Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ir kt., institucija teikianti išvadą byloje- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus: padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir t.t. Be to, ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečio vaiko G. P. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200 Eur iki bus išnagrinėta byla. Ieškovas nurodė, kad vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu, atsakovė linkusi į savižudybę, vaiko neišlaiko.Atsakovė 2017-03-14 pateikė teismui priešieškinį, juo prašo: perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Kauno apylinkės teismui; ieškovo patikslintą ieškinį iš dalies atmesti; priešieškinyje išsakytus argumentus laikyti atsiliepimo į patikslintą ieškinį argumentais; nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus: padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir t.t. Be to, atsakovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti 2017-02-22 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą vykdymą ir nustatyti nepilnamečiio sūnaus G. P. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su atsakove bei laikino išlaikymo vaikui iš ieškovo priteisimą – periodinėmis išmokomis po 190 eurų kas mėnesį iki procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-22 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąją apsaugos priemonę - priteisė laikiną materialinį išlaikymą iš atsakovės nepilnamečiui vaikui G. P. po 150 Eur kas mėnesį iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskiriant ieškovą vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju. Nustatė laikiną vaiko G. P. gyvenamąją vietą su ieškovu.Teismas nustatęs, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, atsižvelgęs į aplinkybę, jog atsakovė turi lygią pareigą su ieškovu teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tuo tikslu imtis visų prieinamų priemonių, kad gautų pajamas pakankamas vaikui išlaikyti, nesprendžiant ginčo iš esmės, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinant jo būtiniausių poreikių patenkinimą, sprendė, kad yra pagrindas ieškovo prašymą tenkinti iš dalies. Spręsdamas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos, teismas atsižvelgė į tai, kad vaikas šiuo metu gyvena su ieškovu, todėl keisti vaiko įprastos aplinkos nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-22 nutartį, bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui, skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad teismas priėmė procesinį dokumentą formaliai, pasitikėdamas ieškovo išgalvotais ir teismą klaidinančiais faktais, visiškai netirdamas ir nevertindamas įrodymų, nesiimdamas jokių priemonių nustatyti nors kai kurioms iš aplinkybių, neskirdamas žodinio nagrinėjimo aplinkybėms išsiaiškinti. Teigia, kad: vaikas gyvena nes su ieškovu, o su atsakove Kaune ir Kaune lanko mokyklą. Vaikui Klaipėda yra visiškai svetimas ir nepažįstamas miestas, todėl būtų padaryta didelė žala vaiko interesams, jei jis būtų staigiai, neparuoštas perkeltas į visiškai jam svetimą aplinką; ieškovas tikėtinai sąmoningai ir nesąžiningai nurodė klaidingą savo gyvenamąją vietą, nes Klaipėdoje jis niekada realiai negyveno ir negyvena, jis jau daugiau kaip metus gyvena ir dirba Vokietijoje. nėra linkusi į savižudybę, ieškovui tokio pobūdžio raštelius rašė, siekdama pagąsdinti ieškovą; ieškovas vienas sugebėtų pasirūpinti vaiku, nes niekada vienas nėra jo auginęs, o į kitus savo vaikus turėjo taip pat labai neatsakingą požiūrį (nepripažino jų tėvystės); ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovės gyvenamąją vietą, t.y. Kauno apylinkės teismui, byla buvo priimta nagrinėjimui pažeidžiant teismingumo taisykles.Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad vaikas gyvena su juo Klaipėdoje, į Kauną vaikui buvo leista vykti pasisvečiuoti pas atsakovės motiną. Teigia, kad buvo apgautas tiek vaikas, tiek ieškovas: vaikas atsakovės buvo išvežtas į Kauną, užrašytas į mokyklą. Ieškovui kelia pagrįstų abejonių atsakovės psichinė būklė. Pažymi, kad atsakovė turi dukrą iš pirmosios santuokos, kuria niekada nesirūpino, jos neaugino. Teigia, kad šiuo metu atsakovė gyvena pas savo motiną, kuri piktnaudžiauja alkoholiu, vaikui gyventi minėtoje vietoje nėra jokių sąlygų.Ieškovas 2017-05-29 pateikė teismui prašymą prijungti įrodymus apie šalių vaiko gyvenamąją vietą ir mokymąsi Vokietijoje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ieškovas naujus įrodymus pateikė po skundžiamos nutarties priėmimo. Minėtais įrodymais grindžia aplinkybes, kurios turi ne tik įrodomąją reikšmę šioje byloje, bet galbūt turi įtakos ir bylos teismingumui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šiuo įrodymus priima ir vertina.Pažymėtina, kad nagrinėjamoje apeliacinės instancijos teismo byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovo naudai, yra pagrįsta ir teisėta.Esant nustatytoms aplinkybėms (10 p.), atsakovės atskirojo skundo prašymas bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui, paliktinas nenagrinėtas. Minėtas prašymas nesusijęs su apeliacijos objektu, be to, toks prašymas turi būti pateiktas (ir kaip matyti iš atsakovės priešieškinio reikalavimų – toks prašymas jau pateiktas) bylą (pagal ieškovo ieškinį) nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.169 straipsnio 1-3 dalys numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. O šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, minėtą prašymą tenkino iš dalies ir priėmė skundžiamą nutartį, po ko, atsakovei minėtą nutartį apskundus atskiruoju skundu, atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui priešieškinį byloje, o kartu ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiesiogiai priešingas ieškovo prašytoms. Dėl minėtų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad abu prašymai turi būti išnagrinėti kartu. Tokiu būdu bus geriausiai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai ir teisės. Netoleruotina situacija, kuomet minėti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės priešingi vienas kitam, sprendžiami atskirai. Tai neužtikrina minėtų vaiko teisių ir teisėtų interesų. Kadangi, apie priešieškinio pateikimą ir atitinkamą atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismui tapo žinoma tik po atskirojo skundo priėmimo ir jo kopijos išsiuntimo atsakovei atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nebeturėjo galimybės minėtų prašymų išspręsti kartu, nors tokia būtinybė išlieka šiuo metu.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad abiejų šalių prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones išsprendimas nėra galimas apeliacinės instancijos teisme. Pirma, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neanalizavo klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių: spręsdamas dėl išlaikymo iš vieno iš tėvų nepilnamečiam vaikui, teismas turėjo nuspręsti dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pastarojo klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti reikšmingas aplinkybes, nurodytas 12 p. Tik nustatęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas galėjo padaryti atitinkamas išvadas dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas konstatavo tik vieną aplinkybę - vaikas šiuo metu gyvena su ieškovu. Pažymėtina, kad minėta aplinkybė skundžiamos nutarties priėmimo dienai nustatyta negalėjo būti. Prie atskirojo skundo pridėti įrodymai ((duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad vaiko gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini) 2017-02-13 duomenimis, vaikas lanko minėtą ugdymo įstaigą. Tuo tarpu ieškovo gyvenamoji vieta deklaruota Klaipėdoje. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, todėl neteisėtos. Pažymėtina, kad atitinkamas aplinkybes nustatyti ir atitinkamus įrodymus išsireikalauti tokio pobūdžio bylose gali ir tūrėtų pats teismas. Tačiau pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ir jokių aktyvių veiksmų šiems duomenims gauti neatliko. Pažymėtina, kad teismas turėtų įvertinti aplinkybes apie vaiko galimą išvežimą į Vokietiją gyventi ir tam (ne)suteiktą sutikimą.Antra, po atskirojo skundo priėmimo, ieškovui pateikus atsiliepimą į atskirąjį skundą, paaiškėjo, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta nuo 2017-02-28 deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau ieškovas pateikė duomenis apie vaiko gyvenamąją vietą ir mokymąsi Vokietijoje. Turint omenyje, kad tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje nurodyta, kad iki šalių santykių iširimo, šalys su vaiku gyveno Vokietijoje, byloje turi būti aiškinamas klausimas dėl nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos. Tuo atveju, jei bus nustatyta, kad vaiko nusistovėjusi ir įprasta aplinka, vaiko interesai yra labiausiai susiję su Vokietija, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti tiek prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek civilinę bylą apskritai. Minėta, kad šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, nors apie šalių ir jų vaiko gyvenamąją vietą (iki šalių santykių iširimo) Vokietijoje jam (teismui) buvo žinoma.Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, nerinko atitinkamų įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kurios laikyti teisėta nėra jokio teisinio pagrindo, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).Atsakovė atskiruoju skundu prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, nenurodė ieškovo veiksmų, kuriais jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovo veiksmas – prašymo teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimas – jo procesinė teisė, kuria jis gali naudotis (CPK 144 str. 1 d). Tokie ieškovo veiksmai nelaikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Kitų ieškovo ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose, žodiniuose paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių vertinimas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aspektu yra pirmosios instancijos teismo, bylą nagrinėjančio iš esmės, kompetencija. Dėl minėtų priežasčių, atsakovės prašymas skirti ieškovui baudą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.