Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-644-459/2016

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-16040-2015-0)

2016 m. balandžio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininkui priklausančią gyvenamąją patalpą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/14/00624, pradėtą pagal Vilniaus miesto 15 notarų biuro 2014 m. sausio 2 d. vykdomąjį įrašą Nr. DJ-15 dėl 215192,20 Eur skolos ir 11 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. L. bei skolininkui J. L. priklausančio įkeisto turto - buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai. Siekiant užtikrinti, kad areštuotas turtas būtų įkainotas realia rinkos verte, 2015 m. rugsėjo 15 d. antstolis patvarkymu Nr. S1-371428 pavedė turto vertintojai UAB „Finance property“ atlikti pakartotinę buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą. Šis patvarkymas skolininkui buvo išsiųstas į J. L. darbovietę - UAB „Gridin‘s Group LT“ (v. b. l. 91). Iš darbovietės gautas atsakymas, jog šiuo metu J. L. yra komandiruotėje, preliminarus jos pabaigos terminas – 2015-11-08, antstolio dokumentai bus įteikti, kai tik skolininkas grįš iš komandiruotės. Antstolio dokumentai taip pat siųsti registruotu paštu skolininko gyvenamosios vietos adresu, tačiau 2015-10-22 ir 2015-11-05 grąžinti su neįteikimo žyma. 2015 m. gruodžio 15 d. antstolio kontoroje buvo gautas turto vertintojos pranešimas, kuriame nurodoma, kad patekti į vertinamą butą ir jį apžiūrėti galimybės nėra, todėl nustatyti turto rinkos vertės negalima. Dėl šios priežasties antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas priimti nutartį dėl leidimo įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas. Pirmosios instancijos teismas antstolio prašymą tenkino. Skolininkas skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės motyvuodamas tuo, jog negavo iš antstolio jokių pranešimų, patvarkymų ar kitų dokumentų, kuriais būtų informuotas apie poreikį patekti į jo patalpas.

Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių priemonių yra teisė apžiūrėti ir įvertinti gyvenamąsias patalpas. Patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarka reglamentuota Civilinio proceso kodekso 615 straipsnyje. Jame numatyta, jog atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas.

Skolininkas savo nesutikimą su teismo nutartimi iš esmės motyvuoja tuo, jog nebuvo informuotas apie būtinybę patekti į patalpas. Teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Visų pirma, šiuo atveju reikšminga yra ta aplinkybė, kad išieškojimas iš įkeisto buto, kurį norima įvertinti, vykdomas jau nuo 2014 metų, skolininkas yra tinkamai informuotas apie vykdymo procesą ir aktyviai jame dalyvauja. Skolininkas vykdymo procese turi ne tik teises, bet ir yra saistomas pareigų, tarp jų - nedelsdamas pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus; nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 644 str.). CPK 604 straipsnyje numatyta, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Šiuo atveju antstolis ėmėsi visų priemonių tinkamai informuoti skolininką apie 2015-09-15 priimtą patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės: siuntė šį patvarkymą tiek skolininko gyvenamosios vietos, tiek darbovietės adresu. Antstolio registruotąja pašto siunta išsiųsti dokumentai pagal CPK 604 straipsnį laikomi tinkamai įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos. Tai, kad skolininkas buvo komandiruotėje, nesuteikia teisės vilkinti išieškojimo proceso, nes skolininkas saistomas pareigos bendradarbiauti su antstoliu ir siekti kuo operatyvesnio teismo sprendimo įvykdymo. Akivaizdu, jog skolininkas žino apie išieškojimo procesą, todėl privalo domėtis jo eiga. Kaip nurodyta iš darbovietės gautame atsakyme, skolininko komandiruotės pabaigos terminas buvo numatytas 2015-11-08, tačiau praėjus daugiau nei mėnesiui – 2015-12-15 turto vertintojas informavo antstolį, jog neturi galimybės patekti į vertinamą butą ir jį apžiūrėti. Šias aplinkybes teismas vertina kaip skolininko siekį vilkinti išieškojimo procesą, nes akivaizdu, jog skolininkas nededa pakankamai pastangų tam, kad sudarytų sąlygas operatyviai įvertinti turtą, iš kurio išieškoma. Toks skolininko neveikimas yra nepateisinamas išieškojimo operatyvumo principo kontekste, pažeidžia išieškotojo teises, taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pagrįstai tenkino antstolio prašymą.

Nurodytais motyvais konstatuotina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.