- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-14
- Bylos Nr.
- Ik-2249-554/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01577-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- I.N.
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, susipažinęs su pareiškėjos I.N. skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos I.N. skundas atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos 2013-09-30 išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui, Nr. RPP-41-130930-00102, pagal kurį UAB „Transexport“ buvo leista tiesti privažiavimo kelią prie (duomenys neskelbtini), Marijampolėje; panaikinti 2013-06-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus išduotą pažymą Nr. 20ST-(14.20.5.)-154.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. numato, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių. Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis). Tačiau rūšinį teismingumą, be kita ko, gali nustatyti specialieji įstatymai.
Pareiškėjos pirmuoju reikalavimu ginčijamas Marijampolės savivaldybės administracijos 2013-09-30 rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPP-41-130930-00102 yra Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 d. 4 p. numatytas statybą leidžiantis dokumentas. Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.). Iš pareiškėjos skundo matyti, kad statyba ginčijamo statybą leidžiančio dokumento pagrindu yra pradėta. Specialioji teisėjų kolegija spręsdama rūšinio teismingumo klausimą savo nutartyse ne kartą yra pažymėjusi, kad Statybos įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teisingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, pradėjus statybą, yra kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011-09-08 nutartis, 2011-09-21 nutartis ir kt.).
Kadangi pareiškėjos reikalavimas dėl Marijampolės savivaldybės administracijos 2013-09-30 išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui, Nr. RPP-41-130930-00102 panaikinimo teismingas bendrosios kompetencijos teismui, šį pareiškėjos reikalavimą atsisakytina priimti ABTĮ 37 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Pareiškėja dėl ginčo sprendimo turi teisę kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Antruoju reikalavimu pareiškėja prašo panaikinti 2013-06-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus išduotą pažymą Nr. 20ST-(14.20.5.)-154.
Pagal ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, taip pat dėl informacinio pobūdžio raštų, kuriuose nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, todėl savaime toks raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.
Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, administracinis teismas gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Pareiškėja skundžia 2013-06-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos sutikimą Nr. 20ST-(14.20.5.)-154, adresuotą UAB „Transexport“, kuriuo sutinkama, kad greta (duomenys neskelbtini), Marijampolės mieste, Marijampolės sav., (skirta privažiuoti prie (duomenys neskelbtini), Marijampolė) valstybinėje žemėje, kur nesuformuoti žemės sklypai. Būtų projektuojama ir tiesiama susisiekimo komunikacijos.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priede numatyti atvejai, kada statytojo teisei įgyvendinti nereikia turėti žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų. Vienas iš jų – tiesiant valstybinėje žemėje susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statant jiems funkcionuoti būtinus statinius (7 priedo 1.3. p.). Statant ar rekonstruojant šio priedo 1.1–1.8 punktuose nurodytus statinius būtina turėti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto rašytinį sutikimą ar susitarimą.
Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir ginčijamo akto turinį, darytina išvada, kad ginčijamas sutikimas yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, kuris tėra viena iš prielaidų pradėti procedūrą, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas. Pareiškėjos ginčijamas sutikimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 15 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Kadangi ginčijamas 2013-06-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus sutikimas Nr. 20ST-(14.20.5.)-154 pareiškėjai tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia, šis skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl jį atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Skundą atsisakius priimti I.N. grąžinamas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (2013-10-17 mokėjimo nurodymas Nr. 642277) (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 2 punktu, teisėjas
nutaria:
Atsisakyti priimti I.N. skundą.
Grąžinti I.N. 100 Lt žyminį mokestį sumokėtą 2013-10-17 Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.