- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- A-662-1180-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Antanas Ablingis, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bugenių agro“
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Mažeikių rajono Bugenių kaimo bendruomenei
- Trečiasis asmuo
- Mažeikių rajono Bugenių kaimo bendruomenei
- Advokatai
- Egidijus Morkūnas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bugenių agro“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bugenių agro“ skundą atsakovei Mažeikių rajono savivaldybei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Mažeikių rajono Bugenių kaimo bendruomenei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja UAB „Bugenių agro“ skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. T1-38.
Nurodė, jog atsakovė priėmė sprendimą jo nemotyvuodama, naudodamasi savo išskirtine teise ir nesigilindama į tai, kokioms aplinkybėms esant būtų galima stabdyti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, ginčijamas sprendimas paremtas vien viešąja nuomone. Pažymėjo, jog atsakovė galėjo naudotis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnio nuostatomis tik tokiu atveju, jeigu būtų nustačiusi aplinkybes, kurios akivaizdžiai daro planuojamą veiklą neteisėta. Pabrėžė, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjai užkerta kelią atlikti detalų poveikio aplinkai vertinimą, patikrinti, ar planuojama veiklos plėtra atitiks Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, ar veikla galima. Nurodė, kad yra apribotos pareiškėjos teisės gauti kvalifikuotą specialistų išvadą, kokie įstatymų pažeidimai būtų daromi atliekant planuojamą veiklą ateityje. Pažymėjo, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad UAB „Bugenių agro“ vykdant kiaulių komplekso plėtrą, galėtų būti pažeisti sanitarinėje apsaugos zonoje gyvenančių asmenų interesai.
Atsiliepimas
Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybė atsiliepimu į skundą (b. l. 92-96) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog skundžiamas 2008 m. vasario 29 d. sprendimas buvo priimtas po 2008 m. sausio 24 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo Nr. A525-107/08, kuriuo buvo konstatuota, kad Mažeikių rajono savivaldybė turėjo teisę pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą priimti neigiamą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad sprendimo panaikinimas neužkerta kelio savivaldybei priimti naują įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos. Ankstesnis savivaldybės sprendimas buvo panaikintas dėl to, kad jis neatitiko Viešojo administravimo įstatyme individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, nes nebuvo nurodyta individualaus teisės akto apskundimo tvarka, nebuvo pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai. Vadovaujantis minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, buvo priimtas skundžiamas 2008 m. vasario 29 d. motyvuotas sprendimas Nr. T1-38. Priimant šį sprendimą atsižvelgta į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atrankos išvadą, kurioje paminėti neigiami motyvai, galintys atsirasti leidus veikti kiaulių kompleksui (pvz., bendrovė neturi pakankamų tręšimui reikalingų žemės plotų). Nurodė, kad pareiškėja turėjo žinoti įstatymų reikalavimus, tačiau iki tarybos sprendimo priėmimo nepateikė reikalingų žemės plotų nuomos sutarčių, o nuosavos žemės bendrovė turi vos keliasdešimt hektarų, kai tokiam kiaulių kiekiui reikėtų 1400 ha žemės srutoms laistyti, kiekvieno žemės ploto sanitarinė zona turėtų būti 100 metrų. Neigiamas sprendimas buvo priimtas ir atkreipiant dėmesį į gyventojų nuomonę. Savivaldybės tarybai buvo pateikta daugybė gyventojų parašų, išreiškiančių nesutikimą leisti veikti kiaulių kompleksui. Pažymėjo, kad prieš priimant tarybos 2006 m. sprendimą sanitarinėje zonoje gyvenančių sodybų savininkų sutikimai buvo gauti, tačiau greitai, dar iki ankstesnio sprendimo priėmimo, beveik visi savininkai, t. y. iš 21 net 16 savininkų, sutikimus atsiėmė, kai sužinojo, kaip bus apribotas jų gyvenimas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono Bugenių kaimo bendruomenė atsiliepimu į skundą (b. l. 114-116) prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pritaria atsakovės atsiliepime į skundą pateiktiems argumentams. Pažymėjo, kad skundžiamą sprendimą atsakovė priėmė vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 4 ir 5 straipsniais, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo numatytus reikalavimus. Paaiškino, kad leidus išplėsti kiaulių komplekso veiklą, iškiltų grėsmė žmonių sveikatai ir gyvenimo komfortui, nes jau ir dabar aplink visą kompleksą per keletą kilometrų tvyro srutų smarvė. Leidus auginti 46000 kiaulių būtų pažeistos gyventojų konstitucinės teisės. Gyventojai negalėtų išsikelti, nes būtų neįmanoma parduoti nekilnojamąjį turtą. Atkreipė dėmesį, kad nepritarimą Bugenių kiaulių komplekso plėtrai patvirtino keletas tūkstančių gyventojų savo parašais. Pažymėjo, kad UAB „Bugenių agro“ neturi žemės galimam srutų laistymui.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, atsižvelgdamas į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 9 dalį, konstatavo, kad savivaldybėms yra suteikta išimtinė teisė priimti neigiamą sprendimą dėl tam tikros planuojamos ūkinės veiklos galimumo. Taip pat priimtą sprendimą motyvuoti remiantis ne tik planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo rezultatais, bet ir kitais motyvais. Priėjo prie išvados, jog atsakovė teisėtai pasinaudojo jai suteikta teise ir priėmė neigiamą sprendimą dėl pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos galimumo. Nurodė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 9 dalį ir pažymėjo, kad šioje dalyje įtvirtinta išimtis nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes pareiškėjos planuojama veikla neatitinka šioje išimtinėje nuostatoje numatytų sąlygų. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, jog pareiškėjos norima vykdyti ūkinė veikla – kiaulininkystės kompleksas – būtų Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose aiškiai ir konkrečiai įvardinta kaip valstybinės reikšmės ūkinė veikla. Teismas taip pat konstatavo, kad skundžiamame Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 29 d. sprendime Nr. T1-38 yra nurodytas konkretus įstatyminis jo pagrindas, sprendimas pagrįstas faktais ir pakankamai motyvuotas, sprendimo rezoliucinė dalis yra konkreti, joje aiškiai nurodoma, jog skundžiamu sprendimu nuspręsta nepritarti UAB „Bugenių agro“ planuojamai veiklai – išplėsti Bugenių kiaulių komplekso gamybinius pajėgumus iki 46 000 užaugintinų kiaulių per metus, skundžiamame sprendime tinkamai nurodyta jo apskundimo tvarka.
III.
Pareiškėja UAB „Bugenių agro“ apeliaciniu skundu (b. l. 137-139) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad kreipėsi į teismą ginčydama atsakovės sprendimą ne dėl to, kad jis būtų nemotyvuotas, bet todėl, kad sprendimas priimtas neturint objektyvių duomenų apie planuojamos ūkinės veiklos žalingumą, jame nurodyti motyvai negali būti pagrindu priimti pareiškėjai nepalankų sprendimą. Pažymi, kad teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą, nes neanalizavo ir nepasisakė dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, apsiribojo formalia skundžiamo akto analize, tik konstatavo bylos šalių neginčijamą aplinkybę, kad atsakovės sprendimas yra motyvuotas. Pabrėžia, kad teismas, nenurodydamas skundo atmetimo motyvų, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, lėmė neteisingo sprendimo byloje priėmimą. Nurodo, kad atsakovės teisė priimti neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos nėra absoliuti. Sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės normomis, o atsakovės sprendime neužsimenama apie tai, kokią grėsmę galėtų kelti pareiškėjos įvykdyta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu Bugenių kaimo bendruomenės atstovai pripažino, jog įstatymo nustatyta tvarka įvertinus planuojamą ūkinę veiklą ir jos poveikį aplinkai, esminio neigiamo poveikio nebūtų nustatyta.
Atsiliepimas
Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 150-151) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo nepatenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti ir analizuoti skundžiamą administracinį aktą, dėl kurio jis išsamiai ir pasisakė, o ne patį skundą. Pažymi, kad atsakovės 2008 m. vasario 29 d. sprendimas Nr. T1-38 yra pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės normomis.
Tretysis suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono Bugenių kaimo bendruomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 148-149) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Be aplinkybių, nurodytų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, pabrėžia, kad skunde pateikta tikrovės neatitinkanti informacija dėl teigiamo UAB „Bugenių agro“ ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas būtų teigiamas UAB „Bugenių agro“, nes institucijos, atliekančios ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, vedėjas, atvykęs kartu su UAB „Bugenių agro“ atstovais į susitikimą su Bugenių ir Ruzgų bendruomenės gyventojais, teigė, kad didelis kiaulių ūkis yra susijęs tik su teigiamais dalykais, taigi, jo sprendimas būtų šališkas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008-02-29 sprendimo Nr. T1–38 „Dėl UAB „Bugenių Agro“ planuojamos veiklos“, kuriuo nuspręsta nepritarti UAB „Bugenių Agro“ planuojamai veiklai, t. y. išplėsti Bugenių kiaulių komplekso gamybinius pajėgumus iki 46 000 užaugintų kiaulių per metus.
Iš pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo matyti, kad teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų. Pirmosios instancijos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimas iš esmės grindžiamas dalies Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutarties ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008-02-29 sprendimo Nr. T1–38 „Dėl UAB „Bugenių Agro“ planuojamos veiklos“ perrašinėjimu. Dėl pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų savo sprendime pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisako. Teismas sprendime pasisako iš esmės tik dėl to, kad atsakovės sprendimas yra motyvuotas ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, tokio pobūdžio administraciniams aktams, keliamiems reikalavimams. Pažymėtina, kad UAB „Bugenių Agro“ neginčija Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimo būtent šiuo aspektu, todėl nagrinėjamam ginčui jis nėra aktualus. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui jame yra keliamas atsakovės sprendime nurodytų motyvų objektyvumo ir pagrįstumo klausimas. Taigi spręsdamas ginčą, pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo pareiškėjos skunde išdėstytų motyvų, savo sprendime dėl jų nepasisakė, todėl darytina išvada, kad teismo sprendime nėra atsakyta į pareiškėjos skundo argumentus ir ginčas išnagrinėtas iš esmės.
Remiantis išdėstytu (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmos instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų. Taigi kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime visai neanalizavo ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialinių teisės normų, nenustatinėjo šiai bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.) ir visiškai nevertino byloje esančių įrodymų. Šie procesiniai teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turėtų spręsti klausimą, ar nebūtina į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl planuojamos veiklos teritorijos santykio su saugomomis teritorijomis (netoliese yra Ventos upės slėnio „Natura 2000“ teritorija ir Šerkšnės hidrografinis draustinis, palei gamybinę teritoriją esantis Dinamiškio miško apsauginis griovys įteka į Varduvos upę). Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmos instancijos teismas privalo ištirti ir įvertinti visas su Mažeikių rajono savivaldybės tarybos priimtu sprendimu nepritarti pareiškėjos planuojamai veiklai aplinkybes. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję ir tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.