- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-04
- Bylos Nr.
- A-525-1965-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Torlina“
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Torlina“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Torlina“ skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Torlina“ prašymu (b.l. 5–8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2007 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. ĮS-1286 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo iš pareiškėjo licencijos Nr. 1S buvo išbraukta 3-ioji metalų laužo ir atliekų supirkimo aikštelė Nevėžio g. 5, Klaipėda.
Nurodė, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 177 patvirtintų Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimo taisyklių (toliau – ir Licencijavimo taisyklės) 34 punktu, nustatančiu, kad supirkimo vietos adreso išbraukimo iš licencijos pagrindu yra supirkėjo padarytas licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimas, iš esmės tas pats numatoma ir Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 5 dalyje. Pažymėjo, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą matyti, jog 2006 m. spalio 19 d., ketvirtadienį, A. V. (A. V. ), dirbdamas UAB „Torlina“ aikštelės vedėju, iš fizinio asmens nupirko 5 kg aliuminio laužo, nepadarė įrašų apskaitos knygoje, todėl jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nurodant, kad jis pažeidė 2002 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkį Nr. 648 „Dėl spalvotųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo iš fizinių asmenų“ (toliau – ir Potvarkis Nr. 648), tokie veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 193² straipsnį. Pabrėžė, jog UAB „Torlina“ administracijai apie tokį A. V. pažeidimą nebuvo žinoma, o pats A. V. vėliau paaiškino, kad savo iniciatyva ir mažesne kaina nusipirko metalo laužo iš fizinio asmens, turėdamas tikslą vėliau didesne kaina parduoti pareiškėjui, be to, patvirtino, kad jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, apie kurį UAB „Torlina“ administracijai jis nepranešė, nes bijojo atleidimo iš darbo. Nurodė, kad A. V. buvo atleistas iš darbo. Pareiškėjas nesutiko su tuo, jog A. V. padarytas pažeidimas gali būti laikomas įmonės, t.y. supirkėjo, pažeidimu, nes, nagrinėjant A. V. pažeidimo bylą, nebuvo nustatyta, kad pažeidimas padarytas tenkinant įmonės interesus, o byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas A. V. būtų nurodęs nepaisyti Potvarkio Nr. 648 reikalavimų ir supirkti metalo laužą iš fizinių asmenų kitomis dienomis nei antradienis, nefiksuoti operacijų apskaitos knygoje. Pabrėžė, jog visos aplinkybės rodo, kad A. V. veikė savo rizika ir atsakomybei, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad supirkėjas, t.y. UAB „Torlina“, nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, kurie galėtų būti pagrindu išbraukti metalo laužo supirkimo aikštelę, adresu Nevėžio g. 5, Klaipėda. Įmonė negali leisti sau rizikuoti visos aikštelės veikla dėl vieno 5 kg metalų laužo sandorio, todėl A. V. padarytas pažeidimas logiškai negali būti siejamas su įmonės veikla. A. V. padaryto pažeidimo pobūdis, reikšmė ir atsiradusios neigiamos pasekmės įstatymo saugomam objektui nėra tokios didelės, kad būtų adekvačios įmonės patiriamoms neigiamoms pasekmėms, o, net ir konstatavus, kad A. V. padarytas pažeidimas yra įmonės (supirkėjo) pažeidimas, laikantis teisingumo ir protingumo principų, negalima išbraukti iš licencijos aikštelės dėl padaryto pažeidimo mažareikšmiškumo.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepimu į prašymą (b.l. 48 – 50) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Kauno rajono savivaldybė 2002 m. gruodžio 28 d. išdavė pareiškėjui licenciją Nr. 1S neterminuotam laikui supirkti skirtų realizuoti spalvotųjų metalų laužą ir atliekas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Kauno rajono mero 2002 m. gruodžio 20 d. potvarkį Nr. 793p „Dėl licencijų supirkti skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas išdavimo“. Įsakymas priimtas vadovaujantis Licencijavimo taisyklių 34 punktu, jo priėmimą sąlygojo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis. Pabrėžė, jog pareiškėjas Įstatymo 2 straipsnyje nurodytą supirkėjo sąvoką aiškina siaurąja prasme. Kauno rajono savivaldybė dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo buvo informuota Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus raštais (2007-01-17 Nr. 30-K-S-406; 2007-04-06 Nr. 30-K-2490; 2007-06-11 Nr. 30-K-S-3890). Klaipėdos miesto apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą pagal ATPK 193³ straipsnį, pripažino, jog A. V., nupirkdamas spalvotojo metalo laužą, veikė kaip ūkio subjekto atstovas, o ne kaip fizinis asmuo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 25 d. sprendimu (b.l. 75–77) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, remdamasis Įstatymo 2 ir 3 straipsniais, Licencijavimo taisyklių 34 punktu, faktu, kad 2006 m. birželio 19 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas A. V. paskyrė administracinę nuobaudą pagal ATPK 193² straipsnį, o 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu A. V. dar kartą paskyrė nuobaudą pagal ATPK 193² straipsnį, padarė išvadą, kad UAB „Torlina“, supirkdama netauriųjų metalų laužą ir atliekas, vykdė licencijuojamą veiklą. Atsižvelgdamas į tai, jog A. V. dirbo aikštelės Nr. 3, esančios Nevėžio g. 5, Klaipėdoje, vedėju, o teisės pažeidimus jis padarė patvirtintoje metalų laužo supirkimo vietoje, padarė išvadą, jog A. V. veikė kaip pareiškėjo atstovas, todėl jo padarytos administracinės veikos vertintinos kaip pačios įmonės, t.y. UAB „Torlina“, padarytos licencijuojamos veiklos pažeidimai. Nurodė, jog tas faktas, jog, pareiškėjo teigimu, UAB „Torlina“ administracija nežinojo apie supirktuvės vedėjo padarytus teisės pažeidimus, rodo bendrovės veiklos organizavimo ypatumus, tačiau tokia aplinkybė nepašalina pareiškėjo atsakomybės. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis negalėjo apskųsti A. V. paskirtų nuobaudų, ir nurodė, jog jam suteikta procesine teise pasinaudojo pats A. V., tačiau jis nebuvo pakankamai apdairus, todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti nebuvo atnaujintas. Pabrėžė, jog negalima taikyti analogijos tarp Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimo ir nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių teisinių santykių, o remdamasis minėtu nutarimu, padarė išvadą, jog pareiškėjas pažeidė esmines ir jam žinomas bei suprantamas buvimo spalvotų metalų laužo ir atliekų supirkimo rinkoje sąlygas, t.y. nesilaikė imperatyvių teisės normų reikalavimų, todėl, siekiant apsaugoti tinka nuo tokių dalyvių, pritaikyta sankcija, o tokie atvejai, kai tokia uždraudimo sankcija neturi būti taikoma, gali būti tik itin reti ir išimtiniai. Pažymėjo, jog pareiškėjas įrodymų, pagrindžiančių išimties taikymo būtinybę, nepateikė, tokie įrodymai nenustatyti ir teismo. Nurodė, kad pareiškėjo nurodytų neigiamų pasekmių atsiradimas nėra pagrįstas faktiniais bylos duomenimis. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju administracinės veikos, kuria kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, pavojingumas negali būti matuojamas supirkto metalo laužo kiekiu, todėl kalbėti apie veikos mažareikšmiškumą nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b.l. 79–84) prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, ar 2001 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymas (Nr. IX-565, 2004-04-13 redakcija) ta apimtimi, kuria įstatyme nėra nustatyta pažeidimą padariusios įmonės – supirkėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn tvarka, kurios laikantis būtų teisingai ir sąžiningai nustatomas padaryto pažeidimo aplinkybės, užtikrinamos atsakomybėn traukiamos įmonės – supirkėjo teisės, bei priimamas faktiškai ir teisiškai pagrįstas sprendimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai, teisingumo ir teisines valstybės principams; bei ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti kad ši sankcija – supirkimo vietos išbraukimas iš licencijos už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimą, reikalavimų pažeidimą neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams; bei ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybės įmonėms, kurios už šio įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimą, reikalavimų pažeidimus buvo išbrauktas supirkimo vietos adresas iš licencijos, apskųsti teismui sprendimus dėl minėtos sankcijos skyrimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
Taip pat prašo panaikinti 2008 m. vasario 25 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie apeliacinio skundo motyvai:
1. Pabrėžia, kad, siekiant nustatyti, ar pažeidimas padarytas įmonės interesais, turi būti įvertintas pažeidimas pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Vadovaudamasis tuo, kad A. V. nupirktas metalo laužas į UAB „Torlina“ nuosavybę nepateko, bei tuo, kad nebuvo nustatoma, už kokius pinigus minėtas asmuo įsigijo metalo laužą, o jis jį įsigijo ne už įmonės pinigus, pažymi, jog negalima teigti, kad metalo laužo pirkimo sandorio šalimi buvo UAB „Torlina“. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas subjektyviosios pažeidimo pusės elementus – motyvą ir tikslą nustatė remdamasis vien tik objektyviaisiais požymiais – pažeidimo padarymo vieta ir laiku, nevertindamas ir nenagrinėdamas pažeidimo subjektyviosios pusės – kaltės turinio.
2. Nurodo, kad, nagrinėjant A. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, UAB „Torlina“ apie bylą pranešta nebuvo, jos atstovas procese nedalyvavo, negalėjo pateikti prašymų, įrodymų, teikti paaiškinimų, susipažinti su bylos medžiaga, apskųsti nutarimą nei pati, nei per administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį A. V., suteikus jam atitinkamus įgaliojimus. Daro išvadą, kad, nagrinėjant A. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, UAB „Torlina“ su kompetentinga valstybės institucija nesiejo jokie administraciniai teisiniai santykiai dėl padaryto pažeidimo, todėl A. V. padaryto pažeidimo pasekmės jokių teisės normų pagrindu negalėjo sukelti trečiajam asmeniui UAB „Torlina“.
Žemesnės instancijos teismas
3. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimu ir pažymi, jog, sprendžiant dėl teisinės atsakomybės licencijos panaikinimo už įstatyme nurodytus teisės pažeidimus, būtina nustatyti ne tik pažeidimo padarymo faktą, bet ir tai, kad tą teisės pažeidimą padarė teisinėn atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas, t.y. nepakanka vien to, kad atitinkamas pažeidimas būtų padarytas įmonėje ir kad jį padarytų tos įmonės administracijos vadovas ar kitas darbuotojas, jis turi būti padarytas įmonės vardu arba dėl jos interesų. Kartu pabrėžia, kad UAB „Torlina“, kaip supirkėjas Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies prasme, nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn už Įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimą, reikalavimų pažeidimą ir jokia kompetentinga valstybės institucija nėra nustačiusi UAB „Torlina“ kaltės dėl A. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo. Konstatuoja, jog, nenustačius UAB „Torlina“ padaryto pažeidimo, negali būti taikomos Įstatymo 3 straipsnio 5 dalies ir Licencijavimo taisyklių 34 punkto normos.
4. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad administracinės veikos, kuria kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, pavojingumas negali būti matuojamas supirkto metalo laužo kiekiu. Pabrėžia, kad tokia išvada nemotyvuota, o įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkė teismo nutarimu A. V. skirta 200 Lt bauda vietoje minimalios 2000 Lt baudos. Pažymi, kad, esant išaiškintiems A. V. padarytos veikos mažareikšmiškumo požymiams, nemotyvuotas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti teisingas.
5. Nurodo, kad nei ATPK, nei Įstatymas, nei koks nors kitas teisės aktas nenustato pažeidimą padariusios įmonės patraukimo administracinėn atsakomybėn tvarkos, laikantis kurios būtų teisingai ir sąžiningai nustatomos padaryto pažeidimo aplinkybės, užtikrinamos atsakomybėn traukiamos įmonės – pažeidėjo teisės, priimamas faktiškai ir teisiškai pagrįstas sprendimas. Pabrėžia, kad tokio teisinio reguliavimo nebuvimas pažeidžia ūkio subjektų, nustatyta tvarka superkančių skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas, teises ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir nekaltumo prezumpcijos principams.
6. Pabrėžia, kad Įstatymas ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti kad supirkimo vietos išbraukimo iš licencijos už Įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimą, reikalavimų pažeidimą sankcija neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinio teisingumo, teisinės valstybės principams.
7. Nurodo, kad nei Įstatyme, nei kitame įstatymo galią turinčiame teisės akte nenustatyta juridinio asmens teisė kreiptis į teismą dėl teismo priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ar dėl vėliau to nutarimo pagrindu jam taikytos sankcijos – supirkimo aikštelės vietos išbraukimo iš licencijos. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skundą, negalėjo priimti kitokio sprendimo, tik skundą atmesti, nes Lietuvos Respublikos įstatymai nesuteikia įgaliojimų teismui pripažinti, kad uždraudimo sankcija neturi būti paskirta, net jei įmonė – supirkėja padarė teisės pažeidimą, buvusį uždraudimo sankcijos pagrindu. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimu, daro išvadą, kad teismas, nagrinėdamas gautą skundą dėl sprendimo išbraukti iš licencijos supirkimo vietos adresą pagal Įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, neturi įgaliojimų nuspręsti, kad tokia sankcija neturi būti taikoma net tais atvejais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Pabrėžia, kad Įstatymas ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė įmonėms, kurioms už Įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimą, reikalavimų pažeidimus buvo išbrauktas supirkimo vietos adresas iš licencijos, apskųsti teismui sprendimu dėl minėtos sankcijos skyrimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 88–91) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atiliepimas grindžiamas iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teismui.
Taip pat, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad negalima taikyti analogijos vertinant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusius teisinius santykius su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 208 m. sausio 21 d. nutarime nurodytais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija Įsakymą, kuriuo iš UAB „Torlina“ licencijos Nr. 1S buvo išbraukta 3-ioji metalų laužo ir atliekų supirkimo aikštelė Nevėžio g. 5, Klaipėdoje, remiantis Licencijavimo taisyklių 34 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N9 – 1811/2007.
Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi iš esmės paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo UAB „Torlina“ aikštelės vedėjui A. V. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 193² straipsnyje numatytą pažeidimą už tai, kad jis 2006 m. spalio 19 d. apie 11 val. 30 min. UAB „Torlina“ metalo laužo supirktuvėje Nevėžio g. 5, Klaipėdoje, iš fizinio asmens nupirko 5 kg aliuminio laužo, kurio neapskaitė aikštelės Nr. 3 metalo laužo supirkimo knygoje.
Vertinant apelianto prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2008 m. kovo 15 d. priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, jog Licencijavimo taisyklių 34 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nepaisant to, kad minėtame nutarime nebuvo sprendžiamas Įstatymo atitikimo Konstitucijai klausimas, jame buvo nagrinėjamos Įstatymo ir Licencijavimo taisyklių nuostatos bei pasisakyta dėl supirkimo aikštelės išbraukimo iš licencijos sankcijos skyrimo, dėl galimybės tokią sankciją apskųsti, o teismui atitinkamai nuspręsti, jog tokia sankcija yra neadekvati padarytam pažeidimui ir jos netaikyti. Padaryta išvada, kad Įstatymas neužkerta kelio teismui apskųsti ir kompetentingos institucijos – savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimų išbraukti iš licencijos supirkimo vietos adresą, o teismas turi įgaliojimus spręsti dėl šios uždraudimo sankcijos taikymo. Taip pat konstatuota, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą teismas, nagrinėjantis supirkėjo skundą dėl savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimo išbraukti supirkimo vietos adresą iš to ūkio subjekto turimos licencijos už atitinkamą teisės pažeidimą, turi įgaliojimus, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, nuspręsti, kad sankcija – supirkimo vietos adreso išbraukimas iš licencijos tam ūkio subjektui yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, todėl už tą teisės pažeidimą tam teisės pažeidėjui netaikytina.
Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, bylos medžiagą ir apeliacinį skundą, pabrėžia, jog abejonių dėl apelianto nurodyto Įstatymo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms nekyla, dėl to pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra.
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimas yra licencijuojama veikla, o pagal 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą supirkėjas privalo nustatyta tvarka netauriųjų metalų laužą ir atliekas supirkti, tvarkyti jų apskaitą ir juos saugoti tik supirkimo vietose. Licencijavimo taisyklių 23 punktas įtvirtina supirkėjų pareigą vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Licencijavimo taisyklių reikalavimus. Remiantis Licencijavimo taisyklių 34 punktu, savivaldybės, kurios teritorijoje supirkėjas yra įsteigtas, vykdomoji institucija išbraukia iš licencijos supirkimo vietos adresą, jeigu supirkėjas per vienerius metus toje pačioje supirkimo vietoje 2 kartus, o supirkdamas spalvotųjų metalų laužą ir atliekas – vieną kartą pažeidė licencijuojamos veiklos sąlygas. Tokia savivaldybės vykdomosios institucijos teisė numatyta ir Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas iš esmės neginčija, kad UAB „Torlina“ darbuotojas A. V. atliko veiksmus, už kuriuos jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Be to, tokių veiksmų atlikimas yra konstatuotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi yra paliktas galioti, yra įsigaliojęs ir nepakeistas. Minėtu nutarimu A. V. nubaustas už ATPK 193² straipsnyje numatytos veikos padarymą kaip UAB „Torlina“ darbuotojas. Jis nustatytus veiksmus atliko UAB „Torlina“ metalo laužo supirktuvėje Nevėžio g. 5, Klaipėdoje, teisės normų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus atliko darbo laiku.
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi teismui suteikiama diskrecijos teisė vertinti jam pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į minėtus kriterijus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad A. V. pažeidimą padarė darbo vietoje ir darbo laiku, kad jis dirbo apeliantui priklausančios supirkimo aikštelės vedėjas, įvertinusi tai, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių abejoti minėtomis aplinkybėmis ir jas paneigiančių, daro išvadą, kad A. V. veikė kaip UAB „Torlina“ atstovas. Aplinkybė, kam priklausančiais pinigais minėtas asmuo atsiskaitė už nupirktą metalo laužą, neturi įtakos nagrinėjamoje byloje. Kita vertus byloje nėra pareikta įrodymų, kad A. V. atsiskaitė ne įmonės pinigais, o pirminis A. V. paaiškinimas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina, kad jis metalą supirko įmonės interesais, tačiau „supainiojo dienas į žurnalą neįtraukė“. Todėl konstatuotina, kad, pažeidus licencijuojamos veiklos sąlygas, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius pagrįstai priėmė Įsakymą, kuriuo išbraukė iš UAB „Torlina“ licencijos metalo laužo supirktuvės Nr. 1 S 3-ą aikštelę, esančią Nevėžio g. 5, Klaipėdoje.
Pažymėtina, kad nors apeliantui supirkimo aikštelės adreso iš licencijos išbraukimo sankcijos pritaikymas ir susijęs su jo darbuotojo padarytu pažeidimu, tačiau UAB „Torlina“ ir A. V. yra nors ir susijusių, tačiau skirtingų teisės pažeidimų subjektai. Kitaip tariant, faktas, jog į aplinkybę, kad A. V. nupirko tik 5 kg metalo laužo, buvo atsižvelgta jam skiriant administracinę nuobaudą, neturi įtakos UAB „Torlina“ atsakomybės taikymui ir negali būti kriterijumi, sudarančiu pagrindą teigti, kad apelianto pažeidimas yra nereikšmingas ar nepavojingas.
Konstitucinis Teismas minėtame 2008 m. kovo 15 d. nutarime pažymėjo, jog darytina prezumpcija, kad visi ūkio subjektai, pagal turimas licencijas užsiimantys licencijuojama veikla, žino ir supranta teisės aktuose įtvirtintas sąlygas, kurių privalo laikytis, taip pat žino, kad, pažeidus tam tikras iš šių sąlygų, jiems bus taikomos įstatymų nustatytos sankcijos, kartu ir prevencinio poveikio priemonės. Be to, nurodyta, jog tokie atvejai, kai supirkimo vietos adreso išbraukimo iš licencijos sankcija neturi būti taikoma, tegali būti itin reti, išimtiniai, o konstituciškai būtų nepateisinama, jeigu netaikant uždraudimo sankcijos pažeidėjas liktų nenubaustas už akivaizdų jo padarytą teisės pažeidimą.
Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagą, į tai, kad pažeidimo padarymas yra nustatytas, į tai, jog A. V. veikė kaip apelianto atstovais, o teismui yra suteikiama teisė, remiantis visomis aplinkybėmis ir vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, įvertinti paskirtą supirkimo vietos išbraukimo iš licencijos sankciją, daro išvadą, jog nepateikta įrodymų, dėl kurių UAB „Torlina“ paskirta sankcija turėtų būti netaikoma arba mažinama, nes apeliantas, kaip subjektas, vykdantis licencijuojamą veiklą, turėjo žinoti tokią veiklą reglamentuojančias taisykles ir jų laikytis. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog A. V. 2006 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu jau buvo baustas už analogišką veiką.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir išnagrinėjo faktines aplinkybes, jo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Uždarosios akcinės bendrovės „Torlina“ apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.