 2016-01-01) nurodyta, kad savivaldybės institucijos - už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras (toliau – meras); meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas.Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba ir meras, įgyvendindami įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, meras, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys (VSĮ 5 str. 2 d.). Viena iš savivaldybių funkcijų yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena (VSĮ 6 str. 26 p.). Šią funkciją įgyvendina savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos). Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais (VSĮ 29 str. 8 d. 1 p.). Pretenzijos Nr. R001625400 išsiuntimo Kauno miesto savivaldybės administracijai metu (2015 m. rugsėjo 10 d.) galiojo Kauno miesto savivaldybės dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūrų aprašas, patvirtintas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. A-2755 (pakeista 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A-1816 ir 2015 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. A-1950). Šio aprašo 3 punkte išaiškintos sąvokos: savivaldybės administracijos vadovybė – savivaldybės administracijos direktorius, jo pavaduotojas (-ai) ir valdybos (-ų) (departamento) (-ų) direktorius (-iai); savivaldybės vadovybė – savivaldybės meras, jo pavaduotojas (-ai); savivaldybės padaliniai – savivaldybės administracijos padaliniai (valdybos (departamentai), skyriai, tarnybos, biurai, filialai – seniūnijos) ir savivaldybės tarybos sekretoriatas. Minėto aprašo 44 punkte numatyta, kad savivaldybės vadovybės, savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojų pasirašytus siunčiamuosius dokumentus registruoja ir išsiunčia savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyrius. Paštu, elektroniniu būdu ir tiesiogiai pateiktų dokumentų, adresuotų Savivaldybės tarybai, Savivaldybės tarybos sekretoriui, Savivaldybės tarybos sekretoriatui, Savivaldybės vadovybei, Savivaldybės administracijos vadovybei, Savivaldybės administracijai, pradinį tvarkymą atlieka Klientų aptarnavimo skyrius (aprašo 73 p.). Dokumentai, atsiųsti ne pagal kompetenciją ar ne tuo adresu, persiunčiami adresatui arba grąžinami siuntėjui. Jei dokumentas gautas paštu, kartu persiunčiamas ir vokas (aprašo 85 p.).Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą ir savivaldybės bei savivaldybės administracijos funkcijų sąsajumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijai įteikta 2015 m. rugsėjo 10 d. pretenzija Nr. R0001625400 yra laikoma tinkamu Kauno miesto savivaldybės informavimu apie reikalaujamą atlyginti žalą, atsakovė apie pareigą atlyginti žalą žinojo, tačiau nesutiko su ieškovės pretenzija dėl 656,73 Eur žalos sumokėjimo, ką patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2015 m. spalio 15 d. raštas Nr. 43-2-1410 (atsakymas į pretenziją) ir atsakovės pozicija bylos nagrinėjimo metu.Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės 656,73 Eur žalos atlyginimą ieškovei, konstatavo atsakovės prievolę ieškovei. Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str.). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; kt.). Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (5 arba 6 procentai, jei abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys) (CK 6.210 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013). Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį ji tapo vykdytina po pareikalavimo ją įvykdyti. Pagal 2015 m. rugsėjo 10 d. pretenziją Nr. R0001625400 ieškovė prievolę pareikalavo įvykdyti per 15 dienų. Apeliantė nurodė, kad palūkanas skaičiuoja nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2015 m. rugsėjo 26 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2016 m. birželio 20 d.). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas keistinas – teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl 24,20 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteistina 24,20 Eur kompensuojamosios palūkanos ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Atitinkamai padidintina nuo 656,73 Eur iki 680,93 Eur suma, nuo kurios priteisiamos procesinės palūkanos.Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016; kt.). Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (šios nutarties 19 p.), keistinos ir pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės ieškovei priteista 14,47 Eur žyminio mokesčio suma padidintina iki 15 Eur, o 55,95 Eur suma advokato pagalbai apmokėti padidintina iki 57,92 Eur, t. y. 70,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma padidintina iki 72,92 Eur (CPK 93 str. 5 d.).Nusprendus apeliacinį skundą patenkinti, tenkintinas apeliantės prašymas priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Byloje esantys duomenys patvirtina apie ieškovės turėtas 35,04 teisinės pagalbos išlaidas rengiant apeliacinį skundą. Šios išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.10 p.). Iš atsakovės ieškovei priteistina 50,04 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, buveinė Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 12, 656,73 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 73 ct) žalos atlyginimą, 24,20 Eur (dvidešimt keturis eurus 20 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (680,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 72,92 Eur (septyniasdešimt du eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 50,04 (penkiasdešimt eurų 04 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.