Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-666-175/2010

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nuteistajam R. K., nukentėjusiajai A. M., nukentėjusiojo L. D. M. įstatyminiam atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Pritaikius LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms. LR BK 68 str. pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Iš kaltinamojo R. K. priteista civiliniam ieškovui L. D. M. 5000 litų nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 350 litų bylinėjimosi išlaidų.

Iš kaltinamojo R. K. priteista civilinei ieškovei A. M. 76547,20 litų nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 350 litų bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai bei sunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, tai yra 2009 m. spalio 02 d., apie 15 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš tiltą per (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 37 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusius pėsčiuosius, ko pasekoje kliudė ir sužalojo pėsčiuosius: L. D. M. padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir A. M. padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje prokuroras prašo nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji, nukentėjusiojo įstatyminis atstovas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas R. K. bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kurio pasekmės gana sunkios, kaltininkas anksčiau neteistas, tačiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu už LR BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka. Todėl teismas nuteistajam paskyrė griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmių - laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgęs į R. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t.y., kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei atlygino dalį žalos (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, teismas paskyrė jam mažesnę, negu sankcijos vidurkis bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokio dydžio bausmė R. K. paskirta tinkamai, nepažeidžiant LR BK 54 str. 2 d. reikalavimų, jos griežtinti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgęs į tai, kad R. K. padarė neatsargų nusikaltimą, kad anksčiau neteistas, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo minimaliam – vienerių metų laikotarpiui, taip pat minimaliam laikotarpiui - vieneriems metams uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiosios argumentais, kad atsižvelgus į tai, jog eismo įvykio metu buvo sužaloti du žmonės (padaryti sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai), eismo įvykis padarytas šiukščiai pažeidžiant kelių eismo taisykles (nepraleidžiant per pėsčiųjų perėją ėjusių pėsčiųjų), kad R. K. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už LR BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kad yra baustas administracine tvarka, minimaliam laikotarpiui atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones minimaliam laikotarpiui, nepasieks LR BK 41 str. numatytų bausmės tikslų. Todėl tikslinga šiuos laikotarpius pailginti, siekiant apsaugoti kitų asmenų gyvybę, sveikatą bei turtą nuo galimų naujų nusikalstamų veikų, naudojantis teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi bylos aplinkybės rodo, jog R. K. po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vėl vairavo transporto priemonę neatsakingai ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai ir būtent tokiu būdu padarė nusikaltimą, tai yra dėsningas jo atsainaus požiūrio į įstatymų nustatytas taisykles rezultatas. Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, neteisinga būtų nustatyti maksimalius bausmės vykdymo atidėjimo ir baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminus, kadangi nuteistasis transporto priemonę vairavo blaivus, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, neabejotinai sukeltos sunkios pasekmės, tačiau visgi žmonės eismo įvykio metu nežuvo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti bausmės vykdymą atidėjus dvejiems metams ir uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus. Tad nuosprendis šioje dalyje keičiamas (LR BPK 328 str. 2 p.).

Atmestinas nukentėjusios prašymas priteisti iš nuteistojo R. K. 350 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajai, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė didžiulį fizinį skausmą- jai konstatuoti įvairių kaulų lūžimai, išsivystė komos būsena, ilgą laiką gydėsi stacionare, buvo atlikta sudėtingos operacijos. Dėl patirtų eismo įvykio metu sužalojimų komplikavosi nėštumas- buvo atlikta cezario pjūvio operacija. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų negalėjo nuo pat kūdikio gimimo ilgą laiką rūpintis savo kūdikiu, o tai pripažintina ypatingu dvasiniu sukrėtimu ir išgyvenimu, kūdikis gimė neišnešiotas. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji po eismo įvykio pripažinta neįgalia, nustatytas tik 15 proc. darbingumas, be specialios priemonės nukentėjusioji savarankiškai negali vaikščioti, reikalinga speciali slauga, be to dar planuojama atlikti operaciją ir tęsti reabilitacinį gydymą. Teismas įvertino aplinkybes, kad nukentėjusios dvasinius išgyvenimus didina ir tai, kad jos šeimoje yra trys mažamečiai vaikai, kuriais nukentėjusioji, būdama neįgali, negali tinkamai rūpintis, tinkamai atlikti motinos pareigas.

Tačiau apylinkės teismas, tik iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį, pagrįstai įvertino ir tai, kad R. K. padarė neatsargų, o ne sunkų, kaip kad tvirtina nukentėjusioji, nusikaltimą. Nusikalstamos veikos pobūdis laikytinas atsitiktiniu: nuteistasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinio ir dvasinio skausmo, suluošinti nukentėjusiosios, jis sąmoningai nesiekė nagrinėjamojoje byloje nustatytų pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje esant neatsargiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis atitinkamai mažesnis, į ką apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė.

Apeliantė teisi tvirtindama, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, be pagrindo atsižvelgė į nukentėjusiųjų rizikingą elgesį. Įvertinus visą bylos medžiagą, nėra jokio pagrindo daryti tokias išvadas. Tačiau nežiūrint to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas neturinės žalos dydį, tinkamai įvertino LR CPK 6.250 str. 2 d. įtvirtinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus ir pagrįstai sumažino priteistinos neturinės žalos dydį iki 80 000 Lt.

Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, sumažindamas reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį, šį sprendimą tinkamai motyvavo. Atsižvelgus į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, kaltinamojo turtinę padėtį, padaryto kūno sužalojimo mastą, kilusias sunkias pasekmes, įvertinus visas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos neturtinės žalos dydis pagrįstai sumažintas. Kolegijos nuomone, 80 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, yra pakankama piniginė kompensacija už nusikaltimu nukentėjusiajai padarytą žalą, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, todėl tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį visa apimtimi nėra pagrindo.

Nukentėjusioji A. M. prašo iš nuteistojo priteisti 500 Lt už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą. Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 376764, patvirtina, kad tokia suma sumokėta. Kadangi atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės, pagrįstos dokumentais, todėl prašymas tenkintinas ir iš nuteistojo priteistina prašoma suma (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendžia:

nukentėjusiosios A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., R. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui. Vadovaujantis LR BK 68 str. 2 d., baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą nustatyti 2 (dvejiems) metams.

Priteisti iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajai A. M. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.