- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- I-7752-331/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01614-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, susipažinęs su P. R. skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2015-02-18 sprendimą Nr. 1D-1978(11);įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją išmokėti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 4 316,02 Eur už 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. rugsėjo mėn. laikotarpį.
Žemesnės instancijos teismas
Per teismo 2015-03-19 nutartimi nustatytą terminą pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir jį skaičiuoti nuo 2012-09-21, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas. Paaiškino, kad nuo 2012 m. rugsėjo mėn. pradėjus mokėti dalį sumažintos pensijos, pažeistos teisės buvo atstatytos tik dalinai, kadangi tuo pačiu metu nebuvo grąžinta nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugsėjo mėn. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) antikonstitucinių nuostatų pagrindu neišmokėtos pensijos dalis. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio normos neatitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatuotas tik 2012-09-21, kai buvo paskelbtas 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimas, todėl iki 2012-09-21 neturėjo pagrindo objektyviai vertinti, kad Lietuvos Respublikos Seime priimtas Laikinasis įstatymas neatitiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos, o mokančios pensiją už tarnybą institucijos veiksmai buvo neteisėti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti terminą netenkintinas. Skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 37 str. 2 d. 1–7 punktuose. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios objektyviai, neatsižvelgiant į suinteresuoto paduoti skundą subjekto valią, sutrukdė jam per įstatymu nustatytą terminą įgyvendinti savo teises (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) administracinėje byloje Nr. AS15-90/2005).
Žemesnės instancijos teismas
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje.
Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
Iš skundo turinio ir pateiktų dokumentų matyti, kad prašoma įpareigoti atsakovą išmokėti neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis (4 316,02 Eur) susidarė už 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. rugsėjo mėn. laikotarpį, kai buvo taikytas Laikinojo įstatymo 5 straipsnis. Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimas buvo pratęstas nuo 2012-01-01 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821). Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83, 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas sumažinta pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. vasario mėnesį, pratęsus Laikinojo įstatymo galiojimą - 2012 m. vasario mėnesį. Pareiškėjas skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies teismui pateikė 2015-03-12, t. y. praleidęs procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą.
Pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus dviem metams po LVAT 2013-03-12 nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo išaiškinta, kad asmuo dėl valstybinės pensijos nepriemokos į teismą turi kreiptis per 3 metų terminą, pašalintas iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravęs teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, paskelbimo; po daugiau nei metų po 2013-11-07 nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo išaiškinta, nuo kurio momento skaičiuojamas minėtas terminas, galutinai suformuota teismų praktika dėl termino kreiptis į teismą tokio pobūdžio bylose, paskelbimo. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo skundo padavimo terminą sieti su Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo diena – 2012-09-21. Pareiškėjas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą. Toks nepateisinamas pareiškėjo delsimas nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą ir kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti praleistą trejų metų procesinį terminą, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintinas, pareiškėjo skundo reikalavimus dėl pensijos nepriemokos priteisimo atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2015-02-18 sprendimą Nr. 1D-1978(11). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje byloje Nr. A444-2232/2013, išaiškino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo. Taigi, ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos 2015-02-18 raštas Nr. 1D-1978(11) tik patvirtina tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusį ginčą, tačiau realių pasekmių nesukelia, nes skundžiamas teismui praleidus trejų metų skundo padavimo terminą, todėl teismas šiuo atveju pareiškėjo teisių apginti negalėtų. Šią skundo dalį atsisakytina priimti pagal ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p., 37 str. 2 d. 8 p., 105–106 str., 149 str.,
nutarė:
netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.
Atsisakyti priimti P. R. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti P. R..
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.