Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui S. R., jo atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui, atsakovo atstovui Giedriui Krilavičiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. prašymą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad 2002-01-11 Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras S. K. vadovaudamasis LR BPK 173str. (1961-06-26 BPK redakcija), priėmė nutarimą nušalinti jį nuo pareigų iki jo, kaip kaltinamojo, atidavimo teismui klausimo išsprendimo. Nurodo, kad 2006-02-15 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas panaikinti 2002-01-11 Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro S. K. nutarimą nušalinti nuo pareigų ir grąžinti į pareigas. 2006-04-03 iš Vilniaus apygardos prokuratūros buvo gautas atsakymas, kad jo skundas yra išnagrinėtas ir 2006-03-16 Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūra panaikino laikinąjį nušalinimą nuo pareigų. Nurodo, kad 2006-03-23 kreipėsi į VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės vadą V. I. prašydamas grąžinti jį į pareigas ir išmokėti darbo užmokestį už laikotarpį, kurį buvo nušalintas nuo pareigų, o taip pat ir delspinigius už šią sumą. 2006-03-23 VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės vadas pasirašė įsakymą Nr TE-107 kuriuo nuo 2006-03-24 grąžino jį į buvusias pareigas. 2006-04-06 raštu Nr.(21/20)-12-1149, VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinė informavo, kad Vilniaus rinktinė darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį išmokėti negali motyvuodama tuo jog, pareiškėjas galimai patyrė žalą ne dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės galimų neteisėtų veiksmų. 2006m. gegužės mėnesį su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Vilniaus rinktinę išmokėti darbo užmokestį taip pat delspinigius už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei įskaityti į vidaus tarnybos stažą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį. 2006-10-09 Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr.I-3307-13/2006 priėmė sprendimą, kuriuo atmetė jo skundą motyvuojant tuo, kad reikalavimai tiek atsakovui, tiek ir teismui pareikšti per anksti, t.y. dar nesibaigus ikiteisminiam baudžiamosios bylos tyrimui. Nurodo, kad 2007 m. kovo mėnesį iš Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros gavo 2006-12-29 raštą Nr.01-4750, kuriame pranešama, kad baudžiamojoje byloje Nr.05-1-485-01 jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas vadovaujantis LR BPK 212str. 2p. 2007-05-22 jis pakartotinai kreipėsi į atsakovą prašydamas išmokėti darbo užmokestį ir delspinigius už laikotarpį kurį buvo nušalintas nuo pareigų, bei įskaityti į vidaus tarnybos stažą už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį. 2007-06-14 raštu atsakovas informavo, kad Vilniaus rinktinė darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį išmokėti negali motyvuodama tuo jog, pareiškėjas galimai patyrė žalą ne dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės galimų neteisėtų veiksmų bei nušalinimo nuo pareigų laikotarpį atsisako įskaityti į vidaus tarnybos stažą. Mano, kad šis atsakovo atsisakymas yra neteisėtas. Nurodo, kad pagal jo nušalinimo nuo pareigų metu galiojusius teisės aktus (Vyriausybės 1991-07-29 nutarimu Nr.304 patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 87 punktą) yra numatyta, kad nepagrįstai nušalintiems nuo pareigų pareigūnams, už laiką, kurį jie buvo nušalinti, išmokamas vidutinis darbo užmokestis. Be to pagal šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 28 str. 5d. bei Valstybės tarnybos įstatymo 34 str. 4d. nušalintam nuo pareigų tarnautojui išlieka teisinė galimybė gauti darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį bei pagal Vidaus tarnybos statuto 28str. 5d. išlieka teisinė galimybė, kad būtų įskaitomas į vidaus tarnybos stažą, laikotarpis kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų. Teigia, kad jo kaltumas įstatymo nustatyta tvarka nėra įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl jo atžvilgiu turi būti taikomos Vidaus tarnybos statuto 28 str. 5d. bei Valstybės tarnybos įstatymo 34 str. 4d. nuostatos, numatančios nušalintam nuo pareigų tarnautojui galimybę gauti darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Ernestas Bušmovičius prašė pareiškėjo prašymą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Konstatuojama.

Vidaus tarnybos statuto (patvirtinto LR 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, aktuali redakcija) 28 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas, pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, taip pat tais atvejais, kai nušalinamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas.

Faktinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų 2002-01-11 Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro S. K. nutarimu, vadovaujantis metu galiojusio LR BK 173 str. (b.l. 17-18). Vykdydamas šį nutarimą atsakovas 2002-02-08 priėmė įsakymą Nr.48TE, kuriuo nušalino pareiškėją nuo pareigų iki jo, kaip kaltinamojo, atidavimo teismui klausimo išsprendimo. Pareiškėjas buvo nušalintas tardymo organų iniciatyva, BPK 173 straipsnio pagrindu, kurio 2 dalis numatė, kad tardytojo nutarimą nušalinti valstybės pareigūną nuo pareigų vykdo kaltinamojo darbovietė. Nušalinimui Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka taikytini tik Statuto 28 straipsnio 3 ir 4 straipsnių reikalavimai. Darytina išvada, kad Statuto 28 straipsnio 5 dalis, nustatanti darbo užmokesčio už nušalinimo laiką išmokėjimą per 5 dienas nuo tada, kai pareigūnas vėl pradėjo eiti pareigas, taikytina tik tais atvejais, kai nušalinama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, iniciatyva, kai nušalinama tarnybinio patikrinimo laikui. Pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti taikomas nei Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 87 punktas, numatantis, kad nepagrįstai nušalintiems nuo pareigų pareigūnams, už laiką, kurį jie buvo nušalinti, išmokamas vidutinis darbo užmokestis, nei Statuto 28 straipsnio 5 dalis (po 2007-06-15 Nr. X-1127 redakcijos – atitinkamai Statuto 28 straipsnio 6 dalis).

Valstybės tarnybos įstatymo (2005-12-22 įstatymo Nr. X-464 redakcija, aktuali) 34 straipsnio 5 dalis numato, kad Valstybės tarnautojas, kuris jį į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, - Ministro Pirmininko, savivaldybės mero arba įgaliotų valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų, arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti, kad jam būtų įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala.

Ši įstatymo nuostata numato, kad žalos atlyginimas nuo pareigų nušalintiems pareigūnams mokamas tik tada, kai jie buvo nušalinti juos į pareigas priėmusių įgaliotų pareigūnų reikalavimu. Kaip minėta, ginčijamu atveju tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliekamas, nes pareiškėjas buvo nušalintas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, t.y. tardymo organų iniciatyva. Tais atvejais, kai nuo pareigų nušalinama BPK tvarka, institucija, kurioje nušalintasis asmuo dirba, privalo vykdyti pareigūno, kuriam suteikta teisė nušalinti nuo pareigų, patvarkymus ir negali nušalinimo vykdymo klausimų spręsti savarankiškai. Konstatuotina, kad nušalindamas pareiškėją nuo pareigų atsakovas tik vykdė įstatyme numatytus įpareigojimus. Nagrinėjamu atveju atsakovo atsakomybė atsirastų tik tada, jei jis žinodamas apie pareiškėjo nušalinimo laiko pasibaigimą, negrąžintų pastarojo į tarnybą. Byloje esantys faktiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas tą pačią dieną, kai gavo Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros 2006-03-16 nutarimą (b.l. 15), kuriuo panaikinamas nutarimas laikinai nušalinti S. R. nuo pareigų, priėmė įsakymą „Dėl S. R. grąžinimo į pareigas“, kuriuo pareiškėjas buvo sugrąžintas į pareigas (b.l. 14).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str. 3 d. numato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-04-07 nutartimi analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-2-847-06 konstatavo, kad nušalinimui nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka taikytini tik Statuto 28 straipsnio 3 ir 4 straipsnių reikalavimai ir negali būti taikomi nei Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 87 punktas, nei Statuto 28 straipsnio 5 dalis.

Aukščiau aptartų argumentų pagrindu konstatuojama, kad atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė teisingai taikė įstatymų nuostatas. Atsakovo 2007-06-14 rašte Nr. (21/20)-12-2347 pateiktas atsisakymas išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį bei delspinigius už nušalinimo nuo tarnybos laikotarpį, taip pat įskaičiuoti nušalinimo nuo pareigų laikotarpį į vidaus tarnybos stažą, yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo S. R. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.