Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 10 mėn., vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m., 2010-12-29 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti bausmę, 2011-09-20 atlikęs bausmę, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2016-06-18 apie 14.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą aklai, I grupės invalidumą turinčiai mamai J. S., gim. (duomenys neskelbtini)., daug kartų sakydamas „užmušiu“, „pakelsiu į viršų ir paleisiu, kad tavo kaulai subyrės“, „sutrinsiu kaip blakę“, neleisdamas pastarajai išsikviesti pagalbos, esant pakankamam pagrindui nukentėjusiajai J. S. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu iš esmės kaltę prisipažino ir parodė, kad 2016-06-18 jam būnant namuose, išgėręs sukonfliktavo su kartu gyvenančia mama J. S.. Tiksliai negali pasakyti, kokius žodžius jai pasakė, galėjo pasakyti „užmušiu“, gali būti, kad dėl alkoholio kažko nepamena, tačiau tokių žodžių, kaip „pakelsiu į viršų ir paleisiu, kad tavo kaulai subyrės“, „sutrinsiu kaip blakę“ jo žodyne nėra, jis tokių žodžių negalėjo sakyti. , kokius nurodė mama, nemano, kad ji meluoja ar nori jį apkalbėti. Nurodė, kad tą dieną prisiminė savo vaikystę, jaunystę, supykęs nuėjo pas nukentėjusiąją ir su ja sukonfliktavo, išsakė negražius žodžius. Ji tikriausiai bijojo jo, buvo išsigandusi, verkė, ieškojo pagalbos, norėjo išsikvieti telefonu dukrą L. Š.. Jis pats paskambino L. Š. ir paprašė jos išsivežti mamą, kol jis apsiramins, mamai skambinti neleido. Konfliktai su mama vyksta dėl jo nuoskaudų iš vaikystės, šiems veiksmams turi įtakos alkoholio vartojimas. Atsiprašė mamos, bet ji jam neatleido. Šiuo metu su mama kartu negyvena, jis išsikraustė, nuomoja butą. Blogai vertina savo elgesį. Konfliktai dažniausiai vyksta dėl alkoholio, gydėsi, praėjo kursą rugpjūčio mėnesį, praėjo detoksikaciją, „Minesotos“ programą, šiuo metu jokių vaistų nevartoja. Dirba neoficialiai, registruotas darbo biržoje. Neatsimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, nežino, kodėl kaltės nepripažino, gal dėl to, kad nebuvo galutinai išsiblaivęs, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriais kaltės nepripažino, nepatvirtino. Kaltinamasis išklausęs nukentėjusiosios parodymus, parodė, kad galėjo pasakyti tokius žodžius, kokius įvardijo jo mama, nemano, kad ji meluoja ar nori jį nepagrįstai apkalbėti.

Nukentėjusioji J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jos sūnus, šiuo metu jie kartu negyvena. 2016-06-18 jis visą dieną gurkšnojo alkoholį, po pietų pradėjo prie jos kabinėtis. Jis jai grasino, kad griebs už galvos, kad trenks į žemę ir jos kaulai subyrės, sakė „sutrinsiu, kaip blakę, pakelsiu, trenksiu, net kaulai subyrės“, klausė „kokia mirtimi nori mirti, greita ir neskausminga, ar ilga ir skausminga?“, išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, mosikavosi kumščiais, nors ji nematė, bet ji jautė prie nosies. Jai pasidarė liūdna dėl tokių jo žodžių, ji verkė, norėjo paskambinti dukrai, bet R. S. jai neleido, visur ėjo jai iš paskos, neleido užsirakinti durų. Sūnus girtas būna labai agresyvus, sakė „važiuok pas dukrą, ko čia sėdi ir smirdi pas mane“, pats paskambino dukrai ir pasakė, kad atvažiuotų jos pasiimti, kol dar gyva. Tuomet dukra iškvietė policiją ir atvažiavo kartu su ja, jį sulaikė ir išvežė. Jeigu policijos pareigūnai nebūtų atvykę, tai gal būtų ir užmušęs. Grasinimą, kad užmuš, vertina kaip realų. Bijojo šių žodžių ir mano, kad sūnus galėjo taip padaryti. Sūnus savo išsakytų žodžių neatsimena. Po šio įvykio sūnus atsiprašė, tačiau ji mano, kad atsiprašymas buvo nenuoširdus, nes jau daug kartų taip buvo, bet vis kartojasi tas pats, kai R. S. prisigeria. Sūnus daug kartų yra gydęsis nuo alkoholio priklausomybės, bet jam nepadeda.

Pagarsinus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotus parodymus (b. l. 4), nukentėjusioji juos patvirtino ir nurodė, kad sūnus jai einat iš rankų išplėšė laidinį telefoną, pats paskambino dukrai iš savo mobilaus telefono, iš dukros pasakojimo žino, jog sūnus dukrai paskambinęs pasakė ją pasiimti, kol ji gyva.

Liudytoja L. Š. parodė, kad kaltinamasis jos brolis, juos sieja sudėtingi santykiai nuo vaikystės, su mama J. S. jos santykiai geri. 2016-06-18 ji nuo ryto skambino mamai, kokius 6 kartus, nes brolis nuo ryto gėrė ir situacija kaito, mama puse žodžio užsimindavo, kad jis neramus, kad pradeda kabinėtis. Brolis blaivas būna puikus žmogus, o neblaivus pasidaro labai agresyvus. Mama vis užsimindavo, tačiau negalėdavo jai atvirai pasakyti, nes jis vis šalia būdavo, tačiau ji puikiai mamą pažįsta ir jai uždavus klausimus, mama atsakydavo taip arba ne. Taip ji išsiaiškino, kad brolis geria, kad kabinėjasi, pasakė mamai, kad atvažiuoja, bet mama pasakė nevažiuoti tikėdamasi, kad gal apsiramins, nueis miegoti, nes tokių atvejų yra buvę, tempė laiką, kol galėjo. Po to, broliui neapsiraminus, mama nusprendė jai paskambinti, bet paskambino pats brolis. Paskambinęs buvo labai piktas, pasityčiodamas pasakė, jei ji yra mamos rūpintoja, tai kodėl mama sėdi pas jį, kodėl ji ten smirda, kodėl ne pas ją gyvena, ji atsakė, kad mama pati nuspręs, kur gyventi, nes ji gyvena savo bute. Tuomet R. S. grubiai jai liepė pasiimti mamą pas save, nes jeigu nepasiims, jis ją padės į vietą, paklausus, ar jis taip grasina, pasakė, kad taip, tuomet ji pasakė, kad atvažiuoja mamos paimti. Jai važiuojant, brolis vėl skambino, kadangi vairuodama ji negalėjo atsiliepti, sustojo ir jam perskambino. R. S. jai pasakė, kad jeigu ji už 5 sekundžių nebus atvažiavus, tai neras mamos gyvos. Brolio balsas buvo tikrai tragiškas, ji labai išsigando, buvo dar pusę kelio likę važiuoti, todėl iškarto paskambino „112“ ir išsikvietė pagalbą. Jai atvažiavus, atvažiavo ir policijos ekipažas. Jai įėjus į butą, brolis buvo aprimęs, pasakė, kad pasiimtų mamą (pavadino necenzūriniu žodžiu), kol jam praeis. Bet tokie užėjimai pas jį būna pastovūs ir jie niekada nesibaigia. Pamatęs policiją jis labai supyko, buvo labai girtas, grasino ir prie policijos, buvo perspėtas pareigūno, kad nesikabintų, nesišakotų, jis dar ir pareigūnui negražiai atsakė, tada pareigūnai jį išsivežė. Mama labai drebėjo, jai pakilo kraujospūdis. Mama, gyvendama su broliu buvo pastovioje įtampoje, išsikviesti pagalbos neturėjo galimybių, jis savęs girtas nekontroliuoja. Po to, mama jai pasakojo, kad kaltinamasis grasino pakelti ją į viršų ir dėti į žemę, kad jai išsibarstys kaulai, liepė pasirinkti mirtį, kokia nori mirti, pastoviai vadino sucha, kaltino dėl visko. Buvo žodžiai „užmušiu“, ir „padėsiu į vietą“, nes ji ir kviesdama pagalbą pasakė, kad girtas sūnus ruošiasi užmušti savo neįgalią mamą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. S. prisipažinimo bei nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais:

- 2016-06-18 nukentėjusiosios J. S. pareiškime protokole fiksuota, jog 2016-06-18 apie 14.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), jos sūnus R. S. pradėjo prie jos kibti, priekaištauti, elgėsi agresyviai. Sūnus įpykęs, jai daug kartų grasino, sakydamas „užmušiu, pakelsiu į viršų ir paleisiu, kad tavo kaulai subyrės, sutrinsiu kaip blakę, kad tu man nesmirdėtum“. Nepaliko jos ramybėje, neleido išsikviesti pagalbos. Sūnus vaikščiojo aplinkui, šaukė, ji juto, kad mosikavo rankomis. Sūnus paskambino jos dukrai L. Š. ir rėkė, kad ją išvežtų, nes užmuš. Sūnus pastoviai geria ir ją pastoviai baugina. Ji jo bijo, mano grasinimai yra realūs, pati apsiginti negali, kadangi yra visiškai akla, turi I grupės neįgalumą (b. l. 1);

- 2016-06-18 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, užfiksuota, jog 2016-06-18 apie 17.25 val. policiją adresu: (duomenys neskelbtini), kvietė tuo adresu atvykusi L. Š. dėl to, kad pranešėjos mamos neblaivus sūnus R. S. stumdė savo aklą motiną J. S., naudojo psichologinį smurtą, sakė „užmušiu“, keikė necenzūriniais žodžiais, taip pat grasino, jog čia ji negyvens. Moteris yra akla, todėl nieko nematė, kaip ją tampė už rūbų, stumdė. Taip pat užfiksuota, kad policijos pareigūnams būnant nukentėjusiosios namuose, R. S. bent du kartus garsiai ir aiškiai pakartojo, kad „užmušiu“ (b. l. 5-6).

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Pagal konstrukciją, minėto straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis R. S. 2016-06-18 apie 14.00 val. savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, agresyviai nusiteikęs, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, grasino užmušti, pakelti į viršų ir paleisti <...>, sutrinti <...> savo šeimos narę, mamą J. S., kai šiai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str.aipsnio1 dalį. Kaltinamasis teisme pripažino, kad konflikto metu galėjo išsakyti grasinimą užmušti, nors to ir neatsimena, nes buvo neblaivus. Nukentėjusioji viso bylos tyrimo metu teigė, kad labai išsigando sūnaus išsakyto grasinimo užmušti, kadangi šis buvo neblaivus, ankščiau yra prieš ją smurtavęs, agresyviai nusiteikęs. Netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, jie buvo nuoseklūs, kaltinamasis iš esmės juos patvirtino, pagrindo, dėl kurio nukentėjusioji norėtų be pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, kaltinamasis nenurodė, patvirtino, kad gali būti, jog dėl alkoholio kažko nepamena, gali būti, kad sakė tokius žodžius: „pakelsiu į viršų ir paleisiu, kad tavo kaulai subyrės“, „sutrinsiu kaip blakę“, kaip kad nurodė nukentėjusioji, nemano, kad ji meluoja ar nori jį apkalbėti ir teismas to nenustatė. Nukentėjusioji tas pas pačias aplinkybes dėl jos atžvilgiu išsakytų grasinimų nurodė ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir surašant tarnybinį pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo, tokias pačias aplinkybes pasakojo ir liudytojai L. Š., ką ši patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos parodymai, kad kaltinamasis ir kalbėdamas su ja telefonu ne kartą grasino užmušti mamą, dėl ko liudytoja labai išsigando dėl motinos gyvybės. Tai, kad net ir atvykus policijos pareigūnams kaltinamasis nenurimo, toliau grasino užmušiantis motiną, patvirtina ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo užfiksuota informacija. Teismas įvertinęs ir tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, buvo itin agresyviai nusiteikęs, ką patvirtino ir liudytoja L. Š., nurodžiusi, kad bijojo dėl savo motinos gyvybės, o nukentėjusioji, būdama akla turėjo ribotas galimybes apsiginti ir išvengti kaltinamojo agresijos, sprendžia, kad nukentėjusioji turėjo pagrindo bijoti grasinimo, o kaltinamasis norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos. Nors kaltinamasis nurodė, kad neketino užmušti nukentėjusiosios, tačiau baudžiamajai atsakomybei kilti nėra būtina sąlyga, kad kaltinamasis norėtų realiai įvykdyti išsakomus ketinimus.

Kaltinamojo R. S. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 94 nurodyta, kad 2016-06-18 17.51 val. R. S. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (2,44 promilių) (b. l. 34).

Kaltinamasis R. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, turtinė žala nepadaryta, nusikaltimas baigtas, padarytas prieš artimą garbaus amžiaus šeimos narį, nors kaltinamasis ir atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau nukentėjusioji neatleido kaltinamajam. Kaltinamasis laikomas neteistu, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 52-54, 57-60), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, registruotas Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, specialisto išvada: netikslinga skirti teismo psichinę ekspertizę (b. l. 71, 73, 74), nedirba. Kaltinamasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), kurio terminas, atsižvelgiant į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, asmenybę, nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, skiriant atitinkami BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 5 punktuose nurodyti įpareigojimai.

Kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. S. - kaltinamajam paskirta 2 mėnesiams, ji nėra pratęsta ir jos galiojimas yra pasibaigęs, o kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 51, 65-66), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-06-18 17.38 val. iki 2016-06-20 14.45 (dvi dienas) (b. l. 32, 40), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigoti jį: - būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; - per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje; - per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti R. S., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.