- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- e2YT-9867-956/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05213-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. A., A. K., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Jolanta Činčikienė
dalyvaujant pareiškėjai J. K. ir jos atstovei advokatei Jolantai Činčikienei, suinteresuotam asmeniui D. A.,
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. K., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. K., D. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos vyras A. K., miręs (duomenys neskelbtini) d., priėmė savo tėvo P. K., mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra A. K. sutuoktinė. P. K. savo sūnui A. K. testamentu paliko piniginę kompensaciją už žemę, esančią (duomenys neskelbtini) r. P. K. iki savo mirties apie du metus gyveno kartu su A. K. ir jo šeima. Mirus P. K., A. K. nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo dėl jį patį užklupusios ligos.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos sutuoktinis A. K. priėmė savo tėvo P. K., mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. P. K. buvo surašęs testamentą, kuriuo A. K. paliko piniginę kompensaciją už žemę. A. K. pagal išduotą įgaliojimą nuiminėjo pinigus tol, kol galiojo įgaliojimas, t. y. iki 1999 m. vasario 4 d.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdyje nedalyvauja, teismo šaukimas įteiktas tinkamai (b. l. 56). Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti bei bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo D. A. atsiliepime nurodė, teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Senelis P. K. prieš savo mirtį apie du metus gyveno su pareiškėja ir A. K.. P. K. surašė tėčiui testamentą, pagal kurį A. K. paliko kompensaciją už žemę. Kol galiojo įgaliojimas, tėtis nuimdavo pinigus už žemę.
Suinteresuoto asmens Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, teismo šaukimas įteiktas tinkamai (b. l. 1). Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei. Teismui nustačius, kad pareiškimas pagrįstas, neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui. Prašo nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 29-30).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad jos sutuoktinis A. K. priėmė palikimą po savo tėvo P. K. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti P. K. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
Palikėjas P. K. mirė 1997 m. vasario 9 d., todėl taikomos tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) teisės normos. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-2 dalys). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad P. K., gimęs (duomenys neskelbtini) d., turėjo tris vaikus: Petrą G. K., gimusį (duomenys neskelbtini) d., mirusį (duomenys neskelbtini) d., B. K., gimusį (duomenys neskelbtini) d., mirusį (duomenys neskelbtini) d., ir A. K., gimusį (duomenys neskelbtini) d., mirusį (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 46). A. K. buvo susituokęs su J. K. (pareiškėja) ir turėjo du vaikus: A. K. ir D. A. (suinteresuotus asmenis) (b. l. 47). Panevėžio rajono valdybos 1994 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) P. K. atkurtos nuosavybės teisė į jo turėtą 21,62 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) r., išmokant kompensaciją pinigais (b. l. 6). 1997 m. sausio 29 d. palikėjas P. K. sudarė testamentą, kuriuo jam priklausančią piniginę kompensaciją už žemę, esančią (duomenys neskelbtini) r., po savo mirties paliko A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). 1997 m. vasario 4 d. P. K. įgaliojo A. K. tvarkyti ir valdyti sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LTB Panevėžio skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini), įgaliojimas galioja iki 1999 m. vasario 4 d. (b. l. 37). Palikėjas P. K. mirė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 8, 46). Panevėžio rajono 2-ojo notaro biuro ir Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro išduotos pažymos patvirtina, kad po palikėjo P. K. mirties dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nėra išduotas (b. l. 9, 10). Testamentų registre nėra įregistruotų testamentų ir palikimo faktų (b. l. 25).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad palikėjas P. K. iki savo mirties gyveno kartu su sūnumi A. K. ir jo šeima. Po P. K. mirties liko asmeniniai palikėjo daiktai, kuriuos priėmė bei juos valdyti ir jais rūpintis kaip savo pradėjo A. K.. Pareiškėjos sutuoktinis po palikėjo P. K. mirties pagal išduotą įgaliojimą taip pat tvarkė, valdė P. K. banko sąskaitą, į kurią buvo pervedama piniginė kompensacija už žemę, esančią (duomenys neskelbtini) r. Kol galiojo įgaliojimas, t. y. iki 1999 m. vasario 4 d., A. K. nuo P. K. sąskaitos nuimdavo piniginę kompensaciją už žemę. Šias aplinkybes, duodamos paaiškinimus, nurodė pareiškėja, suinteresuotas asmuo D. A., patvirtino suinteresuotas asmuo A. K. savo atsiliepime į pareiškimą, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 3-5, 34-35, 36-42). Taigi, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos sutuoktinis A. K. po savo tėvo P. K. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo. Duomenų apie tai, kad jis būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės paveldėti, piktnaudžiautų šia teise, byloje nėra. Todėl minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad A. K. aptartu būdu priėmė po savo tėvo P. K. mirties atsiradusį palikimą.
Iš pareiškėjos priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) d., priėmė savo tėvo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Priteisti iš pareiškėjos J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,40 Eur (vienuolikos eurų 40 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.