- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-02
- Bylos Nr.
- ATP-539-174/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00942-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- J. M.
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties, kuria teismas netenkino J. M. prašymo dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1104-903/2013 J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams. J. M. buvo nubaustas už tai, kad jis 2013 m. spalio 24 d., apie 11.25 val., Jakų k., Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,17 promilės).
2014 m. gegužės 28 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo gautas J. M. 2014 m. gegužės 12 d. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi J. M. prašymo netenkino, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad J. M. nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę susigrąžinti atimtą teisę vairuoti transporto priemones, nepagrindė rašytiniais įrodymais prašyme išdėstytų aplinkybių, be to, J. M. nepateikė duomenų, kad yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, o tai yra ATPK 329 str. nustatyta būtina sąlyga tokiam prašymui svarstyti, todėl nėra pagrindo sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Apeliaciniu skundu J. M. prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį ir sutrumpinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu jam paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba grąžinti jo prašymą dėl specialiosios teisės sutrumpinimo iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. J. M. nurodo, kad jis prisipažino ir iki šiol labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, paskirtą baudą sumokėjo (tai patvirtina 2013-11-29 mokėjimo kvitas, pateiktas kartu su apeliaciniu skundu), išklausė 4 valandų kurso apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą ir buvo pagal ją atestuotas, todėl ATPK 329 straipsnyje nurodytas būtinas sąlygas jis yra įvykdęs. Nors teismas šioje administracinėje byloje ir pripažino, kad pažeidimą jis padarė neapgalvotai, tačiau formaliai nerado pagrindų sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. J. M. teigimu, teismas neįsigilino į pažeidimo padarymo aplinkybes, be to, pažeidė įstatymo reikalavimus dėl tokio prašymo nagrinėjimo tvarkos, kadangi jam nebuvo sudaryta galimybė pasikviesti liudytojus, kurie iš esmės patvirtintų minėtus faktus, pateikti papildomus rašytinius įrodymus, turėti atstovą. Nors teismas nurodė, kad jis nepagrindė rašytiniais įrodymais prašyme išdėstytų aplinkybių, tačiau jei jis nebūtų sumokėjęs paskirtos baudos, antstolis būtų pradėjęs priverstinį išieškojimą, o duomenys apie neįgalumą yra oficialiai skelbiami. J. M. nurodo, kad jis yra senyvo amžiaus, neįgalus, iš neįgalumo pensijos išlaiko du taip pat neįgalius šeimos narius, o automobilis jam yra labai reikalingas nuvažiuoti pas gydytojus bei darbo paieškai.
J. M. teigimu, teismas savo sprendimą atmesti jo prašymą dėl specialiosios teisės termino sutrumpinimo grindė ne visais įrodymais ir nenurodė, kodėl vienus įrodymus priėmė, o kitų nepripažino. Toks teismo sprendimas kelia abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, leistinumo ir sąsajumo reikalavimų. Motyvuose turi būti aiškiai nurodoma, dėl kokių priežasčių, vertinant visą su įrodinėtinomis aplinkybėmis susijusią informaciją, dalis jos yra nepatikima. Privalu pasisakyti dėl kiekvieno pareiškėjo argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Šie procesiniai pažeidimai sukliudė tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl, J. M. nuomone, ginčijama nutartis vien dėl to turėtų būti teisme panaikinta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylos Nr. N-261-3165/2009; Nr. N-3-443/2006, Nr. N-63-4273/2010; N444-749/2010; N63-4788/2010 ir kt.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime expressis verbis konstatavo, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas bei nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo J. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant nepakeistą skundžiamą Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Taigi paskyrusi nuobaudą institucija gali sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, be to, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas yra institucijos teisė, bet ne pareiga. Pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Pažymėtina ir tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarys administracinėse bylose Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007).
Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su R. M. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad paskirtos baudos sumokėjimas yra ATPK 329 straipsnyje nustatyta būtina sąlyga, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, juolab, kad jis paskirtą baudą yra sumokėjęs dar 2013-11-29 (tai patvirtinantį mokėjimo kvitą R. M. pateikė apygardos teismui kartu su apeliaciniu skundu), tačiau ši pirmosios instancijos teismo klaida nelaikytina esmine ir nesudaro pagrindo pripažinti iš esmės teisingą procesinį sprendimą neteisėtu.
Nors J. M. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą atitinka formaliąsias teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sąlygas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios J. M. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Iš bylos medžiagos matyti, jog J. M. teisė vairuoti transporto priemones atimta už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavimą esant neblaiviam. Šis pažeidimas, analizuojant ATPK nuostatas, vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuodamas automobilį neblaivus J. M. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtų tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą paskirti švelnesnę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. M., kvestionuodamas teismo nutartį, skundą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nesutrumpindamas specialiosios teisės atėmimo termino, be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad jis atitinka visas ATPK 329 straipsnio taikymui būtinas sąlygas – paskirtą baudą sumokėjo, naujų teisės pažeidimų nepadarė, išklausė 4 valandų kurso apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą ir buvo pagal ją atestuotas, tačiau pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie tai, ar bus užtikrinti nuobaudos tikslai, sprendžiama ypač atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui ir t. t. Kaip matyti iš administracinėje byloje Nr. A2.6.-1104-903/2013 b. l. 7–8 esančios pažymos apie asmens baustumą, R. M. anksčiau du kartus buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą – 2009-08-18 – už analogiško pobūdžio teisės pažeidimą, t. y. už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 7–8). Šios aplinkybės rodo, kad praeityje administracinėmis nuobaudomis baustas asmuo išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedarė ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, nes ir vėl padarė analogišką vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo automobilį lengvo girtumo laipsnio (jam buvo nustatytas 1,17 promilės girtumas). Vairuodamas neblaivus miestelyje dienos metu, apie 11.25 val., J. M. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka nebuvo sužaloti žmonės. Akivaizdu, kad anksčiau J. M. už analogiško pobūdžio pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – savo tikslų nepasiekė, nes jis, neįvertinęs situacijos rimtumo, ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, todėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.
Kitos J. M. skunde nurodytos aplinkybės – kad tiek jis, tiek jo šeimos nariai turi invalidumą, jiems dažnai tenka lankytis pas gydytojus ir teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga nuvykimui į gydymo įstaigas; paskirtos baudos sumokėjimas – taip pat nėra išskirtinės aplinkybės ir nelaikytinos pakankamomis grąžinti J. M. teisę vairuoti transporto priemones anksčiau nustatyto termino, kadangi pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto pažeidimo sunkumui. Pažymėtina ir tai, kad administracine tvarka nubaustas J. M. už padarytą itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu buvo nubaustas įstatymo sankcijoje numatyta minimalia bauda, teisė vairuoti transporto priemones taip pat atimta minimaliam laikotarpiui.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, J. M. nurodytos aplinkybės, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjo, naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, taip pat kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam didelių nepatogumų, savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Aplinkybes, jog J. M. paskirtą baudą sumokėjo, padarė išvadas dėl padaryto pažeidimo, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Šios aplinkybės negali būti pagrindu, leidžiančiu sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad J. M., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.
J. M. be pagrindo apeliuoja į tai, kad neva buvo pažeistos jo teisės į gynybą. Kaip matyti iš bylos duomenų, J. M. teismo 2014-05-29 pranešimu (b. l. 6) buvo informuotas apie tai, kad jo prašymas teisme rašytinio proceso tvarka paskirtas nagrinėti 2014-06-12 08.15 val. Taigi apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką jis buvo teismo tinkamai informuotas ir turėjo galimybę iki nurodytos prašymo nagrinėjimo datos pateikti teismui atitinkamus prašymus bei rašytinius įrodymus, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, prašymo atidėti ar skirti žodinį bylos nagrinėjimą J. M. teismui nepateikė, taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Todėl, priešingai apelianto tvirtinimui, tai, kad teismas jo prašymą dėl specialiosios teisės termino sutrumpinimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tokiu būdu, pasak J. M., užkirsdamas jam teisę teikti teismui papildomus rašytinius įrodymus, prašyti apklausti liudytojus, turėti atstovą, nėra pagrindas tvirtinti, kad teismas pažeidė jo procesines teises, taip pat teisę į gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad pažeidimo, už kurį J. M. buvo paskirta nuobauda, pavojingumas, jo pobūdis jau buvo teismo įvertinti paskiriant pažeidėjui nuobaudą, o visi ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymui reikšmingi duomenys yra byloje ir jų pakako prašymo dėl paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo teisingam išsprendimui.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei J. M. pateiktus duomenis įvertino teisingai, įstatymo nuostatas taikė tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį nepakeistą ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.