Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. K. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad buvo susipykęs su mergina, ieškojo draugų darželio teritorijoje, o jų neradęs, susinervinęs išdaužė du lango stiklus. Vienas langas buvo atvėpęs, truputį patraukus jis dužo. Kitą išdaužė dešinės rankos kumščiu. Kai traukė kitą langą, jam ant galvos krito stiklai. Bėgo kraujas susižalojo, galvą prasiskėlė dešinėje pusėje. Prisitaškė kraujo. Kaip prasiskėlė, nežino, į medikus nesikreipė. Į darželio vidų įlindęs nebuvo, kompiuterio ir televizoriaus nevogė. Nuėjo nuo patalpų palikęs išdaužtus langus. Jeigu buvo rasta jo kraujo, galėjo kitas žmogus jo krauju išsiterlioti. Darželio patalpose nėra buvęs, bibliotekoje lankydavosi kas antrą, trečią dieną, žaisdavo, skaitydavo knygas. Apie vagystę sužinojo iš pareigūnų. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Iki to įvykio, kai išdaužė langą, buvo sveikas, susižalojęs nebuvo. Dėl esminių skirtumų kaltinamojo parodymuose vadovaujantis BPK 276 str., perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu dalyje dėl lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“ lango išdaužymo, (t. III. b. l. 64), jog <...tuo metu jam buvo lūžusi dešinė ranka, įlipti į vidų bei paimti daiktus nebūtų galėjęs..>(t. III. b. l. 64, 73), jog <...išdaužė vieną langą, antrojo lango nedaužė..>, kaltinamasis parodė, kad jis negalėjo ikiteisminio tyrimo metu nurodyti, kad jam buvo sulaužyta ranka, jis dabar sako tiesą, jis buvo sveikas, kodėl davė ikiteisminio tyrimo metu tokius parodymus, paaiškinti negali. Taip pat paaiškinti negali, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išdaužė tik vieną langą, dabar teisme sako tiesą, jis išdaužė du langus.

Kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 178 str. 2 d., kvalifikuota teisingai, kadangi nustatyta, jog jis suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, neatlygintinai užvaldė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą.

Kaltinamojo veika pagal BK 187 str. 3 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis išdauždamas lopšelio-darželio langus tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Plėšimas R. S. atžvilgiu (BK 180 str. 1 d.)

Kaltinamasis D. K. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies, neigia buvęs girtas, ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, jis ėjo paskui D. V. ir R. V., šnekėjo telefonu. Buvo išgėręs gal puodelį alaus, girtas nesijautė. Prie laiptinės stovėjo R. S. su moterimi. R. S. pradėjo tampyti R. V.. Jis, gindamas draugą, paėmė nukentėjusiajam už apykaklės ir patraukė atgal. Šis parkrito ir iš kišenių pabiro daiktai. Kokie nežiūrėjo, galėjo būti ir mobilus telefonas. Apsisuko bėgti, D. V. bėgo iš paskos, R. V. liko spardyti nukentėjusįjį. Po kelių dienų išgirdo, kad D. V. nukentėjusiajam grąžino raktus. Galvojo kad D. V. grąžino ir telefoną. Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. pagarsinti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 10-11, 64, 73-74), jog <...vyriškiui griūnant iš kišenės kažkas iškrito, tai galėjo būti mobilaus ryšio telefonas...>, po įvykio pas D. V. pamatė mobilaus ryšio telefoną, kurį jis pardavė už 20 Lt, <...degtinę ir alų gėrė po du butelius, girtas nesijautė...>, parodė, jog jis telefono nematė, ikiteisminio tyrimo metu nepamena, kad būtų tokias aplinkybes nurodęs, ikiteisminiame tyrime apklausos metu būdavo provokuojamas, tvirtina, kad dabar sako tiesą, jis buvo šiek tiek išgėręs, bet ne tiek, kiek parašyta. Tęsdamas parodymus kaltinamasis nurodė, jog matė smūgių sudavimą nukentėjusiajam, jam sudavė R. V., į kurią kūno vietą, nematė. Nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, nesusipykę. Pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta, jis nieko neėmė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neteisingi, jie nesitarė žmogaus apiplėšti. Tyrėja darė spaudimą, sakė, kad uždarys. Tikriausiai yra ant protokolų jo parašai, galėjo jis neperskaityti parodymų. Savo elgesį vertina neigiamai, gailisi. Prisipažįsta, kad prisidėjo prie šio nusikaltimo įvykdymo, buvo kartu su draugais.

Kaltinamasis D. V. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dienos metu gėrė su R. V., vėliau susitiko D. K., kuris išgėrė su jais puodelį alaus. R. V. pasiūlė eiti kartu ir D. K., sakė, kad pamatys vaizdų. Prie (duomenys neskelbtini) 9-to namo ateidinėjo vyriškis. Jam priėjus, R. V. trenkė alkūne į veidą ir vyriškis parkrito ant asfalto. D. K. ėjo iš paskos. Nematė, ar D. K. sudavė vyriškiui. Vyriškis ėmė rėkti ant R. V.. Pamatęs nubėgantį D. K., jis prabėgdamas pamatė gulintį raktą su gražiu pakabuku, todėl jį pasiėmė ir nubėgo paskui D. K.. R. V. pasakė, kad sudaužė senį ir turi ragelį. Kai R. V. pribėgo prie jų, pas jį matė mobilųjį telefoną. Atėjusi moteris siūlė susitarti gražiuoju ir jis jai atidavė raktus. Susitarimo apiplėšti R. S. nebuvo. Smurto jis nevartojo ir 55,09 litų civilinio ieškinio nepripažįsta. Ar pardavė telefoną, neprisimena, nes po to vartojo alkoholį. Gailisi, kad ėjo kartu su R. V.. Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. pagarsinti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( t. IV. b. l. 44), jog jie trise išgėrė 6 butelius po 2 litrus 5 procentų stiprumo alaus, R. V. pasiūlė jiems iš vieno vyriškio atimti telefoną, pasiūlė eiti prie jo namo ir to vyro palaukti, matė, kad D. K. lyg sudavė vieną smūgį tam vyriškiui, vėliau jis kažkam už 20 litų pardavė iš vyriškio paimtą telefoną, nupirko tris butelius po 2 litrus alaus ir pakelį cigarečių, kaltinamasis parodė, kad nepamena, ar pardavė telefoną, nepamena, ar vartojo alkoholį. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai nėra teisingi, tyrėjai darė psichologinį spaudimą, sakė nepaleis. Dabar teisme sako tiesą. Nežino, ar 2011-04-20 apklausos metu dalyvavo advokatas. Pripažįsta, kad dalyvavo darant nusikaltimą, stovėjo šalia.

Nukentėjusysis R. S. parodė, kad kovo 28 d., jam grįžtant į namus, prie (duomenys neskelbtini). 8-ojo namo pamatė R. V. su dviem kitais vaikinais. Jie lyg tai paprašė cigaretės, pasirodė išgėrę, nes jų kalba buvo nerišli. Žodis po žodžio ir R. V. jam brūkštelėjo alkūne į nosį, jis nugriuvo prie laiptinės. Smūgiavo jam nukritus apie 3-5 smūgius koja į veidą ir išmušė dantį. Kas spyrė nematė, nes užsidengė veidą. Iš striukės kišenės ištraukė buto raktą ir mobilaus ryšio telefoną. Jį apgynė į lauką su šuniu išėjusi kaimynė E. O.. Grįžus iš med. priimamojo, nuėjo pas dukrą, nes prapuolus raktui negalėjo patekti į savo į butą. Dukra pas kažkurį iš kaltinamųjų surado raktą, telefono nebebuvo. Dėl telefono pretenzijų nereiškia. R. V. jis netampė ir nesistumdė su juo, nebent susižodžiavo prieš jam įeinant į laiptinę. Po įvykio su kaltinamaisiais nebendravo, kaltinamieji jo neatsiprašė. Nebuvo, kad jį atitraukė už nugaros. Nesistumdė, gal tik apsižodžiavo įeinant į laiptinę. R. V. jam užplojo, nuo to smūgio jis nukrito. Išprovokavo incidentą R. V.. Kiti draugai stovėjo šalia. Mobilus telefonas nėra grąžintas, kaltinamiesiems jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja E. O. parodė, kad ji išėjusi pro duris pamatė gulintį sumuštą kaimyną P. S.. Jis paprašė iškviesti greitąją ir policiją. Ji iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. P. S. vėliau jai pasakė, kad dingo jo buto raktai ir telefonas. Kaip galėjo dingti tie daiktai, ji nematė. Ar kas kraustė jo kišenes nepastebėjo, nes lipo į viršų pasiimti telefono. Vadovaujantis BPK 276 str. tvarka perskaičius liudytojos E. O. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. I. b. l. 171-172), jog nusileidus į laiptinės pirmą aukštą, pamatė prie laiptinės stovinčius tris vaikinus, vienas buvo G sūnus R, tuo metu prie laiptinės pasirodė kaimynas R. S., jis ėjo link laiptinės, tie trys vaikinai staiga užpuolė R ir pradėjo jį spardyti, spardė į galvą, pečius, nugarą, ko pasėkoje jis pargriuvo ant grindinio, gulintį R visi trys vaikinai spardė kojomis, ji puolė ginti, vaikinai išsilakstė, R veidas buvo kruvinas, liudytoja patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi. Tęsdama parodymus liudytoja parodė, kad vaikinai buvo agresyviai nusiteikę. Nukentėjusysis P. S. buvo sumuštas, kruvinas, prakirsta akis ar antakis. Nežinau ar vaikinai buvo blaivūs, ar ne. Jų elgesys keistokas buvo, eilinis žmogus taip dienos metu nesielgtų.

Liudytoja V. J. parodė, kad iš patėvio R. S. sužinojo, kad jį laiptinėje užpuolė trys vaikinai, primušė ir atėmė raktus bei telefoną. Jis įvardijo vieną užpuolikų, kaip G sūnų R. V.. Todėl nuvyko pas jį ir prašė grąžinti pavogtus daiktus. Šis sakė nieko nedarė ir nežino apie telefoną, sakė, kad gali grąžinti raktus. Raktus atnešė kitas berniukas ir pasakė, kad telefonas yra pas kitą jo draugą, kuris kartu dalyvavo nusikaltime.

2011-04-05 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini)g. 8 namo, (duomenys neskelbtini)., pėdsakų, tinkančių identifikacijai nerasta (1 t., b.l. 122-123).

2011-04-13 asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytoja V. J. D. V. atpažino kaip asmenį, kuris jai grąžino iš patėvio pagrobtą raktą (1 t., b. l. 175-176).

2011-05-11 specialisto išvada Nr. G979/11(02) nustatyta, kad R. S. konstatuota muštinė žaizda dešiniame antakyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame žande, pereinant į pažandę, apatinio dešinio antro danties panirimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 134-137).

2011-08-01 mirties įrašu Nr. 351 nustatyta, kad R. V. mirė 2011-07-29 (4 t., b. l. 118).

Kaltinamasis D. K. apklaustas įrodymų tyrimo metu aiškino, jog nevartojo smurto nukentėjusiojo atžvilgiu. Teigė, jog konfliktą pradėjo nukentėjusysis R. S., būtent jis pradėjo tampyti R. V., o jis jį gindamas tik patraukė nukentėjusįjį atgal ir šis parkrito, tada jis nubėgo, o R. V. liko spardyti nukentėjusįjį. Apklaustas įrodymų tyrimo metu D. V. nurodė, jog susitarimo apiplėšti R. S. nebuvo, smurto nukentėjuiojo atžvilgiu nevartojo, ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai neteisingi, nes tyrėja jam darė psihologinį spaudimą. Toks kaltinamojo D. V. ir kaltinamojo D. K. aiškinimas, vertintinas kaip siekimas išvengti atsakomybės ir yra paneigtas ištirtais įrodymais, o būtent nukentėjusiojo R. S., liudytojos E. O. nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, specialisto išvada. Vertinant kaltinamojo D. V. parodymus įrodymų tyrimo metu teismas mano, kad jie nėra visiškai patikimi ir priimdamas nuosprendį jais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2011-04-20, t. 4. b. l. 14-15) dalyvaujant advokatui A. Vitlipui jis paaiškino, kad 2011m. kovo 28 d. jis, R. V., D. K. vartojo alkoholinius gėrimus, būdami stipriai išgėrę norėjo dar išgerti, tačiau neturėjo pinigų, todėl R. V. pasiūlė iš vieno vyriškio atimti telefoną, visi kartu nuėjo prie nukentėjusiojo namų, priėjęs prie nukentėjusiojo R. V. sudavė pastarajam smūgį į veido sritį, nuo smūgio nukentėjusysis nukrito, o jis tuo metu iš striukės kišenės ištraukė durų raktą ir nubėgo, taip pat matė nubėgantį D. K., R. V. pasiliko prie nukentėjusiojo, jis su D. K. R. laukė prie (duomenys neskelbtini) 10-to namo, po 10 minučių atėjęs R. V. parodė mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad jį atėmė iš nukentėjusiojo, taip pat sakė, kad nukentėjusiajam pridaužė galvą, po to R. V. kažkam pardavė telefoną už 20 litų, už tuos pinigus bendrai nusipirko alaus ir cigarečių. Apklaustas (2012-03-15 t. IV. b. l. 31-32), dalyvaujant advokatui A. Vitlipui jis nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir 2011-04-20 apklausos metu ir paaiškino, kad D. K. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį. Tokius pačias aplinkybes kaltinamasis nurodė ir apklausiamas 202-11-28 dalyvaujant advokatei I. M.. Teismas vadovaujasi D. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, jog buvo išankstinis susitarimas užvaldyti nukentėjusiojo turtą-mobilaus ryšio telefoną, nes jo parodymai šioje dalyje visose apklausose nuoseklūs, netikėti jais teismas neturi pagrindo.

Viešosios tvarkos pažeidimas ( BK 284 str. 1d.),

M. V. ir G. I. nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 8 p.)

Kaltinamasis D. K. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nusikaltimą įvykdė, tačiau ne visos aplinkybės teisingos. Kaltinime nurodytu laiku su K. S. ir R. K. stovėjo prie (duomenys neskelbtini) 10-to namo antros laiptinės. Turėjo ginklą, kurį jam „užstatė“ čigonas už 10 litų skolos. Tai buvo ilgas pneumatinis šautuvas, iš jo šaudoma mažais metaliniais šratukais. Buvo šautuvą ištraukęs iš įdėklo, užtaisė ir šaudė į konteinerius. K. S. šovė sau į koją, nebuvo nieko baisaus. Pro juos praeidamas G. I., tikriausiai buvo išgėręs, sakė jiems, kad jie šiukšlina, triukšmauja. G. I. iš rankovės išsitraukė plastikinį butelį ir trenkė juo jam į veidą, todėl, kad jis su juo konfliktavo. Tada jis išsitraukė iš dėklo ginklą ir norėjo G. I. pagąsdinti. Įėjęs į laiptinę užsitaisė šautuvą ir gal dešimt sykių nesitaikydamas šovė. Sužalojimų nematė, nukentėjusysis nebuvo nugriuvęs, be to paklaustas ar jam pataikė, jis nežinojo. Viskas vyko laiptinėje, netoli G. I. buto durų. Pro duris išlindo moteris, o po šūvio įlindo atgal į butą. Jis suprato, kad jai pataikė. Nukentėjusieji stovėjo metro atstumu vienas nuo kito, jis nė į vieną jų nesitaikė. Šaudė į šonus, tačiau galėjo pataikyti į duris, tikriausiai į buto akutę pataikė. Suprato pataikęs moteriai į veidą. Išsigando, išbėgo iš laiptinės. Ginklą užmetė ant pastato stogo. Vėliau ginklo ant stogo neberado. Mano, jog taip pasielgė, nes buvo išgėręs. Blaivus taip žmonių negąsdina. Dėl savo elgesio labai gailisi ir atsiprašo nukentėjusiųjų. Civilinio ieškinio 2217,79 litų sumai Valstybinei ligonių kasai neatlyginęs.

Nukentėjusioji M. V. parodė, kad ryte jos buvusiam sugyventiniui G. I. einant iš buto į apačią, padėti į viršų užnešti iš ligoninės parvežtos draugės mamą, išgirdo triukšmą ir G riksmą. Iššokusi į laiptinę, pamatė G. I. kraujuotą, suklupusį laiptinės aikštelėje. G. I. sakė, kad jam skauda. Ji pakėlė G. I. vesti namo. D turėjo šautuvą ir pasakęs: „ir tau reikia“, jai prie skruosto pridėjo vamzdį ir šovė į veidą. Pajuto skausmą, iš karto užtino akis, truputį bėgo kraujas. Po to nuėjo namo, užsirakino, o D. K. iššovė į durų akutę ir ją sugadino, išdužo akutės stiklas. Po sužalojimų buvo išvežti į Klinikas. D. K. buvo neblaivus, buvo labai agresyvus. Protingas ir blaivus žmogus taip nesielgtų. Toks agresyvumas, gal apsiuostęs buvo. D. K. niekada gyvenime neatleis.

Nukentėjusysis G. I. parodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesį, grįžtant iš kiemo, laiptinėje sutiko tris jaunuolius. Vienas iš jų rankoje laikė ilgavamzdį šautuvą. Prie pirmų laiptelių kakle suskaudo, nekreipė dėmesio, tuomet antrą kartą jam pataikė į galvą. Atsisukus, trečias šūvis pataikė į veidą. Šaudė nusitaikęs tiesiai į jį. Kai šaudė nesakė nieko, juokėsi. Jam einant link vaikinų, D. K. jam sudavė kumščiu į veidą, kiti du jaunuoliai juokėsi. Jam suklupus, D. K. spyrė į galvą vieną smūgį ir jis sukniubo. Išėjusi M. V. jį pakėlė ir nuvedė į kambarį. Jis jautė skausmą, iš galvos bėgo kraujas. Kas nutiko M. V. nematė, tačiau jai prie akies buvo sužalotas veidas. Sakė, kad jai į veidą šovė D. K.. Gydėsi Kauno klinikose. Iki šiol svaigsta galva, darė galvos operaciją. Prie slankstelio kakle liko įstrigęs šratas, reikalinga sudėtinga operacija. Jis buvo blaivus.

Liudytoja A. K. parodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesį, ruošiant pietus, išgirdo pokšėjimą ir pagalvojo, jog šėlioja vaikigaliai. Po to išgirdo šaukiančią M. V., kuri lipo laiptais į viršų ir barėsi. Pro durų akutę pamatė, kad D. K. stovi prie durų, laiko atlaužęs šautuvo vamzdį ir užtaisinėja ginklą. Užtaisęs šovė į buto, kurį nuomojasi M. V., durų akutę, vieną kartą spyrė į to buto duris ir, nešdamasis šautuvą, nulipo laiptais žemyn. Ji nuėjo pas M. V. ir pamatė juos abu su G. I. kruvinus. Pasakė, kad D šovė. Ji iškvietė greitąją. Papasakojo, kad G. I. išėjus į lauką, jaunuoliai paprašė cigaretės, tačiau jis nedavė. Tuomet D. K. paklausė, ar nieko neskauda, atsakius, kad neskauda, sakė tuoj skaudės.

Liudytojas R. K. parodė, kad tą dieną kartu su D. K. ir K. S. išgėrė apie du litrus alaus ir buvo prie (duomenys neskelbtini) 10-to namo. D. K. turėjo iš kur atsinešęs lygiavamzdį šautuvą. Jie visi trys šaudė į konteinerį. Namo ėjęs neblaivus vyriškis pradėjo rėkti ant jų, liepė nesimaišyti, sakė jog kiekvieną vakarą praeiti negalima, smogė D. K. ranka į veidą. Vyriškiui įėjus į laiptinę, D. K. palipo iki antro aukšto ir ten vyko konfliktas, susimušė. Jis irgi mušėsi, sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam į koją. K. S. muštynėse nedalyvavo. Pradėjus rėkti moteriai palipo į apačią. Kad G. K. būtų šaudęs nematė, šūvių negirdėjo. Po to jie išsiskirstė. D. K. nuėjo ir grįžo be šautuvo. Kad ką nors sužalojo, D. K. nepasakojo. Nukentėjusysis buvo neblaivus, neblaivūs buvo ir jie. Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. pagarsinti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 122), jog D. K. vieną kartą nukreipęs šautuvą į to vyriškio nugarą iššovė, o jis su K stovėjo prie laiptinės durų, girdėjo triukšmą, apie keturis šūvius, maždaug po 5 minučių D. K. išėjo iš laiptinės, nešinas tuo pačiu šautuvu, ir visi nuėjo prie statybinio vagonėlio, D. K. vienas nuėjo į (duomenys neskelbtini) g.10-to namo trečią laiptinę ir sugrįžo be šautuvo, kur padėjo šautuvą, nežino. D. K. pasakė, šovęs į vyriškį prie (duomenys neskelbtini) g.10-to namo ir jį sužalojęs, liudytojas parodė, kad dabar sako tiesą, paaiškinti, kodėl apie nukentėjusiojo smūgio sudavimą D. K. nesakė ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinti negali, jo parodymai skirtingi, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo spaudimas, pats sau darė spaudimą, sąžinė dėl draugo graužė, norėjo apginti draugus.

2011-11-12 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)., namo kiemas ir laiptinių aikštelės (2 t., b. l. 41)

2011-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) g. 10 namo antroje laiptinėje, (duomenys neskelbtini) paimta antrame aukšte esančio buto Nr. 15 sudaužyta durų akutė (2 t., b.l. 42).

2011-11-14 daiktų dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad LSMUL VšĮ Kauno klinikų galvos smegenų traumų skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja D. B. pateikė operacijos metu iš G. I. galvos pašalintą svetimkūnį (2 t., b. l. 43).

2011-11-22 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta pilkos spalvos, minkšto metalo, deformuota, t.y. suplota apačia, tuščiavidurė kulka. Mažiausioje deformuotoje vietoje kulkos skersmuo yra 4,6mm. (2 t., b.l. 44).

2012-07-16 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti G. I. drabužiai: striukė, kelnės, megztinis, paimti 2011-11-15 daiktų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 101-104).

2011-11-17 asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji M. V. atpažino D. K. kaip asmenį, kuris 2011-11-12 šovė jai į veidą (2 t., b. l. 62-63).

2011-11-16 asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis G. I. atpažino D. K. kaip asmenį, kuris 2011-11-12 šaudamas jį sužalojo (2 t., b. l. 86-87).

2011-12-14 asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokolu nustatyta, kad liudytoja A. K. atpažino D. K. kaip asmenį, kuris 2011-11-12 šovė į 15 buto durų akutę bei vieną kartą spyrė į duris (2 t., b. l. 118-119).

2011-11-18 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad D. K. parodė nusikalstamos veikos vietą (duomenys neskelbtini) g. 10 namo antroje laiptinėje bei paaiškino jos aplinkybes (3 t., b.l. 76-79).

2012-01-13 specialisto išvada Nr.140-(7513)-IS1-4824, Nr.140-(4291)-IS1-4826 nustatyta, kad tirti pateikta pramoninės gamybos 4,55 mm (.177) kalibro kulka, skirta daugelio modelių 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams. Tirti pateikta kulka galėjo būti iššauta iš 4,55 mm (.177) kalibro graižtvinio pneumatinio nešaunamojo ginklo, turinčio vamzdyje dvylika graižtvų. Tikėtinai pažeidimas, esantis ant tirti pateiktos durų apžvalgos akutės yra šautinis ir padarytas apie 4,5 mm kalibro kulka, kuri buvo iššauta iš pneumatinio nešaunamojo ginklo. Šis pažeidimas galėjo būti padarytas sviediniu, kuris buvo tokios pat rūšies ir kalibro, kaip tirti pateikta kulka (2 t., b. l. 49-51).

Specialisto išvada Nr.G.3389/11(02) nustatyta, kad M. V. nustatyta dešinės akies apatinio voko šautinė žaizda su kraujosruvomis vokuose, po kaire akimi. Sužalojimas padarytas šaunančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, kai sužalotos akies aštrumas iki traumos nežinomas, laikomas tokiu pat kaip ir nesužalotos akies. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo prarandama 10 procentų bendro darbingumo. (2 t., b.l. 68).

Specialisto išvada Nr.G.3386/11(02) nustatyta, kad G. I. konstatuota šautinės žaizdos kakle, pakaušyje, svetimkūniai (kulkos) kaklo ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių (šūvių) pasėkoje, šaunant iš šaunamojo ginklo, galimai užtaisyto kulkomis. Dėl šautinio kaklo sužalojimo, dėl kurio liko nepašalintas svetimkūnis (kulka) kaklo minkštuosiuose audiniuose, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nepatikslinto pobūdžio žaizda kairiame žande padaryta vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas artimu šautinių sužalojimų metu. Nepatikslinto pobūdžio žaizda atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b.l. 90-91).

Specialistės Marijos Kolcovaitės paaiškinimu nustatyta, kad G. I. padarytos šautinė žaizda pakaušyje, žaizda kairiame žande atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Lengvas galvos smegenų sukrėtimas sveikatos sutrikdymo mastu nevertinamas dėl to, kad jo klinikinė išraiška objektyvia neurologine simptomatika nepatvirtinta (2 t., b. l. 92).

2011-11-18 siuntimu į VšĮ „Jonavos ligoninės“ priėmimo skyrių dėl kūno sužalojimų nustatymo D. K., nustatyta, kad pastarąjį apžiūrėjęs gyd. A. U. nurodė, kad išorinių kūno sužalojimo požymių nestebima (3 t., b. l. 80).

Kaltinamasis D. K. kaltę pripažino dalinai, neneigdamas, kad šaudydamas į nukentėjusiuosius juos sužalojo. Tačiau aiškino, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo konfliktą, pastarasis priekaištavo jiems, kad jie triukšmauja, šiukšlina ir sudavė D. K. plastikiniu buteliu per veidą, taip pat kaltinamasis aiškino, kad šaudė į nukentėjusiuosius nesitaikydamas. Šioje dalyje kaltinamojo aiškinimą teismas vertina kaip siekimą išvengti griežtos atsakomybės, nes toks kaltinamojo aiškinimas paneigtas nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, liudytojų K. S. ir R. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamojo paaiškinimai, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, specialisto išvados neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkiai sužalojo nukentėjusiuosius. Kaltinamojo paaiškinimų, kad jis šaudė, tik norėdamas nukentėjusįjį pagąsdinti ir nesitaikydamas į jį, o nukentėjusiąją sužalojo visiškai atsitiktinai, nepatvirtino nei nukentėjusieji, nei vienas iš liudytojų. Priešingai, tiek nukentėjusieji, tiek ir liudytojai patvirtina, jog D. K. šaudydamas į nukentėjusiuosius taikėsi būtent į juos, o į buto duris šovė taip pat nusitaikęs.

D. K. buvo kaltinamas, kad nukentėjusiajam D. I. parkritus ant žemės spyrė ne mažiau tris smūgius į veido sritį. D. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, kad buvo suduoti nukentėjusiajam smūgiai kojomis į veido sritį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. I. nurodė, jog jis pajuto stiprų smūgį į veido sritį, ir tris smūgius kojomis į nugarą, tačiau kuris iš trijų stovinčių vaikinų smūgiavo, negalėjo nurodyti, nes nematė. Tuo tarpu nukentėjusysis apklaustas įrodymų tyrimo metu nurodė, jog D. K. jam sudavė kumščiu į veidą, o jam suklupus, D. K. spyrė į galvą vieną smūgį. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai K. S. ir R. K., pastarasis ir įrodymų tyrimo metu taip pat nenurodė, kad D. K. rankų ar kojų smūgiais būtų sužalojęs nukentėjusįjį, R. K. aiškino, kad jie susimušė, ir jis sudavė nukentėjusiajam smūgį ranka į koją. Specialisto išvada kategoriškai nustatyta, tik aplinkybė, kad sužalojimai padaryti trauminių poveikių- šūvių pasekoje. Tikslios ir neginčijamos nukentėjusiajam smūgių sudavimo į veido sritį aplinkybės nėra nustatytos, byloje ištirtų įrodymų pagrindu galima daryti tik prielaidą, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, tam tikrų faktų konstatavimas negali būti grindžiamas abejonėmis ir prielaidomis, todėl iš kaltinimo D. K. šalintina aplinkybė, kad jis nukentėjusiajam parkritus sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis - chuliganiškos paskatos - reiškia, kad veiką kaltininkas padaro dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis kvalifikuojantis požymis gali būti inkriminuotas nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas yra chuliganiškos paskatos. Vadovaujantis kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei byloje esančia rašytine medžiaga įrodyta, kad kaltinamasis D. K. iš pneumatinio ginklo šaudė į nukentėjusiuosius, taip jiems padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiųjų ir kaltinamojo nesiejo jokie tampresni asmeniniai ar panašaus pobūdžio santykiai, piktumų nebuvo. Ištyrus įrodymus, nenustatyta, kad tokiems kaltinamojo veiksmams būtų buvusi dingstis smurtauti, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia iš chuliganiškų paskatų, todėl konstatuotina, kad kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuotinės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Viešoje vietoje atliktais tyčiniais įžūliais veiksmais kaltinamasis ne tik sužalojo nukentėjusiuosius, bet ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, šovė į buto duryse esančią akutę, ko pasekoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Todėl teismas daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo nusikalstami veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

(duomenys neskelbtini) seniūnijos turto vagystė (LR BK 178 str. 2 d.)

D. V. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-04-15, apie 10 valandą vakaro, ruošėsi miegoti, kai pas jį atėjo E. J. ir pasakė, kad yra gera „varkė“ prie seniūnijos pastato, reikia nunešti radiatorių, o jį pardavus pinigus pasidalins. Sutiko su jo pasiūlymu, nuėjo prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos, kur E. J. jau buvo išlupęs užkalto lango fanerą. Vienas radiatorius buvo šešių sekcijų, kitas ilgas. Iš pastato vidaus per langą abu iškėlė vieną 6 sekcijų surūdijusį radiatorių. Jis buvo pastato viduje, o J. lauke. Radiatorius nutempė prie Laumės parko ir paliko. Sutarė ryte nuvežus į Jonavą parduoti. Tačiau ryte radiatorių nebebuvo, E. J. namuose nerado ir suprato, kad jis jį apgavo. Girliandų ir prailgintuvo, laidų girliandai nevogė. Įlipęs į patalpą matė, kad ten viskas išvartyta, yra matęs ten landžiojančius vaikus. Patalpoje buvo visokių malkų, karučių, viskas buvo išmėtyta, buvo nuversta spintelė. Nežino ar ten kas nors buvo judinta, ar taip ir laikoma. Buvo gal trys karučiai, kastuvai gal 5 m. atstumu, toliau nuversta spintelė. Neatkreipė dėmesio ar buvo lentynos, atitvarai. Anksčiau toje patalpoje nėra buvęs. Išėję iš patalpų atgal nesugrįžo, langą paliko išluptą. Žalos neatlygino. Atsiprašo civilinio ieškovo G. Jasiulionio. Kaltinamasis E. J. nurodydamas, kad jis pasiūlė išnešti radiatorių, jį apkalba. E. J. pardavė radiatorių jam nežinant.

E. J., apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-04-15 dienos metu D. V. pasiūlė iš seniūnijos išnešti radiatorius. Apie 22-23 val. atėjo ir pavadino eiti. Nuėjus, parodė langą. Abu po kartą spyrė į plokštę, ją išstūmė ir abu įlipo į vidų. Patalpa buvo kaip sandėlis, anksčiau ten nėra buvęs. Dviese paėmė netoli lango buvusį gal 6 sekcijų radiatorių, ne sunkesnį kaip 80 kg., nes nebūtų panešę. Iškėlę radiatorių išmetė šalia. Patalpoje matė tik vieną didelį ir vieną mažą radiatorius. Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. pagarsinus jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.4 b.l. 80-81), jog buvo vienas didelis iš 12 sekcijų, kitas perpus mažesnis, abu radiatorius išnešė per tą patį langą, E. J. parodė, jog taip sakydamas ikiteisminio tyrimo metu galėjo suklysti, dabar sako tiesą. Tęsdamas parodymus kaltinamasis parodė, kad D. V. pradžioje minėjo, kad sandėlis nereikalingas ir į jį ėjo vogti metalo. Su D. V. tarėsi vogti bet ką, ką tiktai ras. Patalpoje buvo karutis, grėbliai su kastuvais. Radiatorius planavo parduoti supirktuvėje. Daugiau į tą patalpą nėjo. Prailgintuvų, girliandų, negrobė, Kalėdų senelio dekoracijos nesugadino. Po kitas patalpas nevaikščiojo. Pagalvojęs, kad už radiatorių supirktuvėje mažai gaus ir neapsimoka, radiatoriaus paimti nebegrįžo. Išėję langą paliko atdarą. Savo elgesį vertina neigiamai. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. Nežino, kodėl D. V. jį apkalba.

Kaltinamieji D. V. ir E. J. apklausti tiek įrodymų tyrimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad įsibrovę į (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato sandėlį pagrobė radiatorių. Abu kaltinamieji pripažino, kad nusikalstamą veiką įvykdė susitarę, tačiau skirtingai nurodė įsibrovimo į patalpą aplinkybes. Kaltinamasis D. V. teik ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, kad E. J. pas jį atėjęs pasiūlė eiti padėti jam paimti iš prie seniūnijos esančio pastato radiatorių, teigė, jog jį pardavus pasidalins pinigus, D. V. su tokiu pasiūlymu sutiko, ėjo kartu su E. J., E. J. jau anksčiau buvo išlupęs lango fanerą. Tuo tarpu kaltinamasis E. J. aiškino, kad būtent D. V. pasiūlė iš seniūnijos išnešti radiatorius, jis su pasiūlymu sutiko, abu nuėjo prie pastato, abu išspyrė užkalto lango plokštę ir abu įlipo į vidų.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija pareiškė civilinį ieškinį dėl 5025,01 litų turtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 27). Kaltinamieji D. V. ir E. J. ieškinį pripažino dalinai, tai yra tik toje dalyje, kiek daiktų prisipažino pagrobę – 100 Lt. Civilinis ieškinys turi būti pagrįstas ir įrodytas. Ieškiniui pagrįsti ieškovas pateikė girliandų, dekoracijos ir laido įsigijimo dokumentus - PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias apšvietimo girliandas įsigijo 2004-2008 metų laikotarpyje (2 t., b. l. 5-11). Civilinio ieškovo atstovas G. Jasilionis pateikė teismui raštą, kuriuo nurodė, jog girliandos yra trumpalaikis turtas, naudojamas iki pripažįstant jį netinkamu naudoti arba nurašant ir nusidėvėjimas netaikomas (t. 5. b. l. 30). Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 str. 3 d., trumpalaikis materialusis turtas – turtas, kuris naudingai eksploatuojamas ne ilgiau negu vienerius metus. Kaip nurodė Civilinio ieškovo atstovas, girliandos kasmet buvo naudojamos šventiniams papuošimams. Taigi girliandos, šventinė dekoracija bei laidai buvo naudojami priklausomai nuo įsigijimo – nuo keturių iki septynerių metų, turtas dėvėjosi, teismas neturi pagrindo pagrobto turto vertinti jo įsigijimo kainomis, todėl teismas mano, kad civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala neatitinka nei protingumo, nei teisingumo kriterijų. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys yra pagrįstas iš dalies ir tenkintinas dalinai, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų civilinio ieškovo naudai 800 litų žalos atlyginimo.