- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1290-230/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Traidenis“
- Ieškovas
- R. S.
- Kategorijos
- 11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Traidenis“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1557-292/2009 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei UAB „Traidenis” dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, drausminės nuobaudos panaikinimo, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. S. ieškiniu prašė: 1) panaikinti jam paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, 2) pripažinti neteisėtu darbo sutarties nutraukimą ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, 3) priteisti iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos – 2009 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pagal 2008 m. balandžio 3 d. darbo sutartį pradėjo dirbti pas atsakovą technikos skyriuje suvirintojo-tekintojo pareigose. 2009 m. sausio 7 d. pablogėjus sveikatai žodžiu informavo meistrą R. B., kad sekančią dieną jis kreipsis į gydymo įstaigą. Į gydymo įstaigą ieškovas atvyko 2009 m. sausio 8 d. apie 7.30 val., jį priėmė gydytojas M. K.. Ieškovui dėl skrandžio sutrikimų paskirti medicininiai tyrimai baigėsi apie 16.30 val., t.y. pasibaigus gydytojo priėmimo valandoms, todėl tas pats gydytojas tik kitą dieną patvirtino ligą ir nurodė gydytis, tą pačią dieną apie tai informavo darbdavį. Po ligos grįžus į darbą ieškovas buvo apkaltintas, kad be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą 2009 m. sausio 8 d. Tačiau ieškovas dar 2009 m. sausio 7 d. informavo darbdavį, kad sekančią dieną kreipsis į gydymo įstaigą, atliko sveikatos tyrimus, o gydytojas patvirtino, kad jis yra nedarbingas ir turi gydytis, todėl ieškovo neatvykimas į darbą 2009 m. sausio 8 d. yra dėl pateisinamų priežasčių. Be to, grįžus į darbą ieškovui buvo paskirta drausminę nuobauda - papeikimas už rūkymą nustatytoje vietoje, bet neleistinu metu, nors pats faktas buvo įvykęs dar prieš jo susirgimą. Nuobauda turi būti panaikinta, nes yra per griežta ir neatitinka DK 238 straipsnio reikalavimų. Ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą taip pat yra neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atmetė ieškinį dalyje dėl UAB „Traidenis“ 2009 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 39 R. S. paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, pripažino 2008 m. balandžio 3 d. darbo sutarties Nr. 872, sudarytos tarp R. S. ir UAB „Traidenis“, nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu ir laikė, kad ji nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, priteisė iš atsakovo ieškovui 1954,89 Lt išeitinę išmoką ir 5629,80 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki 2009 m. gegužės 11 d., priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 227,54 žyminį mokestį ir 8,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 3 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis. Atsakovo 2009 m. vasario 10 d. įsakymu ieškovas nuo 2009 m. vasario 10 d. atleistas iš darbo už darbo drausmės pažeidimą - neatvykimą į darbą 2009 m. sausio 8 d. visą darbo dieną be pateisinamų priežasčių ir jam 2009 m. sausio 30 d. įsakymu jau buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už darbo tvarkos taisyklių pažeidimą (DK 136 str. 3 d. 1 p.). Dėl ieškovui taikytos drausminės nuobaudos - papeikimo teismas nurodė, kad ši nuobauda formaliai paskirta pagrįstai - už darbo taisyklių nesilaikymą, todėl nėra pagrindo ją naikinti. Spręsdamas klausimą dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo pagrįstumo, teismas atsižvelgė į nusižengimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo ankstesnį elgesį. Teismas nustatė, kad ieškovas grįžęs po ligos į darbą neturėjo jokių pateisinamų dokumentų dėl neatvykimo į darbą 2009 m. sausio 8 dieną, tačiau vykstant drausminės nuobaudos skyrimo procedūrai pateikė pažymą, pateisinančią jo neatvykimą į darbą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad gydytojo M. K. paskirti tyrimai buvo baigti jau pasibaigus priėmimo valandoms, kad ieškovas informavo meistrą R. B., jog tą dieną kreipsis į gydytoją, kad ieškovui buvo duotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2009 m. sausio 9 d., ir kad jis iš tikrųjų sirgo. Ieškovo pateikta gydytojo pažyma patvirtina, kad 2009 m. sausio 8 d. darbe jis nebuvo dėl svarbių priežasčių, ir tokios pažymos išdavimas neprieštarauja LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu patvirtintoms Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėms. Todėl teismas konstatavo, kad drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo skyrimas, ieškovui pateikus pateisinamą dokumentą, yra nepagrįstas ir neatitinka DK 238 straipsnyje numatytų taisyklių. Teismas taip pat laikė, kad rašytinio prašymo leisti neatvykti į darbą nepateikimas ir pateisinamų dokumentų per nustatytą 1 dienos terminą, kuris yra per trumpas įrodymams surinkti, nepateikimas negali būti pripažinti drausmės pažeidimu, už kurį turėtų būti skirta tokia griežta nuobauda. Todėl teismas atleidimą iš darbo pagal 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pripažino neteisėtu. Kadangi ieškovą gražinus į darbą jam gali būti sudarytos nepalankios darbo sąlygos, darbo sutartį pripažino nutraukta teismo sprendimu pagal DK 297 straipsnio 4 dalį ir priteisė įstatymo numatytas išmokas.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Traidenis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) Ieškovas pažeidė Darbo tvarkos taisyklių reikalavimus iš anksto pranešti raštu apie planuojamą neatvykimą į darbą, o nesant galimybės tą pačią dieną pranešti telefonu darbdaviui ar jo atstovui ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną pateikti neatvykimą į darbą pateisinančius dokumentus. Su šiomis taisyklėmis jis buvo supažindintas pasirašytinai priėmimo į darbą metu. Ieškovas turėjo visas galimybes apie neatvykimą darbdavį informuoti tinkamai, bet to nepadarė. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovas 2009 m. sausio 9 d. atvyko į darbą ir informavo darbdavį apie ligą ir paskirtą tyrimą, neatitinka tikrovės, kadangi ieškovas darbe nebuvo nuo 2009 m. sausio 8 d. iki 2009 m. sausio 20 d., o dokumentai, patvirtinantys jo neatvykimą, pateikti dar vėliau. 2) Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę, teikdamas pirmenybę ieškovo paaiškinimams, nepagrįstiems kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovas neįrodė aplinkybių, susijusių su jo neatvykimo į darbą 2009 m. sausio 8 d. priežastimis ir jų svarba. Didžioji dalis ieškovo nurodytų aplinkybių neatitinka tikrovės, yra prieštaringos, ir teismas jų netyrė. Ieškovas teigė, kad kreipėsi į jo šeimos gydytoją pavaduojantį gydytoją M. K., kurio darbo laikas 2009 m. sausio 8 d., ketvirtadienį, buvo nuo 7.00 val. iki 13.00 val. Ieškovo šeimos gydytojo A. R. darbo laikas ketvirtadieniais yra nuo 13.30 iki 19.30 val., todėl jį pavadavęs kolega M. K. 2009 m. sausio 8 d., ketvirtadienį, turėjo dirbti nuo 7 val. iki 19.30 val. Todėl atlikus tyrimus ieškovas turėjo visas galimybes pakartotinai apsilankyti pas jį priėmusį gydytoją M. K., tačiau to nepadarė. 2009 m. sausio 8 d. 13.27 val. ieškovui buvo atliktas tik vienintelis medicininis tyrimas - elektrokardiograma, o visi kiti ieškovui paskirti tyrimai atlikti jau 2009 m. sausio 9 d. apie 7.30 - 9.00 val. 3) Teismas nepagrįstai vertino ieškovo pateiktą 2009 m. sausio 8 d. siuntimą tirti, konsultuoti ir gydyti kaip pakankamą dokumentą pateisinti ieškovo neatvykimą į darbą. Toks vertinimas prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai. Tik tam tikros formos medicininiai dokumentai – pažymėjimai ir pažymos – gali pateisinti neatvykimą į darbą. Todėl asmuo, turintis siuntimą tirti, konsultuoti ir gydyti, norėdamas pateisinti savo neatvykimą į darbą tą dieną, turi kreiptis į sveikatos įstaigą dėl neatvykimą pateisinančios medicininės pažymos išdavimo. Tinkamos pažymos ar pažymėjimo neišdavimas reiškia, kad šiems dokumentams išduoti nebuvo jokio pagrindo. 4) Byloje surinkti įrodymai, o būtent ieškovo delsimas pateikti neatvykimą į darbą pagrindžiančius dokumentus, ieškovo pastangos gauti medicininius dokumentus atgaline data leidžia daryti išvadą, jog ieškovas darbdavio atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, todėl šios aplinkybės turi būti vertintinos sprendžiant klausimą dėl drausminės atsakomybės taikymo. 5) Nepagrįsta teismo išvada, kad vienos darbo dienos terminas pateikti neatvykimą pateisinančius dokumentus yra nepakankamas, nes dokumentų šiuo atveju rinkti nereikia, juos reikia tik pateikti, be to, tai numato Darbo tvarkos taisyklės, su kuriomis ieškovas buvo supažindintas. Be to, darbuotojas galėjo kreiptis į darbdavį su prašymu jį pratęsti. Atsižvelgtina ir į tai, kad pateiktas siuntimas yra išduotas 2009 m. sausio 8 d. 6) Teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles (CPK 93 straipsnis), nes ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai.
Atsiliepimas
Ieškovas R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiais, kad ieškovas buvo supažindintas su atsakovo Darbo tvarkos taisyklėmis. Ieškovas buvo supažindintas tik su saugos ir sveikatos įvadinėmis instrukcijomis, todėl neturėjo pareigos raštu informuoti atsakovą apie planuojamą neatvykimą į darbą, o byloje esantis 2009 m. sausio 21 d. energetiko-mechaniko R. B. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad ieškovas informavo atsakovo atstovą apie sveikatos sutrikimus ir kad 2009 m. sausio 8 d. kreipsis į gydytojus. Neteisingi apelianto teiginiai, kad gydytojas M. K. 2009 m. sausio 8 d. dirbo iki 16.30. VšĮ Alytaus poliklinikos 2009 m. gegužės 27 d. rašte nurodyta, kad tą dieną gydytojas M. K. dirbo iki 13.30 val. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovui 2009 m. sausio 8 d. tyrimai buvo baigti 13.27 val., yra neteisingai nes ieškovą gydytojas M. K. nusiuntė pas gydytoją J. M.-Baranauskienę, kuri nukreipė ieškovą ne tik atlikti elektrokardiogramą, bet ir plaučių rentgenogramą, kuri buvo atlikta apie 15 val. Tik atlikus tyrimus galutinai paaiškėjo, kad ieškovas kreipimosi į gydymo įstaigą dieną buvo nedarbingas, todėl jau už tą dieną turėjo būti išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Nedarbingumo pažymėjimas ieškovui nebuvo išduotas tik dėl trečiųjų asmenų padarytos klaidos, tokia klaida negali sąlygoti ieškovo atleidimo iš darbo. Ieškovas darbdavį informavo apie sveikatos sutrikimą, atliko medicininius tyrimus, ir tik po to paaiškėjo reali liga. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl drausminės nuobaudos - papeikimo už rūkymą nustatytoje vietoje, bet neleistinu metu. Tokia nuobauda yra per griežta ir ieškovui buvo pareikšta tik todėl, kad atsakovas siekė atleisti ieškovą iš darbo. Nuobauda, pareikšta nenustačius jokių neigiamų pasekmių atsakovui, yra per griežta ir neatitinka DK 238 straipsnio reikalavimų.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo sprendimą pakeisti ar jį panaikinti. Kartu kolegija konstatuoja būtinybę dėl viešojo intereso gynybos peržengti apeliacinio skundo ribas, kadangi nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių (CPK 320 straipsnio 2 dalis, CPK 410, 414 straipsniai). Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą kelia teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl drausminės nuobaudos – papeikimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo problemą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šią ieškinio dalį, konstatavo, kad drausminė nuobauda – papeikimas už rūkymą nenustatytos poilsio pertraukos metu ieškovui formaliai paskirta teisėtai. Kadangi ieškovas neginčija nustatytos aplinkybės, jog jis rūkė nors ir specialiai rūkymui skirtoje vietoje, tačiau ne Vidaus tvarkos taisyklių nustatytų poilsio pertraukų metu, tai reiškia, kad ieškovas pripažįsta pažeidęs nustatytą darbo drausmę, kadangi netinkamai vykdė darbo pareigas (DK 228, 234 straipsniai). Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumo padarytam pažeidimui, remiantis LR DK 238 straipsnyje nustatytais drausminės nuobaudos parinkimo kriterijais. Todėl tai vertinama apeliacinės instancijos teisme. DK 238 straipsnyje numatyta, kad skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę ir kitas aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Šias aplinkybes darbdavys, skirdamas nuobaudą ieškovui, taip pat privalėjo įvertinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog drausminė nuobauda paskirta faktiškai už formalų darbo drausmės pažeidimą. Pripažinti tai sunkiu darbo drausmės pažeidimu nėra pagrindo, nes darbdavys neįrodinėjo, kad dėl ieškovo padaryto pažeidimo - rūkymo nenustatytu laiku atsirado kokios nors pasekmės, pvz. sutriko darbas, nebuvo įvykdytos svarbios užduotys ar pan. Nei darbdavio įsakyme skirti nuobaudą, nei tarnybiniame pranešime (b.l. 33-34) darbdavio nėra argumentuota, kodėl ieškovui paskirta pakankamai griežta drausminė nuobauda – papeikimas. Duomenų, kad ieškovui iki šio pažeidimo jau būtų buvę skirtos drausminės nuobaudos, nėra, taip pat vertintina tai, kad nuobauda buvo paskirta prieš pat ieškovo atleidimą iš darbo už sistemingą pareigų nevykdymą, o paskirta nuobauda būtent pagrindė atleidimo iš darbo pagrindą, numatytą DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad darbdavys, skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą, pažeidė DK 238 straipsnio reikalavimus, todėl jo paskirta nuobauda pripažintina kaip nepagrįsta, ir įsakymas dėl jos paskyrimo naikintinas, kadangi teismas neturi teisės vienos drausminės nuobaudos pakeisti kita. Dėl nurodytų priežasčių, t.y. netinkamo darbo kodekso normų taikymo, sprendimo dalis, kuria buvo atmesta ieškinio dalis dėl drausminės nuobaudos – papeikimo panaikinimo, naikintina, priimant šioje dalyje naują sprendimą, kuriuo ši ieškinio dalis tenkintina, panaikinant ieškovui skirtą drausminę nuobaudą (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu darbo sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu. Ieškovas atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t.y. kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Darbdavys darbo drausmės pažeidimu, sudariusiu pagrindą atleisti iš darbo ieškovą, laikė ieškovo neatvykimą į darbą 2009 m. sausio 8 d. per visą darbo dieną be svarbių priežasčių, t.y. laikė, kad ieškovas nurodytą dieną padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą - pravaikštą (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė tinkamą išvadą, kad ieškovas nurodytą dieną darbe nebuvo dėl svarbių priežasčių. Tai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas prieš neatvykimą į darbą informavo savo tiesioginį vadovą, jog sekančią dieną kreipsis į gydymo įstaigą (b.l. 18), nuo 2009 m. sausio 9 d. jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas (b.l. 29), patvirtinantis ieškovo ligą, ir ieškovo pateikta gydytojo išduota pažyma (b.l.), patvirtinanti, kad ieškovas 2009 m. sausio 8 d. lankėsi poliklinikoje, buvo atliekami tyrimai ir gydymas. Pažymoje nurodytus duomenis patvirtina ir poliklinikos pateikti duomenys apie lankymąsi gydymo įstaigoje, atliktus tyrimus (b.l. 101-109). Šie ieškovo pateikti įrodymai pilnai patvirtina aplinkybę, jog ieškovas nurodytą dieną darbe nebuvo dėl svarbios priežasties – sveikatos sutrikimų, ligos. Šiuo atveju negalima suabsoliutinti fakto, jog ieškovui nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ar pažyma. Ieškovas dėl nepagrįsto medicinos įstaigos atsisakymo išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuo pirmos susirgimo dienos, t.y. 2009 m. sausio 8 d. bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo kreipęsis įstatymo nustatyta tvarka, ir toks nedarbingumo pažymėjimas jam net buvo išduotas (b.l. 126), tačiau vėliau tarp šalių vykstant ginčams buvo panaikintas. Kolegija nesutinka su apelianto pozicija, jog tik įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas asmens nedarbingumas gali būti neatvykimą į darbą pateisinanti priežastis. Todėl nepripažįsta, kad tik LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų ir nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių pagrindu išduoti nedarbingumo pažymėjimai ir medicininės pažymos (forma Nr. 094/a) šiuo atveju yra vieninteliai leistini įrodymai. Šių taisyklių tvarka konstatuotas nedarbingumas be papildomo įrodinėjimo pateisina neatvykimą į darbą ir suteikia teisę gauti draudimo pašalpą. Tačiau vertinant neatvykimo į darbą priežasčių svarbą teismui yra suteikta teisė jas vertinti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Nors ieškovui 2009 m. sausio 8 d. nebuvo įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas nedarbingumas, tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas nurodytą dieną darbe nebuvo dėl sveikatos sutrikimų, dėl ko jis lankėsi poliklinikoje, jam buvo atliekami tyrimai ir šių veiksmų pasekmėje jam nuo 2009 m. sausio 9 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Todėl šios konkrečios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas darbe nebuvo dėl svarbių priežasčių, ir jo atleidimas iš darbo pagrįstai pripažintas neteisėtu. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmestinas, ir ši sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, panaikinus pieš atleidimą iš darbo paskirtą drausminę nuobaudą, nelieka sistemingo darbo drausmės pažeidimo.
Šalies argumentai
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovas dėl planuojamo neatvykimo į dabą privalėjo pateikti raštišką prašymą, kad delsė pateikti neatvykimą į darbą pagrindžiančius dokumentus, todėl darbdavio atžvilgiu elgėsi nesąžiningai yra neanalizuotinos kaip nereikšmingos nagrinėjamam ginčui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo R. S. ieškinys dėl UAB „Traidenis“ 2009 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 39 paskirtos nuobaudos panaikinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šį reikalavimą patenkinti ir panaikinti UAB „Traidenis“ 2009 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 39 ieškovui R. S. paskirtą nuobaudą – papeikimą.
Likusios sprendimo dalies nekeisti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Traidenis“ (įmonės kodas 249910930) ieškovui R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.