- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- 1S-75-627/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05102-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Nerijus Meilutis, Evaldas Pašilis
- Kaltinamasis
- E. V.
- Advokatai
- Linas Belevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Nerijaus Meilučio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo E. V. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 13 d. iki 2023 m. liepos 13 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. V. kaltinamas tuo, kad jis nuo 2020 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, (duomenys neskelbtini) mieste susibūrė į organizuotą grupę, skirtą daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis bei labai dideliais jų kiekiais vykdyti jų prekybą (duomenys neskelbtini) mieste ir taip gauti neteisėtas pajamas, parengė nusikalstamos veikos planą ir siekdamas jį realizuoti, t. y. neteisėtai įgyti, gabenti, laikyti ir parduoti narkotines ir psichotropines medžiagas, dalyvaudamas bendruose organizuotos grupės narių susitikimuose bei rengiamų nusikalstamų veikų planavime ir aptarimuose, su kitais organizuotos grupės nariais – S. C., V. K. (V. K.) ir M. S. (M. S.), pasiskirstė užduotimis ir vaidmenimis:
Jis – E. V. organizuodavo neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų atgabenimą ir pardavimą, piniginių lėšų už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas surinkimą ir paėmimą iš organizuotos grupės narių;
V. K., E. V. nurodymu, neteisėtai gabendavo ir laikydavo narkotines bei psichotropines medžiagas;
S. C., E. V. nurodymu, laikydavo bei platindavo narkotines bei psichotropines medžiagas, paimdavo pinigus už išplatintas narkotines ir psichotropines medžiagas;
M. S. neteisėtai įgydavo, paimdamas iš E. V. nurodytos vietos ar jo nurodymu iš S. C. narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias neteisėtai gabendavo ir toliau platindavo, o gautus pinigus iš prekybos narkotikais perduodavo E. V. ar pastarojo nurodymu S. C., kurie minėtus pinigus savo nuožiūra paskirstydavo tarpusavyje nenustatytomis dalimis.
Be to, tarpusavyje organizuotos grupės nariai susitarė, kad visi laikysis griežtos konspiracijos, nelaikys narkotinių medžiagų gyvenamojoje vietoje, bendraus pranešimų siuntimo programoje „Wickr me“ pasivadinus slapyvardžiais. Tokiu būdu E. V. su organizuotos grupės nariais S. C., V. K. ir M. S., neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino narkotines ir psichotropines medžiagas, o būtent:
E. V., atlikdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atviroje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę, vykdydamas nusikalstamą sumanymą, neteisėtai parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, veikdamas su kitais organizuotos grupės nariais: S. C., V. K. ir M. S., nuo 2020 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, susitarė tarpusavyje, kad M. S., tolimesniam neteisėtam platinimui įgis iš jo – E. V., ar jo nurodymu iš S. C., V. K. ar paims iš nurodytų vietų, jau neteisėtai įgytą kiekį – apie 200 g miltelių, kurių sudėtyje psichotropinė medžiaga – amfetaminas, o vėliau ir didesnį kiekį – nuo 500 g iki 1 kg miltelių, kurių sudėtyje psichotropinė medžiaga – amfetaminas. Vykdydamas organizuotos grupės narių bendrą sumanymą M. S. nuo 2020 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, ir ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 17 d., iš jo – E. V. po 7 Eur už 1 g neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 91,522 g miltelių, kurių sudėtyje yra 7,185 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurias M. S. slėpė miškelyje, esančiame už (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), ir dalimis į skolą, po 9 Eur už 1 g, parduodavo tolesniam platinimui R. L., o už psichotropinę medžiagą gautus pinigus, jo – E. V. nurodymu, grąžindavo jam ar perduodavo S. C., palikdamas sau gautą pelną – 2 Eur nuo 1 g.
Šiais veiksmais E. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, E. V. kaltinamas tuo, kad jis nuo 2020 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, (duomenys neskelbtini) mieste susibūrė į organizuotą grupę, skirtą daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis bei labai dideliais jų kiekiais vykdyti jų prekybą (duomenys neskelbtini) mieste ir taip gauti neteisėtas pajamas, parengė nusikalstamos veikos planą ir siekdamas jį realizuoti, t. y. neteisėtai įgyti, gabenti, laikyti ir parduoti narkotines ir psichotropines medžiagas, dalyvaudamas bendruose organizuotos grupės narių susitikimuose bei rengiamų nusikalstamų veikų planavime ir aptarimuose, su kitais organizuotos grupės nariais S. C. ir V. K. pasiskirstė užduotimis ir vaidmenimis:
Jis – E. V. organizuodavo neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų atgabenimą ir perdavimą, piniginių lėšų už parduotas narkotines medžiagas surinkimą ir paėmimą iš organizuotos grupės narių:
V. K., E. V. nurodymu, neteisėtai gabendavo ir laikydavo narkotines bei psichotropines medžiagas;
S. C., E. V. nurodymu, laikydavo bei platindavo narkotines bei psichotropines medžiagas, paimdavo pinigus už išplatintas narkotines ir psichotropines medžiagas, o gautus pinigus iš prekybos narkotikais perduodavo E. V. ar pastarojo nurodymu S. C., kurie minėtus pinigus savo nuožiūra paskirstydavo tarpusavyje nenustatytomis dalimis.
Be to, tarpusavyje organizuotos grupės nariai susitarė, kad visi laikysis griežtos konspiracijos, nelaikys narkotinių medžiagų gyvenamojoje vietoje, bendraus pranešimų siuntimo programoje „Wickr me“ pasivadinus slapyvardžiais. Tokiu būdu E. V. su organizuotos grupės nariais S. C. ir V. K. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino narkotines ir psichotropines medžiagas, o būtent:
E. V., vykdydamas nusikalstamą organizuotos grupės sumanymą neteisėtai platinti labai didelius kiekius psichotropinių medžiagų (duomenys neskelbtini) mieste, veikdamas su organizuotos grupės nariais V. K. ir S. C. pagal organizuotos grupės planą, 2021 m. spalio 9 d., apie 10.00 val., susitikimo metu sporto klubo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, M. S., veikiančiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nurodė vykti į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ketvirtą aukštą pasiimti ten esančioje džiovyklėje paslėptą psichotropinę medžiagą – amfetaminą ir tokiu būdu M. S. į skolą už 6000 Eur, po 6 Eur už 1 g, išplatino labai didelį kiekį – 905,50 g miltelių, kurių sudėtyje 278,50 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Po ko, jis – E. V., 2021 m. lapkričio 3 d. nurodė M. S., veikiančiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, susitikti su kitu grupės nariu – tiesioginiu vykdytoju S. C. ir perduoti pastarajam dalį skolos – 4000 Eur už 2021 m. spalio 9 d., neteisėtai įgytus 278,50 g psichotropines medžiagos – amfetamino, bei susitarti dėl tolesnio psichotropinių medžiagų įgijimo.
Tęsdamas nusikalstamą organizuotos grupės sumanymą neteisėtai platinti labai didelius kiekius psichotropinių medžiagų (duomenys neskelbtini) mieste, veikdamas su organizuotos grupės nariais V. K. ir S. C., jis – E. V., atlikdamas organizuotos grupės organizatoriaus vaidmenį, 2021 m. lapkričio 10 d., apie 9.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiptinėje susitikęs su M. S., veikiančiu pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, atsiėmė iš jo dalį skolos – 2000 Eur už 2021 m. spalio 9 d. neteisėtai išplatintus 278,50 g psichotropines medžiagos – amfetamino, bei susitarė su M. S. dėl tolesnio psichotropinės medžiagos – amfetaminas pardavimo į skolą po 6 Eur už 1 g, po ko ryšio priemonėmis, nurodė kitam grupės nariui – tiesioginiam vykdytojui V. K., į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ketvirtą aukštą, atgabenti ir paslėpti ten esančioje džiovyklėje psichotropinę medžiaga – amfetaminą. Tuo metu, kol bus atgabenta psichotropinė medžiaga – amfetaminas, jis – E. V. nurodė M. S., veikiančiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, (duomenys neskelbtini), prie LIDL parduotuvės susitikti su kitu grupės nariu – S. C. ir susitarti dėl narkotinės medžiagos – kokaino įgijimo. M. S. nuvykus E. V. nurodytu adresu, apie 9.30 val., S. C. į skolą, po 70 Eur už 1 g, neteisėtai pardavė M. S. 18,707 g miltelių, kurių sudėtyje yra 6,444 g narkotinės medžiagos – kokaino. Vėliau, tą pačią dieną, jis – E. V. nurodė M. S., apie 13.30 val., atvykti į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ketvirtą aukštą, pasiimti džiovyklėje grupės nario V. K., apie 13.21 val., atgabentus ir paslėptus 242,56 g miltelių, kurių sudėtyje yra 187,129 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, dėl kurios pardavimo susitarė tos pačios dienos ryte, ir tokiu būdu, su kitais organizuotos grupės nariais S. C. ir V. K., neteisėtai išplatino labai didelį kiekį – 187,129 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 6,444 g narkotinės medžiagos – kokaino.
Tęsdamas nusikalstamą organizuotos grupės sumanymą neteisėtai platinti labai didelius kiekius psichotropinių medžiagų (duomenys neskelbtini) mieste, veikdamas su organizuotos grupės nariais E. V. ir S. C., jis – E. V. su organizuotos grupės nariu S. C. 2021 m. lapkričio 10 d., apie 13.58 val., „Circle K Vingis“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), susitarė su M. S., veikiančiu pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, dėl tolesnio psichotropinės medžiagos – amfetamino neteisėto įgijimo į skolą po 6 Eur už 1 g tolimesniam platinimui (duomenys neskelbtini) mieste, po ko jis – E. V., nurodė kitam grupės nariui – V. K., į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirtą aukštą, atgabenti ir paslėpti ten esančioje džiovyklėje 900,630 g miltelių, kurių sudėtyje yra 264,402 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Vėliau, tą pačią dieną, apie 17.48 val., nurodė M. S. atvykti į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirtą aukštą, pasiimti džiovyklėje paslėptą psichotropinę medžiagą – amfetaminą, dėl kurios pardavimo susitarė tos pačios dienos 13.58 val., ir tokiu būdu, su kitais organizuotos grupės nariais S. C. ir V. K., išplatino labai didelį kiekį 264,402 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.
Tęsiant nusikalstamą organizuotos grupės sumanymą neteisėtai platinti labai didelius kiekius psichotropinių medžiagų (duomenys neskelbtini) mieste, jis, E. V., veikdamas su organizuotos grupės nariais V. K. ir S. C., 2022 m. gruodžio 22 d. V. K. automobiliu Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį – 10154,492 g miltelių, kurių sudėtyje yra 3382,283 g psichotropinės medžiagos – amfetamino į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė minėtą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino iki 2021 m. gruodžio 23 d. 01.30 val., kai policijos pareigūnai, atlikdami veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, minėtą kiekį psichotropinės medžiagos paėmė.
Tęsiant nusikalstamą organizuotos grupės sumanymą neteisėtai platinti labai didelius kiekius psichotropinių medžiagų (duomenys neskelbtini) mieste, jis – E. V., veikdamas su organizuotos grupės nariais V. K. ir S. C., nuo tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 996,83 g miltelių, kurių sudėtyje yra 636,139 g narkotinės medžiagos – kokaino, iki 2021 m. sausio 13 d. 9.00 val., kai policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė.
Šiais veiksmais E. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka, E. V. 2022 m. sausio 13 d. 9.15 val. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 13 d. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi kaltinamajam E. V. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 13 d. iki 2023 m. liepos 13 d., teismui nustačius, jog suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nėra išnykę ar pasikeitę. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Kaltinamojo E. V. gynėjas advokatas Linas Belevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartį, kuria buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, paskirti E. V. užstatą ir, esant būtinumui, kitas suderintas kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Skundžiama nutartis yra išimtinai formalizuota ir paremta deklaratyviais teiginiais. Vilniaus apygardos teismas neįvertino daugelio duomenų, kurie rodo, kad, siekiant užtikrinti E. V. dalyvavimą procese ir operatyvų baudžiamosios bylos nagrinėjimą, nėra būtina jam taikyti išimtinę ir griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pratęsiant suėmimo taikymą jau iki 18 mėnesių nebuvo laikomasi imperatyvių reikalavimų, išplėtotų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje, buvo pažeistas proporcingumo principas.
5.2. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje perrašė (nukopijavo) dalį teiginių iš ankstesnių nutarčių, kuriomis buvo pratęsiamas suėmimo terminas. Šiuo atveju ne tik, kad neatsirado naujų aplinkybių, kurios leistų dar kartą pratęsti jau ilgą laiką taikomo suėmimo terminą, bet ir esminės aplinkybės, kurios buvo akcentuojamos ankstesniuose teismų sprendimuose, išnyko arba prarado savo reikšmę. Be to, šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, t. y. visi duomenų rinkimo ir fiksavimo veiksmai jau buvo atlikti, atitinkamai nebėra ir pagrindo manyti, kad suėmimo pakeitimas kitomis kardomosiomis priemonėmis galėtų pakenkti baudžiamojo proceso sėkmei.
5.3. Kaltinamojo gynėjo nuomone, apygardos teismas, grįsdamas suėmimo termino pratęsimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, išimtinį dėmesį skyrė inkriminuojamų nusikaltimų sunkumui bei gresiančios bausmės griežtumui, kurie įstatymo normoje (BPK 122 straipsnio 2 dalyje) nėra numatyti. Sprendžiant, ar įtariamasis (kaltinamasis) gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pirmiausia turi būti atsižvelgta į įstatymo normoje išvardintas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Gynėjo teigimu, Vilniaus apygardos teismas į nurodytus imperatyvius reikalavimus neatsižvelgė.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Teismo išvados, kad E. V. gali turėti ryšių užsienyje yra nepagrįstos, kadangi grindžiamos vienintele aplinkybe, jog E. V., paleistas iš laisvės atėmimo vietos po beveik 11 metų, 2021 m. rugsėjo – gruodžio mėn. tris kartus vyko į užsienį. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartyje nurodė, jog nebuvo pateikta duomenų, kad šios kelionės buvo poilsinės. E. V. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad jis siekė pamatyti kelias užsienio šalis, kuriose praleido trumpą laikotarpį ir grįžo į nuolatinę gyvenamąją vietą bei darbą Lietuvoje. Siekiant paneigti teismo abejones, gynybą į ikiteisminio tyrimo medžiagą pateikė lėktuvo bilietų kopijas, patvirtinančias, jog E. V. 2021 m. rugsėjo – gruodžio mėn. skrido į Islandiją, Nyderlandus ir Kiprą, bei atostogų fotonuotraukas. Nepaisant to, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vien tai nepaneigia, jog ir poilsinės kelionės metu gali būti mezgami galimai nusikalstami ryšiai. Ankstesnėse nutartyse taip pat nurodyta, jog E. V. keliavimo į užsienį laikotarpis sutampa su jam inkriminuojamo nusikaltimo galimo padarymo laiku, tačiau, gynėjo vertinimu, tokia teismo logika yra sunkiai suprantama. Šiuo atveju lieka neaišku, ar, teismo įsitikinimu, išvykų į užsienį metu E. V. darė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ar ieškojo nusikalstamų pažinčių. Tai, kad E. V. buvo išvykęs poilsiauti į užsienį, tik įrodo, jog atitinkamu laiku jis negalėjo padaryti jokio nusikaltimo Lietuvos Respublikoje.
5.5. Skunde nurodoma, jog E. V. socialiniai ir šeimyniniai ryšiai Lietuvos Respublikoje yra pozityvūs ir stiprūs. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena faktinėje santuokoje su Ž. V., su kurią veda bendrą ūkį, turi vaikų, kurių vienas nepilnametis, palaiko santykius su tėvais, o paleidus E. V. iš suėmimo, jis būtų įdarbintas MB „(duomenys neskelbtini)“, kaip kalibravimo specialistas ir gamybos plėtros vadovas. Gynėjo teigimu, vienintelis teismo motyvas dėl tariamų ryšių užsienyje buvo nepagrįstas bei buvo paneigtas, todėl nebėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja bent minimaliai tikėtina aplinkybė, jog E. V. gali bėgti, slėptis nuo proceso.
5.6. Kaltinamojo gynėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė dėl ankstesnių teistumų nepagrindžia BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo. Nors E. V. buvo anksčiau teistas, tačiau yra atlikęs paskirtą bausmę, o bendrasis teisės principas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą), įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių skyrimo ar termino pratęsimo. Kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad E. V. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra.
5.7. Teismo išvada dėl kaltinamojo pajamų pragyvenimui gavimo nusikalstamu būdu nėra pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. E. V. nedirbo tik laikinai, prieš tai 4 metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o išėjęs iš darbo šioje bendrovėje kėlė kvalifikaciją ir turėjo įsidarbinti MB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nurodė, kad kaltinamojo gyvenamojoje vietoje ir galimai jo naudotame automobilyje atliktų kratų metu buvo paimta 59 425 Eur grynųjų pinigų. Tačiau šie argumentai patvirtina faktą, jog sprendžiant klausimą dėl suėmimo pratęsimo, teismas nesusipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga ir jos nevertino. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikti duomenys patvirtina, jog kratos metu paimtos piniginės lėšos priklauso ne E. V., jog jų radimo faktas nėra niekaip susijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Pateikti piniginių lėšų kilmę pagrindžiantys dokumentai įrodo, kad nurodytos piniginės lėšos buvo gautos teisėtu būdu ir teisėtai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Ž. V., ir tik automobilyje rasti bei paimti 1 225 Eur yra asmeninės E. V. santaupos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė dokumentus, pagrindžiančius, jog bendrovės kasoje buvo 55 311 Eur grynųjų pinigų, o kratos metu buvo paimti 51 400 Eur. Ž. V. taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog kratos metu iš jos palto kišenės paimti 1 800 Eur ir 5 000 Eur, paimti nuo spintos lentynos, buvo įgyti teisėtai ir nuosavybės teise priklauso būtent jai. Pažymėta, jog galutinis sprendimas dėl to, ar šios lėšos gautos teisėtu ar neteisėtu būdu, gali būti priimtas dar iki nuosprendžio ar nutarties nutraukti baudžiamąjį procesą priėmimo, kadangi nustačius tikrąją turto priklausomybę, šis turtas nedelsiant yra grąžinamas teisėtam jo savininkui. Byloje nėra jokių duomenų, kad E. V. iš jam inkriminuojamų veikų būtų galėjęs gauti bent kiek ženklesnes pinigų sumas.
Žemesnės instancijos teismas
5.8. Pažymėta, kad šioje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi buvo nuspręsta nepratęsti suėmimo termino kitam kaltinamajam S. C., kuris buvo įtariamas tokios pačios veikos padarymu, teistas 3 kartus, už kurį buvo sumokėtas 15 000 Eur užstatas, t. y. jo teisinę padėtį kardomųjų priemonių taikymo aspektu apibūdinantys duomenys rodo jo silpnesnius socialinius ryšius nei E. V. ir didesnį polinkį nusikalsti. Nors skundžiamą nutartį priėmęs teismas deklaratyviai nurodė, jog šie argumentai nepaneigia konkrečiai E. V. taikomo suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, tačiau realiai teismas šių argumentų neanalizavo ir skundžiamoje nutartyje nenurodė nei vieno motyvo, kuris galėtų pagrįsti faktą, jog E. V. teisinė padėtis kardomųjų priemonių taikymo aspektu šiuo atveju neva yra kažkuo prastesnė, nei S. C..
5.9. Vilniaus apygardos teismas nesvarstė galimybės taikyti E. V. kitas kardomąsias priemones. Skundžiamoje nutartyje nepateikta motyvų, kurie patvirtintų, jog E. V. šiuo metu negali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės. Teismas neįvertino aplinkybės, jog už E. V. buvo sumokėtas 35 000 Eur užstatas, bei sąmoningai nesvarstė kitų kardomųjų priemonių alternatyvos. Siekiant suteikti baudžiamojo proceso subjektams papildomas garantijas, užtikrinančias E. V. dalyvavimą procese bei netrukdomą ikiteisminį tyrimą, jo faktinė sutuoktinė Ž. V. 2023 m. balandžio 14 d. į Generalinės prokuratūros sąskaitą papildomą įmokėjo dar 5 000 Eur užstatą, tai patvirtina prie skundo pridėtas mokėjimo nurodymas. Taigi, šiuo metu už E. V. yra įmokėta 40 000 Eur užstato suma. Gynėjo vertinimu, tokia pinigų suma pilnai pakankama tam, kad būtų pasiekti visi kardomųjų priemonių tikslai.
5.10. Skunde nurodoma, kad kartu su užstatu galėtų būti taikoma ir kita kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kuri teismų taikoma ir analogiškose bylose. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad net didelio rezonanso sulaukusiose baudžiamosiose bylose įtariamieji buvo paleisti iš suėmimo, teismui jų atžvilgiu paskyrus ženkliai mažesnio dydžio užstato sumas. Teismas nustatė, kad asmenys, kurie ilgą laiką buvo suimti, susivienijimų vadovai, turi gyvenamąsias vietas, yra vedę, dirba ar planuoja įsidarbinti, ir nusprendė, kad šių aplinkybių visuma rodo, kad jie yra saistomi socialiniais ryšiais, kas mažina prielaidas išvadai, kad jie bandys bėgti ar slėptis.
Žemesnės instancijos teismas
5.11. Taip pat pažymima, jog šiuo metu E. V. buvimas su savo šeima ir pagalba partnerei yra ypatingai reikalinga – jo partnerei diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl kurios pastaroji yra priversta riboti fizinį krūvį ir dėl dažnų širdies ritmo sutrikimų lankytis pas gydytojus. Prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėti medicininiai dokumentai patvirtina, kad E. V. nepilnamečiams vaikams tenka teikti psichologinę pagalbą dėl negalėjimo bendrauti su tėvu. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos E. V. psichologinės charakteristikos matyti, kad kaltinamasis patiria emocinius išgyvenimus, kuriems reikalingas kombinuotas terapinis ir medikamentinis gydymas. Taigi, atskirtis nuo artimųjų E. V. ir jo šeimos nariams sukelia neproporcingai neigiamas pasekmes.
5.12. 2023 m. sausio 9 d. teismo posėdyje E. V. pareiškė nušalinimą Vilniaus apygardos teismo teisėjai Eglei Gruodienei, motyvuodamas tuo, kad ši teisėja jau ne pirmą kartą nagrinėja suėmimo pratęsimo klausimą E. V. ir visais atvejais bando surasti motyvų tam, kad pateisinti jau itin ilgą laiką trunkantį suėmimą. Teisėja turi iš anksto susiformavusią nuomonę šiuo klausimu, t. y. įsitikinimą, kad E. V. turi būti taikoma tik kardomoji priemonė – suėmimas. 2023 m. sausio 11 d. nutartimi teisėja Eglė Gruodienė nušalinimą atmetė konstatavusi, kad šiuo atveju nėra BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų, ji neturi asmeninio suinteresuotumo. Gynėjo teigimu, nors tokia situacija nėra tiesiogiai įvardinta BPK 58 straipsnyje, kaip privalomasis nušalinimo pagrindas, tačiau ji nėra suderinama su kaltinamojo teise į sąžiningą procesą. Teisinė situacija, kuomet suėmimo klausimą visą laiką nagrinėja tas pats teisėjas ar ta pati teisėjų kolegija ir kiekvieną kartą yra priimamas analogiškas sprendimas, grindžiamas tais pačiais motyvais, nukopijuotais iš to paties teisėjo ankstesnių nutarčių, leidžia kaltinamajam pagrįstai manyti, kad teisėjas ar teisėjų kolegijos nariai turi išankstinę susiformavusią nuomonę šiuo klausimu, kurios jau nebekeis, nepriklausomai nuo proceso eigos ir naujai paaiškėjančių aplinkybių, turinčių įtakos suėmimo taikymo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Tai pažeidžia kaltinamojo teisę į sąžiningą procesą. Aplinkybė, kad teisėjas ar teisėjų kolegijos nariai parenkami automatizuotu būdu niekaip nekeičia šios situacijos ydingumo – tas pats teisėjas turi susiformavusią išankstinę nuomonę nepriklausomai nuo to, ar jis buvo paskirtas automatizuotu ar „rankiniu“ būdu. Tai, kad teismų informacinė sistema parenka vis tuos pačius teisėjus, gali būti vertinama tik kaip sistemos programinė yda, bet tai negali eliminuoti kaltinamojo teisės į nešališką teismą ir teisingą procesą. Įvertinęs šias aplinkybes, gynėjas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas nušalinimo pagrindas.
6. Teismo posėdžio metu prokuroras Tomas Čepelionis prašė kaltinamojo E. V. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti, o gynėjas Linas Belevičius prašė skundą tenkinti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo E. V. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas atmestinas.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo E. V. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą ir įvertinusi teismui skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. V. atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas E. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad E. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti įvykio vietų, objektų apžiūrų, kratų, neviešo pobūdžio proceso veiksmų atlikimo protokoluose, specialistų išvadose, įtariamojo M. S. apklausų protokoluose, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir turėjo pagrindą išvadoms apie kaltinamajam inkriminuojamų veikų padarymą.
9. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam E. V. suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Aukštesniojo teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.
10. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (nusikalstamos veikos sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą ir pan.).
10.1. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. V. anksčiau teistas, išsiskyręs, turi vaikų, iki sulaikymo niekur nedirbo. Kaltinamasis anksčiau teistas du kartus, taip pat už analogiško nusikaltimo padarymą, kurį galimai padarė vos tik lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Nors bylos medžiagoje yra duomenų, teigiamai apibūdinančių kaltinamąjį ir leidžiančių spręsti apie jo turimus socialinius (šeiminius) ryšius Lietuvos Respublikoje, t. y. E. V. turi du vaikus (vienas iš jų yra nepilnametis), gyvena su buvusia sutuoktine Ž. V., palaiko ryšius su tėvais, turi gyvenamąją vietą, tačiau vien tik šeimos ir gyvenamosios vietos turėjimas, visų kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų kontekste, nėra pakankamos aplinkybės daryti išvadai, jog kaltinamojo socialiniai ryšiai yra tiek tvirti, kad sulaikytų jį nuo galimo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo. Be to, ankstesnių teistumų skaičius rodo ir tai, kad E. V. akcentuojami socialiniai ryšiai neturėjo įtakos jo nusikalstamiems polinkiams – nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo.
10.2. Nustatant kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) riziką skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai buvo atsižvelgta ir į suimtojo darbinius ryšius, t. y. iš 2023 m. vasario 25 d. SODROS pažymos (23 t., b. l. 145) matyti, jog paskutinį kartą E. V. oficialiai dirbo tik nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d., daugiau oficialių duomenų apie vėlesnius kaltinamojo darbinius ryšius, taip pat ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikimo laikotarpiu, nėra. Skunde nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis gali būtų įdarbintas MB „(duomenys neskelbtini)“, nesudaro pagrindo spręsti, kad, kaltinamąjį paleidus iš suėmimo, jis tikrai įsidarbins ir dirbs. Taigi, nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvados apie realius suimtojo darbinius ryšius su gyvenamąja aplinka, jų negali patvirtinti ir trumpalaikiai (vos 6 dienas trunkantys) darbo santykiai ar tikėtinas faktas dėl galimo įdarbinimo.
10.3. Byloje nustatytą kaltinamojo pasislėpimo riziką patvirtina ir nustatyti jo ryšiai su užsienio valstybėmis. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. V. 2021 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais tris kartus buvo išvykęs į užsienį (23 t., b. l. 148). Nors kaltinamasis ir jo gynėjas nuolat akcentavo, kad šios kelionės buvo poilsinės, tačiau jos sutampa su E. V. inkriminuojamų nusikaltimų galimo padarymo laiku, o gynybos pateiktos kelios fotonuotraukos, nepaneigia fakto, kad ir poilsinių išvykų metu galėjo būti mezgami nusikalstami ryšiai.
10.4. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į E. V. pareikštą kaltinimo pobūdį: E. V. kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, vykdyti jų prekybą ir taip gauti neteisėtas pajamas, subūrė organizuotą grupę, vykdė neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, organizavo narkotinių medžiagų gabenimą bei, veikdamas organizuota grupe, laikė ir platino labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Taigi, E. V. yra kaltinamas padaręs nusikaltimus, priskiriamus sunkių (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir labai sunkių (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), už kurių padarymą baudžiamojo įstatymo sankcijose yra numatyta tik ilgalaikės terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Suprantama, vien gresiančios laisvės atėmimo bausmės nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau tai yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. Teisėjų kolegija pastebi, kad Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam paskirto suėmimo terminą pratęsė atsižvelgęs ne vien tik į gresiančių griežtų bausmių sąlygą, bet ir į kitas baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes. Pirmiau aptartų duomenų visuma (gresiančios bausmės, inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas, pobūdis, darbinių ryšių Lietuvos Respublikoje nebuvimas, ankstesni teistumai, galimi ryšiai užsienyje) leidžia manyti, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Kaip jau minėta, šioje byloje E. V. yra kaltinamas padaręs nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
11.1. Kaltinamasis E. V. anksčiau teistas: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį; Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį (23 t., b. l. 103-111). Taigi, E. V. nusikaltimus, kurių padarymų yra kaltinamas, padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Teisėjų kolegija pastebi, kad ankstesnis teistumo faktas rodo, jog asmuo yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų, kas taip pat didina riziką, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.
11.2. Be to, pagrįstą teismo manymą, jog E. V., paleistas iš suėmimo, galėtų toliau daryti naujus nusikaltimus, sąlygoja jam inkriminuojamų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu labai didelio kiekio narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagos turint tikslą jas parduoti, pobūdis, kadangi, šie nusikaltimai buvo atlikti veikiant organizuota grupe, pagal išankstinį veiksmų planą, pasiskirsčius grupės nariams užduotims, o kaltinamojo vaidmuo nebuvo antraeilis – jis kaltinamas atlikęs organizatoriaus vaidmenį. Atsižvelgiant į tai, kad galimai padarytų nusikaltimų dalykas yra dideli kiekiai narkotinių ir psichotropinių medžiagų, už kurių neteisėtą platinimą gali būti gaunamos didelės pinigų sumos, o E. V. iki suėmimo Lietuvos Respublikoje oficialiai niekur nedirbo, buvo įtrauktas tik į Užimtumo tarnybos įskaitą (23 t., b. l. 147), teisėjų kolegija sprendžia, kad iš galimai padarytų nusikalstamų veikų gautos pajamos galėjo būti kaltinamojo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Aplinkybė, jog E. V. nusikalstamas veikas galimai darė siekdamas finansinės naudos rodo, kad kaltinamasis nesilaikė visuomenėje nusistovėjusių taisyklių, siekė užsidirbti neteisėtais būdais, todėl neatmetama galimybė, kad, panaikinus suėmimą, kaltinamasis ir toliau gali daryti nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytos aplinkybės, susijusios su kaltinamajam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis ir pastarąjį charakterizuojantys duomenys (teistumai), rodo didesnį asmenybės pavojingumą bei patvirtina tikimybę, jog paleistas iš suėmimo, siekdamas įgyti lėšų pragyvenimui, E. V. ir toliau gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje taikė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindą.
12. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam už sunkiausios – BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia galima bausmė yra laisvės atėmimas iki 15 metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.
13. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad pagal formuojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai teisiškai įvertinti pavojingas ir sunkias nusikalstamas veikas bei išnagrinėti baudžiamąją bylą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad ši aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos išvada atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką (Kudla prieš Poland, pareiškimo Nr. 30210/96) bei rekomendacijose dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio taikymo pateiktus išaiškinimus, kuriuose teigiama, jog nepertraukiamas suėmimo taikymas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu yra būtinumas apginti viešąjį interesą, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.
14. Aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamojo E. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis (ankstesnius teistumus, darbinių ryšių Lietuvos Respublikoje nebuvimą), inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą ir pavojingumą, jų pobūdį, gresiančias bausmes, galimus ryšius užsienyje, daro išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra proporcinga jo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumui, sunkumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei BPK reikalavimų.
15. Gynėjas skunde nurodė, kad už kaltinamąjį yra sumokėtas 40 000 Eur užstatas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visumą paminėtų aplinkybių, sprendžia, kad nėra pagrindo E. V. skirti kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti, kad E. V. tinkamai dalyvaus procese bylą nagrinėjant teisme ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (nusikalstamų veikų, kurių padarymų E. V. kaltinamas, pobūdis rodo, jog nusikaltimai, susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, gali būti atliekami ir tik trumpam pasišalinant iš gyvenamosios vietos ar netgi esant joje, be to, byloje yra duomenų, kad E. V. su kitais kaltinamaisiais bendravo šifruotai, laikėsi konspiracijos). Taigi, kitos švelnesnės kardomosios priemonės, įskaitant gynėjo skunde minimą užstatą kartu su intensyvia priežiūra, nėra pakankamos BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams įgyvendinti.
16. Šiame ir ankstesniuose skunduose kaltinamojo gynėjas nurodo, kad kitas kaltinamasis (S. C.) dar ikiteisminio tyrimo metu iš suėmimo yra paleistas, kas rodo, jog pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas E. V. atžvilgiu nėra būtinas. Teisėjų kolegija pakartotinai pažymi, kad vienų kaltinamųjų teisinė padėtis ir jiems paskirtos procesinės prievartos priemonės neturi jokios tiesioginės įtakos kitų kaltinamųjų teisinei padėčiai, nes kiekvieno suimtojo situacija yra vertinama individualiai, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso įstatyme numatytus kriterijus. S. C. taikoma švelnesnė kardomoji priemonė (užstatas) negali savaime lemti švelnesnės kardomosios priemonės taikymo E. V..
17. Teisėjų kolegija, atsakydama į skundo argumentą dėl teisėjos Eglės Gruodienės nušalinimo, pastebi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, o ne teisėjos nušalinimo, pagrįstumo klausimas. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo teisėjai 2023 m. sausio mėn. pareikšto nušalinimo atvejį, kuomet teisėja šį klausimą išsprendė priimdama 2023 m. sausio 11 d. nutartį. Po paminėto atvejo, pakartotinai teisėjai Eglei Gruodienei sprendžiant suėmimo pratęsimo (laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 13 d. iki 2023 m. liepos 13 d.) klausimą, gynybos šalis 2023 m. kovo 30 d. posėdžio metu (24 t., b. l. 51-56) teisėjai nušalinimų nepareiškė, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti tokio pobūdžio (teisėjos nušalinimo) klausimų bei vertinti aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju net neegzistuoja.
18. Gynėjas skunde ir posėdžio metu akcentavo, kad skundžiama nutartis motyvuojama tais pačiais argumentais, kaip ir ankstesnės teismų nutartys, kuriomis buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam, savaime nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos bei nepagrįstos. Akivaizdu, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą tam tikri klausimai ir argumentai sutampa su tais, kurie jau buvo nagrinėti anksčiau, todėl ir teismo padarytos išvados bei nurodyti motyvai bus tokie patys. Vis dėlto, tai nereiškia, kad aktualūs duomenys, sprendžiant paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, teismo iš naujo nebuvo apsvarstyti ir įvertinti.
19. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi kaltinamajam E. V. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo, terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.