Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-272-530/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-19
Bylos Nr.
1A-272-530/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48944-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Jurgis Kiškis, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
N. V.
Civilinis ieškovas
VSDFV Kauno skyriaus
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-272-530/2017Teisminio proceso Nr.1-01-1-48944-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jurgio Kiškio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,

dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam N. V., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir skirta jam – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;

taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirta –1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į N. V. paskirtos bausmės trukmę įskaičiuotas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 16 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 66 straipsnis.).

Civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus (institucijos) pareikštas civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš N. V. priteista 1024,80 Eur (vienas tūkstantis dvidešimt keturi eurai 80 ct.) civilinio ieškovo naudai.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. spalio 16 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasinimais papjauti nukentėjusįjį A. Ž. bei įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu – sudavimu ranka nukentėjusiajam į galvos sritį bei dūriu peiliu į jo kairį petį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tokiu savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

1.1. Be to, N. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. spalio 16 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sudavė ranka nukentėjusiajam A. Ž. vieną kartą į galvos sritį bei peiliu dūrė į kairį petį, padarydamas aklą durtinę-pjautinę kairio peties žaizdą, specialisto įvertintu nesunkiu sveikatos sutrikdymu (nes dėl durtinio-pjautinio sužalojimo kairės rankos -peties funkcija buvo sutrikdyta daugiau nei dešimt dienų).

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad N. V. kaltas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir baustinas.

Šalies argumentai

3. N. V. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtąją bausmę sumažinti ir atmesti priteistą VSDFV civilinį ieškinį. Skunde N. V. nurodė, kad jis priteisto civilinio ieškinio nesugebės sumokėti, kadangi negauna jokių pajamų, nes pilnai išlaikomas valstybės. Taip pat nesutinka su paskirta bausme, prašo atsižvelgti, kad kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, todėl bausmė turėtų būti sumažinta.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė nuteistojo N. V. apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu N. V. kaltę pripažino, taip pat neprieštaravo civiliniam ieškiniui ir nurodė, kad stengsis žalą atlyginti. Atsiliepime pažymima, kad tarp N. V. veiksmų ir institucijos biudžeto patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl žala dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų turi būti atlyginta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo N. V. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia skunde dėstomų prašymų apimtis, jų aiškumas, konkretumas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis N. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų dėl jo kaltės neginčija, tačiau nesutinka su paskirta bausme teigdamas, kad jį nubaudė per griežtai ir prašo atmesti civilinį ieškinį, kadangi neturi pajamų.

8. Bausmė – valstybės prievartos priemonė, kuria valstybė siekia įgyvendinti tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam N. V. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, vadovavosi nurodytais baudžiamojo įstatymo reikalavimais. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmės rūšį bei nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, atsižvelgė į N. V. asmenybę – anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Pagrįstai nustatė N. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir jo nuoširdų gailėjimąsi, be to įvertino tai, kad N. V. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas įvertino tai, kad N. V. nedirba, turto neturi. Be to jis nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinį nusikaltimą. Tai rodo, kad anksčiau paskirtoji kriminalinė bausmė nepaveikė nuteistojo taip, kad jis ateityje susilaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl natūralu jog parenkama griežtesnė bausmės rūšis, nei neteistam asmeniui. Šios aplinkybės ir sudarė pagrindą N. V. skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kadangi sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, nustatydamas bausmės trukmę nenukrypo nuo teismų praktikos skiriant bausmes už panašių veikų padarymą, pagrįstai nustatė terminą artimą sankcijos vidurkiui. Be to pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir į apelianto nurodytas jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę- kad jis kaltu prisipažino ir pagrįstai taikė BK 64¹ str., nes, nagrinėjant bylą, buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl dar labiau švelninti N. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nėra jokio pagrindo.

10. Apeliantas nurodo, kad jam paskirtoji bausmė turėtų būti švelninama atsižvelgiant į tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo ir su nukentėjusiuoju susitaikė. Byloje yra duomenys, kad teisiamojo posėdžio metu N. V. atsiprašė nukentėjusiojo A. Ž.. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsiprašymas už nusikalstamų veiksmų atlikimą asmeniui, kuris nuo tokių veiksmų nukentėjo, yra viena iš vertybių. Tačiau atsiprašymas turėtų esminę reikšmę ir nebūtų formalus kaltinamojo veiksmas posėdžio metu, jeigu nukentėjusysis ne tik priimtų atsiprašymą, bet ir siektų, kad kaltinamajam būtų palengvinta padėtis teisine prasme. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė ir kad nukentėjusysis būtų prašęs palengvinti kaltinamojo padėtį- švelninant bausmę. Priešingai, nukentėjusysis A. Ž. nurodė, kad jis pasitiki teismu ir bausmės klausimą paliko spręsti teismui. Todėl apelianto teiginys, kad atsižvelgiant į tai, turėtų būti švelninama pirmos instancijos teismo paskirta bausmė, nepagrįstas.

11. Apeliaciniame skunde N. V. taip pat nurodė, kad jis išlaikomas valstybės ir negauna jokių lėšų, todėl prašo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį atmesti.

11. 1. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, kurį civilinė ieškovė turi pagrįsti ir įrodyti.

11.2. N. V. (duomenys neskelbtini) patalpose sužalojo šių namų darbuotoją A. Ž.. A. Ž. dėl patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas nuo 2016 m. spalio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. Jam, kaip apdraustajam, už minėtą laikotarpį buvo sumokėta 1024,80 Eur ligos pašalpa, tokiu būdu VSDF biudžetui padaryta tokio paties dydžio žala. Nustatytais duomenis, tarp N. V. nusikalstamų veiksmų ir patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl dėl šio nusikaltimo kaltas asmuo N. V. biudžetui privalo atlyginti padarytą 1024,80 Eur padarytą žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų. Tai, kad šiuo metu nuteistasis neturi pajamų ir išlaikomas valstybės, nėra priežastimi civilinio ieškinio nepriteisti, juolab, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nuteistiesiems sudaromos galimybės dirbti, gauti atlygį, o tuo pačiu ir atlyginti padarytą žalą.

12. Byloje nėra tokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas bausmę ir priteisdamas turtinę žalą, ar aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų nuteistojo N. V. teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

13. Nagrinėjant skundą apeliacinėje instancijoje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma (T.2, b. l. 44) dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam N. V. apeliacinėje instancijoje, nurodant, jog tarnyba turėjo 126.45 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas ( BPK 322 straipsnis 1 dalis). Ši nuostata reiškia, jog įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo N. V. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėJurgis KiškisOlegas Šibkovas