Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2007-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-795/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-11
Bylos Nr.
2K-795/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Olegas Fedosiukas (pirm.), Alvydas Pikelis, Albinas Sirvydis (pran.)
Nuteistasis
D. P., Ž. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-795/2007Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.2.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

sekretoriaujant R. Bartulienei,dalyvaujant prokurorei D. Miliūtei,gynėjui I. Brazlauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. P. ir Ž. U. (P.) kasacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. ir Ž. U. (P.) pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. K. turto vagystės laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl V. P. turto vagystės laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. T. turto vagystės laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl P. K. turto vagystės laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl L. D. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo pagrobti A. S. turtą laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo pagrobti A. K. turtą laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl V. I. turto vagystės laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl L. R. turto vagystės laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. E. turto vagystės laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl V. B. turto vagystės laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo pagrobti R. V. turtą laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo pagrobti A. P. D. turtą laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl R. Z. turto vagystės laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl K. D. turto vagystės laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo pagrobti L. G. turtą laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo pagrobti V. G. turtą laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo pagrobti S. D. turtą laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl R. T. turto vagystės laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu D. P. ir Ž. U. (P.) paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmes atliekant pataisos namuose. Pagal BK 64 straipsnį paskirtą bausmę subendrinus su bausme pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 6 d. nuosprendį, D. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams.

Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. nutartis, kuria, be kita ko, nuteistųjų D. P. ir Ž. U. (P.) apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio D. P. kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. ir Ž. U. (P.) nuteisti už tai, kad 2006 m., naktį iš birželio 6 į 7 d., (duomenys neskelbtini) padarė šias nusikalstamas veikas:

1) įsibrovę į UAB (duomenys neskelbtini) automobilį iš jo pagrobė A. K. 300 Lt vertės automagnetolą;

2) įsibrovę į V. P. automobilį iš jo pagrobė V. P. 200 Lt vertės automagnetolą ir 20 Lt vertės aerozolinį valiklį;

3) įsibrovę į A. T. automobilį iš jo pagrobė A. T. 130 Lt vertės automagnetolą;

4) įsibrovę į P. K. automobilį iš jo pagrobė P. K. 150 Lt vertės automagnetolą;

5) įsibrovę į L. D. automobilį iš jo pagrobė L. D. 910 Lt vertės turtą: dvi garso kolonėles, skėtį, automagnetolą ir kitus daiktus;

6) turėdami tikslą įsibrauti į A. S. automobilį ir pagrobti automagnetolą, atlenkė automobilio durelių rėmą bei sugadino spynelę ir pasikėsino pagrobti 200 Lt vertės automagnetolą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nesugebėjo patekti į automobilį;

7) turėdami tikslą įsibrauti į A. K. automobilį ir pagrobti automagnetolą, atlenkė automobilio durelių rėmą ir pasikėsino pagrobti 550 Lt vertės automagnetolą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nesugebėjo patekti į automobilį;

8) įsibrovę į V. I. automobilį iš jo pagrobė V. I. 550 Lt vertės tris garsiakalbius;

9) įsibrovę į L. R. automobilį iš jo pagrobė L. R. 300 Lt vertės automagnetolą;

10) įsibrovę į A. E. automobilį iš jo pagrobė A. E. 400 Lt vertės automagnetolą;

11) įsibrovę į V. B. automobilį iš jo pagrobė V. B. 300 Lt vertės automagnetolą;

12) turėdami tikslą įsibrauti į R. V. automobilį ir pagrobti automagnetolą, išdaužė vairuotojo durelių stiklą ir pasikėsino pagrobti 200 Lt vertės automagnetolą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes suveikė automobilio apsaugos signalizacija, todėl jie pasišalino;

13) turėdami tikslą įsibrauti į A. P. D. automobilį ir pagrobti automagnetolą, sulaužė spynelę, išdaužė vairuotojo durelių stiklą ir pasikėsino pagrobti 200 Lt vertės automagnetolą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nesugebėjo iš prietaisų skydelio ištraukti automagnetolos;

14) įsibrovę į R. Z. automobilį iš jo pagrobė R. Z. 250 Lt vertės automagnetolą;

15) įsibrovę į K. D. automobilį iš jo pagrobė K. D. 300 Lt vertės automagnetolą;

16) turėdami tikslą įsibrauti į L. G. automobilį ir pagrobti automagnetolą, sugadino vairuotojo durelių spynelę ir pasikėsino pagrobti 300 Lt vertės automagnetolą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nesugebėjo patekti į automobilį;

17) turėdami tikslą įsibrauti į V. G. automobilį ir pagrobti automagnetolą, sudaužė bagažinės dangčio stiklą ir pasikėsino pagrobti 300 Lt vertės automagnetolą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nesugebėjo patekti į automobilį;

18) turėdami tikslą įsibrauti į S. D. automobilį ir pagrobti automagnetolą, sulaužė durelių spynelę ir pasikėsino pagrobti 200 Lt vertės automagnetolą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nesugebėjo iš prietaisų skydelio ištraukti automagnetolos;

19) įsibrovę į R. T. automobilį iš jo pagrobė R. T. 500 Lt vertės automagnetolą.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu D. P. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti. Kasatorius teigia, kad jis šioje byloje yra nuteistas nepagrįstai, o teismų išvados dėl jo dalyvavimo nusikalstamose veikose tėra prielaidos, kurių nepatvirtina jokie įrodymai. Kasatorių teisinantys duomenys nuosprendyje nemotyvuotai atmesti, o abejonės dėl jo kaltės teismų sprendimuose nebuvo pašalintos. Be to, teismas pažeidė BPK 91 straipsnio reikalavimus, nes netinkamai ištyrė kasatoriui priskirtus nusikalstamos veikos pėdsakus, neapklausė dėl šių pėdsakų eksperto ar specialisto, taip suvaržydamas kasatoriaus teisę tiek ekspertui, tiek specialistui užduoti klausimus.

Kasaciniu skundu Ž. U. (P.) (toliau – Ž. P.), neginčydamas savo kaltės bei apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, prašo pakeisti teismų sprendimus paskiriant jam švelnesnę bausmę. Kasatorius teigia, kad teismai, skirdami jam bausmę, netinkamai pritaikė BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatoriaus nuomone, byloje esančios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas leidžia jam paskirti mažesnę bausmę nei BK straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikalstamą veiką numatytos bausmės vidurkis. Tačiau teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatas, šių aplinkybių santykį įvertino neteisingai ir paskyrė kasatoriui neteisingą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl D. P. nuteisimo

D. P. neigia, kad padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje. Ž. P. pripažįsta padaręs šias veikas, tačiau nurodo, kad nusikalstamas veikas padarė vienas, be D. P.. Tuo tarpu iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų visumos matyti, kad minėtas nusikalstamas veikas padarė Ž. P. kartu su D. P..

Teismams nebuvo pagrindo netikėti liudytojais, mačiusiais iš įvykio vietos nubėgančius du asmenis, kurie įsėdo į baltos spalvos automobilį ir nuvažiavo. Sulaikius minėtą automobilį paaiškėjo, kad juo, be kita ko, važiavo D. P. ir Ž. P., o šiame automobilyje buvo sudėti pagrobti nukentėjusiųjų daiktai. Be to, vienoje iš įvykio vietų buvo aptikti pėdsakai, kurie galėjo būti palikti D. P. avalynės. Teismai įvertino ir kitus duomenis, iš kurių matyti, kad D. ir Ž. P. dalyvavo jiems inkriminuotose nusikalstamose veikose. Vertindami D. ir Ž. P. parodymus, kurie nebuvo nuoseklūs, teismai dėl jų versijos padarė pagrįstas išvadas.

Kasatoriaus teiginiai, kad teismų išvados yra neparemtos įrodymais, nėra pagrįsti. D. P. priimtame apkaltinamajame nuosprendyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą patikrino apeliacinės instancijos teismas. D. P. teiginiai, kad nebuvo tirti ar vertinti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes bei įrodymus, susijusius su D. P., nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

Teismas D. P. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodinėjo ne tik specialisto išvada dėl įvykio vietoje užfiksuotų avalynės pėdsakų, bet ir kitais įrodymais. Kasatoriaus versiją dėl minėtų pėdsakų teismai pagrįstai paneigė. Iš bylos taip pat matyti, kad niekas iš nagrinėjimo teisme dalyvių neprašė kviesti specialistą ar ekspertą pasisakyti dėl šių pėdsakų, tuo tarpu kaltinamiesiems, tarp jų – D. P., teisme buvo išaiškintos jų procesinės teisės ir jie savo teises suprato. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas, neapklausęs dėl šių pėdsakų eksperto ar specialisto, pažeidė BPK 91 straipsnio reikalavimus ar suvaržė D. P. procesines teises.

Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad šioje byloje apkaltinamasis nuosprendis D. P. priimtas pagrįstai, nes byloje esantys įrodymai patvirtina jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Motyvų, susijusių su veikos kvalifikavimu, jam paskirta bausme ar civiliniais ieškiniais, kasatorius nenurodo. Kiti D. P. kasacinio skundo teiginiai nėra susiję su BPK 369 straipsnyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, todėl šioje nutartyje nesvarstomi.

Dėl Ž. P. kasacinio skundo motyvų

Iš kasacinio skundo matyti, kad Ž. P. savo kaltės, apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos ir civilinių ieškinių neginčija. Ž. P. motyvai dėl jam paskirtos bausmės nėra pagrįsti.

Ž. P. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. BK 61 straipsnio 2 dalyje, apie kurios taikymą minima kasaciniame skunde, nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė vieną Ž. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, o iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad už kiekvieną Ž. P. padarytą nusikalstamą veiką teismas jam paskyrė mažesnę bausmę nei BK straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikalstamą veiką numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tokios bausmės neprieštarauja BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Iš apkaltinamojo nuosprendžio tai pat matyti, kad skirti anksčiau teistam Ž. P. už 19 tyčinių nusikalstamų veikų bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, teismui nebuvo pagrindo.

Ž. P. padarė ir pasikėsino padaryti apysunkius nusikaltimus, šias nusikalstamas veikas padarė esant realiai veikų sutapčiai, todėl skirdamas Ž. P. galutinę subendrintą bausmę teismas taikė dalinio bausmių sudėjimo būdą, nes bausmių apėmimo, nesant BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, taikyti negalima. Bendrinant bausmes, prie griežčiausios – vienerių metų laisvės atėmimo bausmės buvo iš dalies pridėtos už likusias 18 nusikalstamų veikų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, paskiriant Ž. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams. Tokia bausmė neprieštarauja įstatymui, todėl laikyti ją neteisinga nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų D. P. ir Ž. U. (P.) kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Olegas FedosiukasAlvydas PikelisAlbinas Sirvydis