Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-166-913/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-14
Bylos Nr.
1-166-913/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Nukentėjusysis
J. B.
Kaltinamasis
U. R.
Advokatai
Kęstutis Rakauskas, Algirdas Sakalauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-166-913/2022Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-49370-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.25.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 14 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Karolinai Baltakienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui,nukentėjusiojo J. B. atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui,

kaltinamajai U. R., jos atstovui gynėjui advokato padėjėjui Algirdui Sakalauskui (per Zoom),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje U. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, faktinė ir deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)studentė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

U. R. 2020 m. gruodžio 18 d., apie 23.55 val. , Anykščių r., Skiemonių sen., kelių Anykščiai -Molėtai ir Kaunas - Utena - Zarasai - Daugpilis sankryžoje, vairuodama UAB “A.” priklausantį automobilį „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 ir 154 punktų reikalavimus - nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo saugumo dalyvių ir jų turto saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleisdama juo važiavusio automobilio „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo blaivaus Latvijos Respublikos piliečio I. S., ir su juo susidūrė, dėl ko įvykusio eismo įvykio metu automobilio „Peugeot Boxer“ keleiviui J. B. nustatytas dešinio žastikaulio lūžis, lydimas stipininio nervo pažeidimo, kas komplikavosi dešinės alkūnės ir plaštakos pirštų kontraktūromis (sąnario judesių amplitudės sumažėjimu), žymia dešinės rankos periferine pareze (judesių aktyvumo nusilpimu, sumažėjimu), dėl šių sužalojimų ir jų liekamųjų reiškinių nukentėjusysis J. B. neteko 45 % bendrojo darbingumo, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio “Volvo V60” keleiviui S. B. Č. dėl apatinio dešinės pusės 2-o ir apatinio kairės pusės pieninio 5-o dantų nuskilimų nežymiai sutrikdyta sveikata, apgadinti UAB “A.” priklausantis automobilis „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje registruotai įmonei priklausantis “ (duomenys neskelbtini)” automobilis „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais U. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji U. R. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad išnuomotu automobiliu ji su kolege vyko iš Vilniaus į Molėtus, ten susitiko su draugu. Buvo žiemos laikas, jie nusprendė atvažiuoti į Anykščius pažiūrėti eglutės. Oro sąlygos buvo nekokios, rūkas, lynojo. Ji vairavo automobilį, kelio atkarpa buvo netvarkinga, buvo salelė, ir gal dėl to pagalvojo, kad važiuoja pagrindiniu keliu. Matė kaip ir automobilio žibintą iš dešinės pusės, bet matomumas buvo prastas, pamatė jau tik tada kaip buvo prie pat, ir tada jį atsitrenkė. Įvyko avarija. Jie išlipo iš automobilio, nuėjo pažiūrėti kaip kiti žmonės, iškvietė policiją ir greitąją. Atvyko pareigūnai, medikai. J. B. buvo įtarta lūžusi ranka. Jie išvažiavo į komisariatą, davė parodymus, o B. į ligoninę. Labai gailisi, tai įvyko tikrai netyčia. Eismo įvykio metu jos stažas vairavimo buvo iki pusės metų. Dėl S., tai tik poros mėnesių gal susižinojo, kad jam buvo kažkas su dantimis, L. K. viskas gerai, vairuotojui I. S. viskas gerai buvo, o B. susižalojo. Pradžioje B. nebuvo taip blogai, bet po to buvo komplikacijų, teko operuoti keletą kartų. Su B. buvo susitarimas, kad iškart pradžioje bus sumokėta, o po to buvo susitarimas, kad dalimis mokės. Atlieka periodinius mokėjimus taip kaip nurodyta. Su S. irgi yra pusę sumos sumokėta, ir likusius 3 mėnesius bus išmokama likusi suma. Su S. iškart pasirašėm susitaikymą. Teisės vairuoti ji neprarado.

Kaltinamosios U. R. kaltė nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, be jos pačios visiško prisipažinimo, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje, 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:

nukentėjusiojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. gruodžio 18 d., apie 23.25 val., su savo įmonės darbuotoju I. S. vairuojamu įmonei priklausančiu automobiliu „Peugeot Boxer“, valst. (duomenys neskelbtini), su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš Lenkijos į Latviją keliu Kaunas - Zarasai - Daugpilis. Anykščių r., važiuojant apie 70 kilometrų per valandą greičiu, pro vieną iš sankryžų, paskutiniu momentu pastebėjo, jog jiems iš kairės pusės, iš šalutinio kelio, išvažiavo lengvasis automobilis „Volvo“, kuris jų automobilio nepraleido ir su juo susidūrė. Pirminis smūgis buvo kai „Volvo“ automobilis atsitrenkė į jų priekinę kairės pusės automobilį dalį, po ko jų automobilis atsitrenkė į kelio atitvarus ir nuvažiavo į griovį. Eismo įvykio metu jam lūžo žastikaulis virš alkūnės iki peties kaulo, buvo pažeistas spindulinis nervas, dėl ko plaštaka yra nevaldoma. Turtinę žalą dėl automobilio „Peugeot Boxer“, priekabos ir joje buvusių baldų apgadinimo atlygino draudimo bendrovė „Ergo“. Dalį turtinės žalos dėl jo patirto sužalojimo taip pat atlygins draudimo bendrovė, tačiau jis mano, kad tai nekompensuos jo patirtų išlaidų ir moralinės žalos, nes nuo eismo įvykio dienos iki dabar yra nedarbingas (tomas 1, b. l. 75-76, 82-84);

nukentėjusiojo I. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. gruodžio 18 d., apie 23.55 val., vairuodamas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Peugeot Boxer“, valst. NR. (duomenys neskelbtini), su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne didesniu kaip 90 kilometrų per valandą greičiu, važiavo keliu Kaunas - Zarasai - Daugpilis iš Lenkijos į Latviją. Kartu važiavo J. B.. Anykščių r., vietovės pavadinimo nežino, artėdamas link sankryžos matė, kad iš kairėje pusėje esančio šalutinio kelio atvažiuoja lengvasis automobilis „Volvo“. Kadangi jis važiavo pagrindiniu keliu, manė, kad minėtas automobilis prieš sankryžą sustos. Artėdamas prie sankryžos pamatė, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas nesustojęs įvažiavo iš šalutinio į pagrindinį kelią, pradėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir jie susidūrė - automobilis „Volvo“ trenkėsi priekiu į jo vairuojamo automobilio priekinę kairę pusę. Nuo smūgio automobilis „Volvo“ apsisuko ratu ir dar kartą galine dalimi trenkėsi į jų automobilio kairę pusę. Po smūgio jo vairuojamas automobilis kliudė kelio atitvarus ir nuvažiavo į dešinėje pusėje esantį griovį. Sustojus, J. B. skundėsi rankos skausmu, vėliau sužinojo, kad jam nustatytas žastikaulio lūžis. Jis sužalojimų nepatyrė, dėl ant kairės kojos buvusio sumušimo pas gydytojus ir į draudimą nesikreipė. Dėl eismo įvykio kalta automobilio „Volvo“ vairuotoja, kuri išvažiavo iš šalutinio kelio ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio jo vairuojamo automobilio. Kadangi jis iki šiol negali vairuoti automobilio, nes įvykio metu patyrė stresą, turėjo pakeisti darbą, reiškia 600 eurų civilinį ieškinį dėl moralinės žalos atlyginimo (tomas 2, b. l. 2-3, 8-9);

nukentėjusiojo S. B. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m gruodžio 18 d., apie 23 val., U. R. vairuojamu automobiliu važiavo iš Anykščių į Molėtus. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės už vairuotojos. Ar U. R. buvo sustojusi prieš sankryžą Anykščiai - Molėtai ir Kaunas - Utena - Zarasai - Daugpilis nežino, nes į kelią nežiūrėjo, nematė, ar buvo atvažiuojančių automobilių nuo Ukmergės pusės ir kokiu atstumu jie buvo. Žino, kad U. R. išvažinėjo iš šalutinio kelio į pagrindinį, todėl galimai eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės. Eismo įvykio metu jam nuskilo du dantys (tomas 2, b. l. 64-69);

nukentėjusiojo S. B. Č. atstovo pagal įstatymą R. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. gruodžio 18 d. eismo įvykio metu jo nepilnamečiui sūnui S. B. Č. buvo nuskelti du dantys. Sūnaus dantų tvarkymo paslaugos kainavo 90 Eurų. Apie įvykio aplinkybes nieko pasakyti negali. Civilinio ieškinio nereiškia (tomas 2, b. l. 89-90);

liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. gruodžio 18 d., apie 22.30 val., U. R. vairuojamu automobiliu „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Anykščių į Molėtų r. Ji sėdėjo šalia vairuotojos, kartu važiavęs S. B. Č. - ant galinės sėdynės. Privažiavus netoli Anykščių r., Skiemonių mstl. esančią sankryžą su magistraliniu keliu, U. R. pristabdė automobilį, tačiau visiškai nesustojo. Jai įvažiavus į minėtą kelią pamatė iš dešinės pusės, nuo Ukmergės, atvažiuojantį baltos spalvos mikroautobusą su priekaba ir iš karto pajuto smūgį į R. R. vairuojamo automobilio dešinę pusę. Automobilis „Peugeot“, su kuriuo susidūrė U. R. vairuojamas automobilis, nuvažiavo į griovį. Eismo įvykio metu ji nenukentėjo (tomas 2, b. l. 55-56);

2021-12-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. B. nustatytas dešinio žastikaulio lūžis, lydimas stipininio nervo pažeidimo, kas komplikavosi dešinės alkūnės ir plaštakos pirštų kontraktūromis (sąnario judesių amplitudės sumažėjimu), žymia dešinės rankos periferine pareze (judesių aktyvumo nusilpimu, sumažėjimu). Dėl šių sužalojimų ir jų liekamųjų reiškinių nukentėjusysis J. B. neteko 45 % bendrojo darbingumo. Dėl nustatyto 45% bendrojo darbingumo praradimo, J. B. sveikata sutrikdyta sunkiai(tomas 1, b. l. 177-187);

2021-02-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad S. B. Č. nustatyti apatinio dešinės pusės 2-o ir apatinio kairės pusės pieninio 5-o dantų nuskilimai. Dėl nustatytų sužalojimų S. B. Č. sveikata sutrikdyta nežymiai (tomas 2, b. l. 82-86);

2020-12-19 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad susidūrimo vieta - Anykščių r., Skiemonių sen., Skiemonių mstl., Beržinės g., kelių Anykščiai - Molėtai ir Kaunas - Utena - Zarasai - Daugpilis sankryža. Kelias tiesus. Automobilis „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra kelio Kaunas - Zarasai - Daugpilis (toliau A6) važiuojamojoje kelio dalyje, stovi Kauno kryptimi, vidurinėje iš trijų kelio juostų (juosto plotis 3,5 metro), priekiniu dešiniu ratu už 1,8 metro nuo kelio Anykščiai - Molėtai kairiojo išvestinės linijos krašto ir 4,1 metro iki kelio A6 kairiojo kelkraščio, nuo galinio rašo ašies iki kelio A6 kairiojo kelkraščio - 6 metrai. Automobilis „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nuvažiavęs į griovį dešinėje kelio pusėje iš karto už sankryžos Zarasų kryptimi. Nuo kelio Anykščiai - Molėtai kairiojo išvestinės linijos krašto iki automobilio priekinio dešiniojo rato ašies yra 8 metrai. Nuo automobilio priekinio dešiniojo rato ašies iki kelio A6 kairiojo kelkraščio yra 17,8 metro, nuo galinio rašo ašies - 16,1 metro. Priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi ant kelkraščio už automobilio „Peugeot Boxer“, pasvirusi į griovį vienoje linijoje paskui automobilį (tomas 1, b. l. 28-49);

2020-12-19 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad yra apgadinti: priekinis bamperis, radiatorius, variklio dangtis, priekinis stiklas, priekiniai sparnai, priekiniai žibintai, priekiniai rūko žibintai, priekinė dešinės pusės šakė, galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis ties dešiniuoju kampu, galinis dešinės pusės žibintas, galinis stiklas (tomas 1, b. l. 50-51);

alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale (alkotesteris „Drager 6810“, Nr. ARBH-0029) užfiksuotu asmens blaivumo testo rezultatu, kuriame užfiksuota, jog 2020-12-19, 00 val. 20 min. U. R. buvo blaivi (0,00 promilės) (tomas 1, b. l. 65-68);

2021-05-19 draudimo bendrovės „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialo raštu, kuriame nurodyta, kad už automobilį „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėta 5 912,11 eurų draudimo išmoka, už priekabą valst. Nr. (duomenys neskelbtini)- 991,91 eurų draudimo išmoka, už priekaboje buvusį turtą - 455,58 eurų draudimo išmoka (tomas 2, b. l. 109);

2022-02-07 draudimo bendrovės „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialo raštu, kuriame nurodyta, kad J. B. atlyginta 875,48 eurų turtinė ir 1 075,00 eurų neturtinė žala, 571,35 eurų gydymo išlaidos (tomas 2, b. l. 120);

2021-05-20 draudimo bendrovės „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialo raštu, kuriame nurodyta, kad S. B. Č. išmokėta 90 eurų dėl gydymo išlaidų ir 1 000 eurų dėl neturtinės žalos (tomas 2, b. l. 123-124).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamosios U. R. kaltę nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamosios U. R. vairuojamas automobilis ir nukentėjusiojo I. S. vairuojamas automobilis susidūrė dėl to, kad U. R. nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido juo važiavusio nukentėjusiojo I. S. vairuojamo automobilio „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl įvykusio susidūrimo automobilio „Peugeot Boxer“ keleiviui J. B. nustatyti sužalojimai, dėl kurių ir sužalojimų liekamųjų reiškinių nukentėjusysis J. B. neteko 45 % bendrojo darbingumo, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamosios U. R. nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi ji vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo J. B. sveikata.

Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje kaltinamoji U. R. ir nukentėjusiojo J. B. atstovas advokatas Kęstutis Rakauskas pateikė teismui 2022-03-30 Susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-49370-20, kuriuo susitarė ir išsprendė dėl nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo (tomas 3, b. l. 40-41). Susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patvirtina, kad kaltinamoji U. R. atsiprašė nukentėjusiojo J. B., nukentėjusysis J. B. priėmė atsiprašymą ir atleidžia kaltinamajai. Nukentėjusysis J. B. patikslino civiliniu ieškiniu pateiktos jam padarytos žalos dydį ir nurodė, kad sumažina savo ieškinio reikalavimus kaltinamajai dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 6800 Eur. Kaltinamoji U. R. ir nukentėjusysis J. B. susitarė, kad neturtinė žala bus išmokėta taip: 5000 eurų bus sumokėta iš karto prieš šios sutarties pasirašymą, o likusi 1800 eurų suma bus išmokėta vienerių metų eigoje, mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis, po 150 eurų. Kaltinamoji U. R. ir nukentėjusysis J. B. susitarė, kad kaltinamoji atlygins 600 eurų nukentėjusiojo turėtų išlaidų jo atstovo byloje advokato darbui apmokėti. Nukentėjusysis J. B. neprieštarauja, kad kaltinamoji U. R. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu kai kaltininkas ir nukentėjusysis asmuo susitaiko, ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje kaltinamoji U. R. ir nukentėjusiojo S. B. Č. atstovas pagal įstatymą R. Č. pateikė teismui 2022-05-16 Susitarimą dėl susitaikymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-166-913/2022, kuriuo patvirtino, kad nukentėjusysis S. B. Č. ir kaltinamoji U. R. šioje baudžiamojoje byloje susitaikė, kaltinamoji U. R. atsiprašė nukentėjusiojo S. B. Č., o S. B. Č. atsiprašymą priėmė. Nukentėjusysis S. B. Č. neprašo jokios nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje. Nukentėjusysis S. B. Č. sutinka ir prašo teismo, kad U. R. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (tomas 3, b. l. 91).

Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje į bylą buvo pateiktas nukentėjusiojo I. S. 2022 m. birželio 14 d. pranešimas, kuriuo nukentėjusysis I. S. pranešė teismui, kad su kaltinamąją U. R. susitaikė, susitarė dėl kompensacijos už moralinę žalą: kaltinamoji U. R. jau sumokėjo nukentėjusiajam 300 eurų, o likusius 300 eurų sumokės per artimiausius tris mėnesius. Nukentėjusysis I. S. sutinka, kad U. R. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (tomas 3, b. l. 104-106).

BK 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pagal bylos aplinkybes yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji U. R. ir nukentėjusieji J. B., I. S. ir S. B. Č. susitaikė, todėl spręstinas kaltinamosios U. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas.

Kaltinamosios U. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamosios U. R. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, teismo vertinimu, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad U. R. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes ji nesilaikė kelių eismo taisyklių, ir išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido juo važiavusio nukentėjusiojo vairuojamo automobilio, ir nenumatė, kad dėl to gali įvykti eismo įvykis, lėmęs nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. veikė nepakankamai apdairiai.

Kaltinamoji U. R. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų ir susitaikė su jais, iš dalies atlygino padarytą neturtinę žalą bei susitarė dėl likusios neatlygintos dalies mokėjimo dalimis. Nukentėjusieji J. B., I. S. ir S. B. Č. atsiprašymą priėmė ir kaltinamajai U. R. atleido, kaltinamoji įsipareigojo atlyginti likusią dalį nukentėjusiesiems J. B. ir I. S. padarytos žalos; nukentėjusieji prašo nutraukti kaltinamajai U. R. baudžiamąją bylą. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamoji U. R. galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas, kadangi ji nėra teista (tomas 2, b. l. 165-166), anksčiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu nebuvo, administracine tvarka bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimą – greičio viršijimą, bauda sumokėta (tomas 2, b. l. 167-168), mokosi (tomas 2, b. l. 178), savanoriauja MB „(duomenys neskelbtini)“ (tomas 3, b. l. 88).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad U. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra visos sąlygos taikyti jai BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir nukentėjusiesiems susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant vienerių metų išbandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.

Pagrindo taikyti kaltinamajai U. R. baudžiamojo poveikio priemones nėra, nes padarytas neatsargus nusikaltimas, kuris buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, kaltinamoji vairavo automobilį būdama blaivi, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga ir apdrausta privalomuoju draudimu, kaltinamoji yra jauno amžiaus, mokosi.

Nukentėjusysis J. B. ikiteisminio tyrimo metu pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kalto asmens U. R. 10 000 eurų moralinę kompensaciją už padarytą žalą jo sveikatai (tomas 1, b. l. 190-191). 2022 m. kovo 30 d. Susitarimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis J. B. sumažino savo ieškininius reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 6800 eurų, 5000 eurų kaltinamoji U. R. sumokėjo nukentėjusiajam J. B. prieš Susitarimo pasirašymą, o dėl likusios 1800 eurų sumos sumokėjimo susitarė. Taip pat susitarė ir kad kaltinamoji atlygins 600 eurų nukentėjusiojo turėtų išlaidų jo atstovo byloje advokato darbui apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji iš dalies atlygino nukentėjusiajam neturtinę žalą, o dėl likusios dalies mokėjimo sudarė Susitarimą, procesas dėl civilinio ieškinio pagal nukentėjusiojo J. B. reikalavimą dėl neturinės žalos atlyginimo nutrauktinas, ir patvirtintinas kaltinamosios U. R. ir nukentėjusiojo J. B. susitarimas dėl likusios neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nukentėjusysis I. S. ikiteisminio tyrimo metu pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kalto asmens U. R. 600 eurų moralinę žalą (tomas 2, b. l. 30-31). 2022 m. birželio 14 d. pranešimu, kuriuo nukentėjusysis I. S. pranešė teismui, kad su kaltinamąją U. R. susitaikė, susitarė dėl kompensacijos už moralinę žalą: kaltinamoji U. R. jau sumokėjo nukentėjusiajam 300 eurų, o likusius 300 eurų sumokės per artimiausius tris mėnesius. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo I. S. pateiktą pranešimą, procesas dėl civilinio ieškinio pagal nukentėjusiojo I. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai U. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmenos 2 vnt. pritvirtintos prie trečio baudžiamosios bylos tomo galinio viršelio, paliktinos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103, 297–299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 straipsnio 4, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

U. R., pripažinti padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei ir nukentėjusiesiems susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Procesą dėl civilinio ieškinio pagal nukentėjusiojo J. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Patvirtinti 2022 m. kovo 30 d. kaltinamosios U. R. ir nukentėjusiojo J. B. Susitarimą: „Kaltinamoji ir Nukentėjusysis sutaria, kad aukščiau aptarta neturtinė žala bus išmokėta taip: 5000 (penki tūkstančiai) eurų bus sumokėta iš karto prieš šios sutarties pasirašymą, o likusi 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų suma bus išmokėta vienerių metų eigoje, mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis, po 150 eurų.“ „Kaltinamoji ir Nukentėjusysis sutaria, kad Kaltinamoji taip pat atlygins 600 (šešis šimtus) eurų Nukentėjusiojo turėtų išlaidų jo atstovo byloje advokato darbo apmokėti. Ši suma bus išmokėta vienerių metų eigoje, mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis, po 50 eurų.“

Procesą dėl civilinio ieškinio pagal nukentėjusiojo I. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo U. R. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną 2 vnt., palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

U. R. išaiškinti, kad:

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė