- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-1505-661/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Liuda Uckienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- E. A., R. P.
- Kategorijos
- 73.2.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. A. ir R. P. dėl nuostolių atlyginimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas prašė solidariai priteisti iš atsakovų E. A. ir R. P. 7580,14 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 227 Lt žyminio mokesčio ir 600 Lt laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidų (b.l. 28-29). Ieškovas nurodė, jog nuostolių atlyginimo regreso tvarka reikalauja iš žalą padariusio asmens E. A. ir transporto priemonės savininko R. P..
Atsiliepimas
Atsakovas E. A. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l. 102-104), nurodė, kad jokios žalos nukentėjusiajam ir jo vairuojamai transporto priemonei nepadarė, nes eismo įvykio metu ne jis vairavo transporto priemonę MAZDA XEDOS 9, v/n (duomenys neskelbtini) Šį automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė N. Š..
Atsakovas R. P. atsiliepimo neteikė, tačiau teikė prieštaravimus, nurodydamas, kad jis automobilį nevairavo(b.l.22),o vairavo kitas asmuo-N. Š. (b.l.97).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad automobilį vairavo ir jo realiu savininku eismo įvykio metu buvo N. Š., o ne E. A. ir R. P., todėl ieškinys buvo atmestas kaip neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas (Ieškovas) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį patenkinti visiškai. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo teisinius santykius ir todėl padarė nepagrįstas išvadas. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo vadovautis oficialiais ir nenuginčytais oficialiais procesiniais dokumentais – administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje nubaustas administracine tvarka E. A., todėl visiškai priešingi liudytojų parodymai, negalėjo būti pagrindu padaryti priešingas išvadas. Be to, ginčijamas sprendimas yra priimtas dėl neįtrauktų byloje asmenų – N. Š.. Teismas konstatavo, jo kaltę dėl eismo įvykio, tačiau jo nei apklausė, nei įtraukė atsakovų ar trečiuoju asmeniu.
Atsiliepimas
Atsakovas E. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl nuostolių priteisimo regreso tvarka.
Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
Apelianto nuomone, bylą nagrinėjęs teismas sprendime, konstatuodamas N. Š. kaltę dėl žalos padarymo, jį turėjo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu arba atsakovu, todėl priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu kolegija sutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad N. Š. vairavo transporto priemonę, iš esmės nusprendė dėl jo jam nedalyvaujant procese. Tokiu atveju skundžiamas sprendimas pažeidžia N. Š. procesines teises.
Dėl įrodymų vertinimo
Dėl E. A. atsakomybės
Kaip žinoma, CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.).
Nagrinėjamu atveju, apelianto ieškinys buvo pareikštas E. A., kaip 2011-01-20 Vilniuje įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonę MAZDA XEDOS 9,v/n. (duomenys neskelbtini) vairavusiam asmeniui, ir R. P., kaip transporto priemonės MAZDA XEDOS 9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui, kuris yra atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 ir 23 straipsnių nuostatos).
E. A. atsakomybė už 2011-01-20 eismo įvykį buvo nustatyta policijos administracinės bylos medžiaga, t.y. oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Be to, E. A. ne tik dalyvaujant policijos pareigūnams pripažino savo kaltę bei pasirašė eismo įvykio protokole, kaip atsakingas už eismo įvykį asmuo, bet ir neginčydamas jam paskirtos administracinės nuobaudos, sumokėjo paskirtą baudą. Tokiu atveju oficialūs rašytinai dokumentai: eismo įvykio schema ir protokolas bei nutarimas skirti administracinę nuobaudą (b.l. 30, 134), kurie yra nepanaikinti ir galiojantys, prejudiciškai patvirtino E. A. kaltę dėl atsakomybės dėl ginčijamo įvykio. Atitinkamai, šioje byloje pateikti vien tik E. A. bei jo pažįstamo liudytojo parodymai dėl eismo įvykio vertintini kritiškai ir yra atmesti kaip nepagrįsti, prieštaraujantys įsiteisėjusiam, nenuginčytam administracinio teisės pažeidimo nutarimui.
Teismas taip pat nepagrįstai atmetė apelianto reikalavimą ir R. P.. Teismo nuomone, faktas, jog N. Š. 2010-10-31 vairuodamas transporto priemonę MAZDA XEDOS 9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas už administracinį teisės pažeidimą patvirtina R. P. teiginį, jog 2011-01-20 eismo įvykio metu transporto priemonės MAZDA XEDOS 9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku buvo N. Š.. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog visų pirma, administracinės nuobaudos paskyrimas už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 straipsnio 1 dalis) nepatvirtina nuosavybės teisės į transporto priemonę perleidimo fakto.
Antra, esantys oficialūs VĮ Regitra duomenys patvirtina, kad MAZDA XEDOS 9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku eismo įvykio metu buvo R. P. (b.l. 30, 31). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010-12-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010 išaiškino, kad naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Biuras, pareiškęs reikalavimą kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustą transporto priemonę, ir negavęs visos išmokėtos išmokos grąžinimo, turi teisę pareikšti reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Įstatyme suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.
Taigi, R. P. neigdamas MAZDA XEDOS 9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip savininko statusą, nepateikė pirkimo-pardavimo sutarties, nei kitų tinkamai užfiksuotų įrodymų patvirtinančių jo teiginį. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad 2011-01-20 įvykusio eismo įvykio metu ne R. P., o N. Š. buvo transporto priemonės MAZDA XEDOS 9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, turintis pareigą grąžinti apeliantui jo išmokėtas sumas.
Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 5 d., 23 str. 5 d., 23 str. 1 d. priedo 1 str. 11 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 str., 6.37 str., 6.270 str., panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą: priteisia solidariai iš bendraatsakovių 7580,14 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, visas bylinėjimosi išlaidas ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, ieškovui iš atsakovų priteisiamas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, t. y. 227 Lt (CPK 93 str.). Be to, apeliantas pateikė įrodymus, jog patyrė 827 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
nusprendžia:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (į/k 125709291) ieškinį ir priteisti ieškovui solidariai iš bendraatsakovų E. A. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r., sav., duomenys neskelbtini) ir R. P. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r., sav., duomenys neskelbtini) 7 580,14 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-10-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų E. A. ir R. P. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1054 Lt, t.y. po 527 Lt iš kiekvieno atsakovo.