- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- I-4452-428/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00627-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- L. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 144 eurų turtinei ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog Alytaus PN 2018 m. gruodžio 9 d. 7.10 val. buvo atlikta krata 6 būrio 3 miegamajame, kuriame gyvena pareiškėjas. Krata buvo atliekama pusryčių metu, todėl jis ir kiti nuteistieji išėjo į valgyklą valgyti pusryčių ir nepasiliko stebėti kratos. Grįžus iš valgyklos, pareiškėja pasigedo jam priklausančių daiktų USB laikmenos, MP-4 grotuvo „Sony“ ir MP-4 pakrovimo blokelio. Kadangi krata buvo pasibaigusi ir pareigūnų patalpoje nebuvo pareiškėjas raštu kreipėsi į administraciją, kad būtų sugrąžinti jam priklausantys daiktai. Visi išvardinti daiktai prieš vykdant kratą buvo padėti ant spintelės. Alytaus PN direktorius pripažino pareiškėjo prašymą nepagrįstu ir nurodė, kad tokie daiktai kratos metu nebuvo paimti. Pareiškėjas nurodė, jog pareigūnai buvo be skiriamųjų ženklų, neturėjo vaizdo registratoriaus, kuris yra būtinas atliekant kratas. Pareiškėjas teigia, jog krata buvo atliekama maitinimo laiku (pusryčių metu), todėl nuteistieji turėjo rinktis ar eiti valgyti, ar stebėti atliekamą kratą. Jei būtų likę stebėti kratos būtų likęs be maitinimo ir turėjęs kęsti alkį. Todėl tokiais veiksmais buvo pažeista bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl tokių veiksmų pareiškėjas jautėsi labai blogai, pažemintas, psichologiškai sugniuždytas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 14–18) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 9 d. 7.10 val. apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistai A. M., I. T., R. P. ir R. B. 7-to lokalinio sektoriaus 6 būrio 6 miegamajame atliko neplaninę kratą. Įėjus į miegamąjį buvusiems nuteistiesiems pareigūnas I. T. liepė išeiti iš miegamojo ir, kad vienas nuteistasis turi pasilikti stebėti kratos. Nei vienas iš nuteistųjų nesutiko likti stebėti kratos. Išeinantiems iš miegamojo pareigūnai atliko dalines kratas, kurių metu pas nuteistuosius draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Kratos metu I. T. rado metalinį strypą, o A. M. rado savadarbį oro šildytuvą ir du iš plastikinių butelių pagamintus įrenginius rūkyti. Kratos metu pareigūnai USB laikmenos ir vaizdo ar garso įrenginių nerado ir nematė. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) atliekant kratą.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Bylos duomenimis (b. l. 14–24) nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 9 d. 7.10 val. 7 lokalinio sektoriaus 6 būrio 6 miegamajame buvo atlikta neplaninė krata. Tai patvirtina Alytaus PN apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų tarnybiniai pranešimai ir protokolas. 2018 m. gruodžio 9 d. protokole nurodyta, jog kratos metu buvo rastas vienas metalinis strypas (50 cm), vienas savadarbis oro šildytuvas ir du iš plastikinio butelio pagaminti įrenginiai rūkyti. Nurodyta, jog nuteistieji kratą stebėti atsisakė (b. l. 19).
2018 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Alytaus PN direktorių ir nurodė, jog kratos metu buvo paimti jam priklausantys daiktai (MP3 grotuvas ir USB laikmena) bei nurodė, jog kratos metu pasilikti sekcijoje niekas neleido (b. l. 22). Alytaus PN 2019 m. sausio 7 d. raštu Nr. 363-23 pareiškėjo prašymą pripažino nepagrįstu ir nurodė, jog kratos metu minėti prašyme pareiškėjo daiktai nebuvo paimti (b. l. 23). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. kovo 7 d. raštu Nr. 2S-1038 pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu (b. l. 24).
Pagal nuteistojo apskaitos kortelę matyti, jog pareiškėjas turi iki šiol MP3 grotuvą „Sony“ su pakrovėju bei USB laikmenas (b. l. 21). Minėti daiktai nėra išbraukti.
Kratų atlikimą nuteistiesiems reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V- 362.
Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą apima ir asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos (Instrukcijos 7.5 p.). Instrukcijos 149 punkte numatyta, jog kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės, taip pat tarnybiniai šunys. Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės (Instrukcijos 150 p.). Instrukcijos 165 punkte numatyta, jog gyvenamosios (režiminės) zonos teritorijos ir patalpų kratos bei apžiūros atliekamos šia tvarka: 165.1. Suimtieji ir nuteistieji sutelkiami atskirose patalpose arba vietose. Bendrųjų kratų metu jiems atliekama dalinė krata. 165.2. Apžiūrimos miegamosios vietos, lovos, patalynė, spintelės ir asmeniniai daiktai. 165.3. Siekiant aptikti draudžiamų turėti daiktų laikymo slėptuves, apžiūrimos sienos, grindys, langai, palangės, lubos, elektros instaliacijos taškai. Prireikus sienos ir grindys išstuksenamos. 165.4. Pagalbinės patalpos (prausyklos, asmeninių daiktų ir maisto produktų saugyklos ir kt.) apžiūrimos perdedant ten esančius daiktus. 165.5. Visose gyvenamosios (režiminės) zonos patalpose kruopščiai patikrinamos galimos slaptų landų į pogrindį įrengimo vietos. 165.6. Apžiūrint rūsių ir palėpių patalpas, ieškoma slaptų landų arba slėptuvių, o apžiūrint rūsius, esančius arčiau kaip 50 metrų nuo vidinės draudžiamosios zonos užtvaros, kasamų pabėgimo landų ir iškasto žemės grunto slėpimo vietų. 165.7. Aptiktos kopėčios, virvinės lipynės ir kiti daiktai, neįtraukti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus paimami ir sudedami vienoje vietoje, užtikrinant jų apsaugą. 165.8. Patikrinami inžineriniai ir techniniai įrenginiai bei požeminės komunikacijos, kurios yra gyvenamosios (režiminės) zonos teritorijoje. 165.9. Atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą, patalpoje gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis.
Pareiškėjas teigia, jog kratos metu nei vienas nuteistasis nepasiliko, kadangi krata buvo atliekama pusryčių metu, todėl jie išėjo pusryčiauti. Tačiau 2018 m. gruodžio 9 d. prašyme Alytaus PN direktoriui pareiškėjas nurodė, jog kratos metu sekcijoje neleido pasilikti.
Instrukcijoje nėra numatyta kada turi būti atliekama neplaninė krata, todėl atsakovas atlikdamas neplaninę kratą pusryčių metu nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Be to, Instrukcijos 165.9 punktas neįpareigoja, jog atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą, patalpoje būtinai turi būti tvarkdarys ar kitas nuteistasis. Todėl pareiškėjo argumentai, jog krata buvo atliekama netinkamu metu ir todėl jis ar kiti nuteistieji negalėjo pasilikti stebėti kratos, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 9 d. prašyme nurodė, jog iš jo buvo paimti MP3 grotuvas bei USB laikmena. Skunde teismui pareiškėjas jau nurodė, jog po kratos pasigedo USB laikmenos, MP-4 grotuvo „Sony“ ir MP-4 pakrovimo blokelio.
Iš pateikto pareiškėjo prašymo Alytaus pataisos namų direktoriui ir iš pareiškėjo paaiškinimų skunde teismui matyti, jog pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės prieštaringos ir nenuoseklios (dėl pasilikimo stebėti kratą bei dingusių daiktų). Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas savo argumentų nepagrindė objektyviais įrodymais.
2018 m. gruodžio 9 d. protokolas patvirtina, jog kratos metu buvo rastas vienas metalinis strypas (50 cm), vienas savadarbis oro šildytuvas ir du iš plastikinio butelio pagaminti įrenginiai rūkyti. Protokole nurodyta, jog nuteistieji atsisakė dalyvauti kratos metu bei protokolas pasirašytas keturių pareigūnų. Duomenų, jog kratos metu būtų paimti pareiškėjo daiktai nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo vertinti minėtus pareiškėjo teiginius kaip pagrįstus.
Pareiškėjas teigia, jog kratos turi būti filmuojamos, tačiau Instrukcijos 149 punkte nustatytas techninių priemonių naudojimas, tiesiogiai nenumato, jog kratos turi būti filmuojamos, todėl pareiškėjo argumentai atmestini. Teismas sprendžia, jog atliekant neplaninę bendrąją gyvenamųjų patalpų kratą buvo laikomasi Instrukcijos reikalavimų.
Patikimų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo, byloje nesurinkta. Byloje nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie turtinės ir neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.