Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui K. J., trečiajam asmeniui A. K., institucija, duodanti išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo reikalavimai ir ieškovo pusėje dalyvaujančio trečiojo asmens argumentai

Ieškovė J. J. kreipėsi į teismą, prašydama nuginčyti tėvystę ir pripažinti, kad atsakovas K. J. nėra Ą. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, priteisti iš atsakovo K. J. bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-2). Su atsakovu K. J. buvo sudaryta santuoka (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. J., kuri gyvena kartu su ieškove. Alytaus apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu jos ir atsakovo K. J. santuoka nutraukta, ištuokos liudijimas Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotas (duomenys neskelbtini).Su atsakovu faktiškai bendras gyvenimas nevedamas nuo 2011 m. pabaigos, nuo to laiko su atsakovu nutraukti visi ryšiai, ji išsikėlė gyventi kitur, su atsakovu nebendravo. Apie 2012 m. ieškovė susipažino su A. K., su kuriuo pradėjo artimai bendrauti bei kartu apsigyveno. Jai gyvenant kartu su A. K., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Ą. Sūnaus gimimo liudijime, išduotame (duomenys neskelbtini) Lazdijų raj. savivaldybės administracijos, skiltyje nurodytas tėvas K. J., motina J. J., kadangi jos ir atsakovo santuoka nebuvo nutraukta. Atsakovas K. J. nėra Ą. J. biologinis tėvas, jo biologinis tėvas yra A. K., tai patvirtina (duomenys neskelbtini) teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).Ieškovė J. J. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu K. J. susituokė 2009 metais, santuokoje su atsakovu gimė dukra K. Santuoka su atsakovu nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, tačiau faktiškai santuoka iširo anksčiau, kartu negyveno nuo 2011 metų, kuo ji išsikėlė pas tėvus. Sūnus Ą. J. gimė (duomenys neskelbtini), kai su atsakovu dar buvo nenutraukta santuoka, tačiau faktiškai su atsakovu jau negyveno. Sūnaus Ą. J. biologinis tėvas yra A. K.. Su A. K. susipažino kai nebuvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka. Su juo pradėjo artimai bendrauti, palaikė šeimyninius ryšius, planavo bendrą ateitį. Gimus sūnui jo gimimo liudijime tėvu įrašytas K. J., kadangi sūnus gimęs nenutraukus santuokos. Su trečiuoju asmeniu A. K. gyvena kaip šeima, kartu augina sūnų Ą., sūnus tėvu laiko A. K.. Atsakovas yra matęs Ą. J., jam žinoma, kad tai ne jo sūnus, jam žinomos visos aplinkybės.Trečiasis asmuo A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame sutiko su ieškovės J. J. reikalavimais. Nurodoma, kad apie 2012 m. susipažino su ieškove J. J., su ja pradėjo artimai bendrauti, kartu gyventi jam priklausančioje sodyboje. Gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Ą. J.. Kadangi ieškovė J. J. gimus sūnui su buvusiu sutuoktiniu K. J. nebuvo nutraukusi santuokos, sūnaus gimimo liudijime jo tėvai nurodyti J. J. ir K. J.. K. J. nėra sūnaus Ą. J. biologinis tėvas, jo biologinis tėvas yra jis – A. K., tai patvirtina (duomenys neskelbtini) teismo medicinos specialisto išvada (b. l. 40-41).Trečiasis asmuo A. K. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti, pripažino, kad jis yra Ą. J. biologinis tėvas. Gimus sūnui jau norėjo jį įregistruoti savo pavarde, tačiau buvo paaiškinta, kad negalima įregistruoti, kol nebus nuginčyta tėvystė. Su ieškove susipažino, kada ji jau negyveno kartu su atsakovu. Pradėjus bendrauti su ieškove, visą laiką jie gyveno kartu, jiems gimė sūnus Ą. J., kurio biologinis tėvas yra jis. Iki šiol gyvena kartu su ieškove kaip šeima, veda bendrą ūkį.

Atsakovo, trečiojo asmens, institucijos, duodančios išvadą byloje, argumentai

Atsakovui K. J. adresuota ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2018 m. birželio 23 d. asmeniškai (b. l. 28). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta, šaukimas įteiktas šeimos nariui, neatvykimo priežasčių teismui nepranešė (b. l. 60).Institucijos, duodančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadose nurodyta, kad su ieškovės reikalavimu sutinka. Kadangi ieškinys paduotas nepilnamečio interesais, siekiant nustatyti tikruosius giminystės santykius, biologinę kilmę iš tėvo, tai atitinka nepilnamečio Ą. J., gimusio (duomenys neskelbtini) interesus. Mano, kad nepilnametis turi teisę žinoti savo biologinį tėvą, todėl tėvystės nustatymas atitiks vaiko interesus.Institucijos, duodančios išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė R. O. teismo posėdžio metu paaiškino, kad lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje. Lankymosi metu K. J. sutiko, kad jis nėra Ą. J. tėvas. Prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Nepilnametis Ą. J. gimė (duomenys neskelbtini), jo gimimo liudijime bei (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jo motina J. J., tėvas K. J. (b. l. 5, 127). Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu K. J. ir J. J. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 6-7). (duomenys neskelbtini) įregistruota K. J. ir J. J. ištuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). A. K. prašymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktame DNR tyrime, Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra biologinis Ą. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas su tikimybe 99,999997 % (b. l. 16-18). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.CK 3.140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis.Pažymėtina, kad tėvystė gali būti suprantama kaip biologinė ir kaip socialinė kategorija. Nagrinėjamoje byloje būtina identifikuoti, ar biologinės kilmės tiesos paieškos atitinka geriausius vaiko interesus, kuriais turi būti vadovaujamasi imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų. Nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, kokie yra atsakovo K. J. ir vaiko santykiai, ar vaikas pripažįsta, jog atsakovas yra jo tėvas, įvertinti laikotarpį, ar vaikas pažįsta savo biologinį tėvą, kokie vaiko santykiai su biologiniu tėvu, galimo biologinio tėvo požiūrį į vaiką ir tolesnių santykių perspektyvą.Teismas iš byloje esančių duomenų, duotų paaiškinimų nustatė, kad nors šalių santuoka nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (įrašas apie tai (duomenys neskelbtini)), tačiau šalys kartu negyvena nuo 2011 m. pabaigos, nuo to laiko nepalaikė santuokinių ryšių. Ieškovė ir trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad susipažino apie 2012 m., pradėjo artimai bendrauti ir kartu gyventi kaip šeima. Ieškovė gyvendama kartu su A. K. susilaukė sūnaus Ą. J.. Gimus sūnui A. K. ketino sūnų įregistruoti savo pavarde, pats kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių, tačiau jam buvo paaiškinta, kad vaikui gimus santuokoje, pirmiausia turi būti nuginčyta tėvystė. Nors A. K. vaiko gimimo liudijime ir nėra nurodytas kaip vaiko tėvas, tačiau nuo pat vaiko gimimo pripažino, kad yra Ą. J. tėvas, vykdė visas tėvo pareigas, sūnus jį taip pat pripažįsta, vadina tėvu.Atsakovas K. J. niekada nesirūpino Ą. J., jo kaip sūnaus nepripažino, su juo nebendravo, vaiką yra matęs kelis kartus atvažiavus aplankyti dukros. Teismo vertinimu, tarp atsakovo ir berniuko bendravimo santykiai nebuvo užsimezgę, vaikas pažįsta tikrąjį biologinį tėvą, todėl tėvystės nuginčijimas geriausiai atitiktų vaiko interesus. Vaiko teisė ne tik žinoti, kas yra tikrieji jo biologiniai tėvai, bet kad šie duomenys būtų įrašyti ir vaiko dokumentuose. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad išimtinai vaiko interesais ieškinys tenkinamas (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, ją apmokant 100 procentų. Iš teismui pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 227,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teismas, įvertindamas aplinkybes, kad ieškovė pradėjus gyventi su atsakovu skyrium pati nesirūpino ir neinicijavo santuokos nutraukimo bylos, ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta jau po vaiko gimimo, laiko, kad dėl pačios ieškovės kaltės, jos nerūpestingumo susidarė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Tokiu būdu, atsakovui neprieštaraujant ieškinio pareiškimui, šiuo atveju tėvystės nuginčijimo priežastys yra dėl įtvirtintos įstatymo normos, dėl to darytina išvada, kad yra pagrindas antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei žyminio mokesčio iš atsakovo valstybei nepriteisti (CK 1.5 straipsnis, CPK 96 straipsnio 5 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra Ą. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o Ą. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas Ą. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvu.

Išsiųsti sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.