- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- 1S-43-1072/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00456-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys, Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. V. gynėjo advokato Aleksandro Palamarčuko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. V. palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis dėl kardomosios priemonės – rašytinio pažadėjimo neišvykti pakeitimo į kardomąją priemonę – suėmimą, nustatant terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 4 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-46-961/2024, kurioje A. V. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. sausio 3 d., apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius savo tėvui J. V. į galvos bei veido sritis, kando į kairį petį ir krūtinės kairę pusę, motinai T. V., ranka uždengus A. V. burną, pastarasis įkando savo motinai T. V. į kairę ranką ir įspyrė į pilvo sritį, tokiu būdu padarydamas J. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimais su poodinėmis kraujosruvomis krūtinės kairėje pusėje ir kairiame petyje, ir nesunkų sveikatos sutrikdymą T. V., pasireiškusį kairės plaštakos penktojo piršto pamatinio pirštakaulio lūžiu.
Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, A. V. laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 3 d. 21.40 val. iki 2022 m. sausio 4 d. 16.10 val. (1 t., b. l. 50–51, 58).
3. 2022 m. sausio 4 d. vyresniosios tyrėjos nutarimu A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – Nakvynės namų, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 59–60).
4. Kaltinamasis A. V. neatvyko į teisiamuosius posėdžius, paskirtus 2022 m. balandžio 19 d. 13.30 val. ir 2022 m. gegužės 10 d. 10.40 val. Apie neatvykimo priežastis bylą nagrinėjančio teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi, siekiant užtikrinti proceso greitumą ir išsamumą, skirtinas kaltinamojo A. V. atvesdinimas į 2022 m. balandžio 19 d. 13.30 val. numatytą teisiamąjį posėdį, tačiau atvesdinti kaltinamojo nepavyko (1 t., b. l. 129). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus Konvojaus kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo postinio 2022 m. balandžio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, vykdant teismo nutartį, 2022 m. balandžio 15 d. buvo nuvykta nutartyje nurodytu kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo tėvas paaiškino, kad sūnus namuose negyvena ir nesilanko nuo 2022 m. sausio 3 d., nuo to laiko jo nėra matęs, ryšių nepalaiko, dabartinės buvimo vietos nežino. Patikrinus nakvynės namų, esančių (duomenys neskelbtini), padalinius, nustatyta, kad padalinyje „(duomenys neskelbtini)“ A. V. nesilanko, padalinyje „(duomenys neskelbtini)“ paskutinį kartą matytas 2022 m. balandžio 14 d. Nutartyje nurodytu telefono numeriu susiekti su kaltinamuoju nepavyko, telefonas išjungtas. Nakvynės namuose (duomenys neskelbtini), A. V. taip pat negyvena. Gyvenamosios vietos A. V. nedeklaravęs, oficialiais duomenimis nedirba. Dėl šių aplinkybių nėra galimybės atvesdinti A. V. į posėdį (1 t., b. l. 135).
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi skirtinas kaltinamojo A. V. atvesdinimas į 2022 m. gegužės 10 d. 10.40 val. numatytą teisiamąjį posėdį, tačiau kaltinamojo taip pat nepavyko atvesdinti (1 t., b. l. 142). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus Konvojaus kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo postinio 2022 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip 2022 m. balandžio 19 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 172).
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi kaltinamajam A. V. 2022 m. sausio 4 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta jo paieška. Nutartyje konstatuota, kad kaltinamasis, neatvykdamas į teisiamąjį posėdį, galimai slepiasi nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme – šiuo metu negali būti užtikrinti, todėl paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – keistina griežtesne kardomąja priemone – suėmimu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėga ir slepiasi nuo teismo bei skelbiama kaltinamojo paieška (1 t., b. l. 182–183).
8. Vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį, kaltinamasis A. V. sulaikytas 2024 m. sausio 4 d. 09.20 val. (2 t., b. l. 12–16).
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeitimo į kardomąją priemonę – suėmimą, nustatant terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 4 d. Nutartyje konstatuota, kad suėmimo pagrindas – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) neišnykęs ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (2 t., b. l. 24–26).
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir teisiniai argumentai
10. Skundu kaltinamojo A. V. gynėjas advokatas A. Palamarčukas prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir skirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“.
11. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad kaltinamasis A. V. ir toliau vengs dalyvavimo procese. Teismas nurodė, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) teismo, todėl siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus, skiriama griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Kaltinamasis A. V. visą laiką buvo apsigyvenęs reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, nes neturėjo kur gyventi bei buvo priklausomas nuo alkoholio. Kaltinamajam nebuvo žinoma apie jo vykdomą paiešką. Be to, į policijos komisariatą jis atvyko pats, palydimas bendruomenės atstovo. Kaltinamasis teigia, jog šiuo metu nustojo vartoti alkoholį, pakeitė požiūrį į gyvenimą.
12. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
Skundas atmetamas.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga bei išklausiusi teismo posėdyje išsakytus argumentus, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Šiuo atveju teismas nepažeidė nei BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, todėl naikinti skundžiamą nutartį ar pakeisti A. V. taikomą kardomąją priemonę švelnesne, teisinio pagrindo nėra.
14. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų, BK 138 straipsnio 1 dalies 3 punkte, už kurios padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų, taigi šiuo atveju egzistuoja suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje.
15. Taip pat BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo A. V. ikiteisminio tyrimo apklausų protokoluose, nukentėjusiųjų J. V., T. V. ir liudytojo D. V. apklausų protokoluose, specialisto išvadoje bei kitoje bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje surinkti duomenys nevertintini asmens pripažinimo kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kontekste, tad jų šiuo atveju nebūtina pateikti tiek, kiek jų reikėtų priimant galutinį procesinį sprendimą bei surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir vertinant jų pakankamumą inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių kontekste. Šioje proceso stadijoje, aukštesniojo teismo vertinimu, duomenų svarstyti kardomosios priemonės paskyrimo klausimą pakanka, todėl BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas skundžiamoje nutartyje pažeistas nebuvo.
16. Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pritariant skundžiamos nutarties argumentams, svarbu atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis neatvyko į du teisiamuosius posėdžius. Nors kaltinamasis teigė, kad gydėsi reabilitacijos centre, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, be to, pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, toks gydymasis neatleidžia nuo pareigos dalyvauti baudžiamajame procese, informuoti ikiteisminio tyrimo subjektus apie gyvenamosios vietos pakeitimą. Nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei prokuroro, nei teismo kaltinamasis apie gyvenamosios vietos pakeitimą neinformavo, dingo beveik dvejiems metams, per šį laikotarpį bylos eiga nesidomėjo. Tuo A. V. grubiai pažeidė kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas ir savo neatsakingu elgesiu sutrikdė baudžiamosios bylos nagrinėjimą.
17. Teisėjų kolegijos nuomone, šį suėmimo paskyrimo pagrindą teismas įvertino teisingai, jis nėra išnykęs, kaip ir pagrįstai pažymėjo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad A. V. šiuo metu nustojo vartoti alkoholį, pakeitė požiūrį į gyvenimą, nėra patikimai pagrindžiančios tinkamą kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese ir vien šių duomenų egzistavimas nepaneigia apylinkės teismo išvados dėl A. V. galimybės išėjus į laisvę bėgti (slėptis) nuo teismo. Esant pirmiau paminėtiems duomenims, įvertinus A. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, jokiu būdu nemažina jo prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kam užtikrinti ir skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas suėmimo pagrindas egzistuoja.
18. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma, jog kaltinamasis visą laiką buvo apsigyvenęs reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš byloje esančių tarnybinių pranešimų, policijos pareigūnai, vykdydami kaltinamojo atvesdinimą į numatytus teisiamuosius posėdžius ir tikrindami nutartyje nurodytą nakvynės namų adresą (duomenys neskelbtini), nustatė, kad A. V. padalinyje „(duomenys neskelbtini)“ nebesilanko, o padalinyje „(duomenys neskelbtini)“ paskutinį kartą buvo 2022 m. balandžio 14 d. Nurodytu telefono numeriu susisiekti nepavyksta, jo telefonas išjungtas. Taip pat patikrinus (duomenys neskelbtini), įsikūrusius nakvynės namus, nustatyta, kad juose A. V. negyveno. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bylą nagrinėjant teisme buvo imtasi atitinkamų veiksmų siekiant rasti A. V., t. y. ne kartą policijos pareigūnams nuvykus į su kardomąja priemone susietą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), ir neradus kaltinamojo, buvo priimtas sprendimas skelbti paiešką. Tik praėjus beveik dvejiems metams kaltinamąjį pavyko surasti, todėl šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis nebuvo pasislėpęs ikiteisminio tyrimo metu ir nesieks bėgti ar slėptis nuo teismo ateityje. Minėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. V. nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios į jam siunčiamus šaukimus nereagavo, nenurodė tikslios savo gyvenamosios vietos, pasišalino iš su kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti – susieta gyvenamąja vieta, piktybiškai vengia proceso ir nėra galimybės kitu būdu, kaip tik ribojant jo laisvę, užtikrinti dalyvavimą procese ir sklandų bylos nagrinėjimą. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas, siekdamas užtikrinti nepertraukiamą kaltinamojo dalyvavimą teisiamajame posėdyje, pagrįstai skundžiama nutartimi jam paliko galioti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ir tokia priemonė yra pagrįsta ir pateisinama.
19. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą svarbu ne tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamasis, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Šiuo atveju darytina išvada, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones. Gynėjas prašo kaltinamajam skirti namų areštą reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis, viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 7 d. likviduota ir išregistruota. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog A. V. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų, todėl nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis).
20. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsnio1 dalies 1 punktu, 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
atmesti kaltinamojo A. V. gynėjo advokato Aleksandro Palamarčuko (Aleksandr Palamarčuk) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.