- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-255-194/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Liudvika Tupienė, Vidmantas Mylė
- Atsakovas
- L. M. K.
- Trečiasis asmuo
- R. B., B. M., A. Š., V. Š., I. Š.-K., V. B., Mažeikių
- Ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-715/2009 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei L. M. K., tretiesiems asmenims B. M., A. Š., V. Š., I. Š.-K., A. Š.,V. B., R. B. ir Mažeikių 1-ajam notarų biurui dėl privalomosios palikimo dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti faktą, kad ieškovei R. B. jos motinos O. Š. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir nustatyti ieškovei privalomosios palikimo dalies dydį – 33 392,66 Lt, šią sumą priteisiant iš atsakovės. Ieškovė nurodė, kad jos mama O. Š. mirė 2007 m. liepos 16 d. Ieškovė, būdama pirmos eilės įpėdine, kreipėsi į Mažeikių rajono notarų 1- ąjį biurą, tačiau jai buvo paaiškinta, kad visą savo turtą O. Š. paliko savo dukteriai, ieškovės seseriai L. M. K.. LR CK 5.20 straipsnyje numatyta teisė į privalomąją palikimo dalį, jeigu palikėjo mirties dieną asmeniui buvo reikalingas išlaikymas. Ieškovė yra senatvės pensininkė, nuo 1996 metų nedirba, nes yra silpnos sveikatos, jai diagnozuota daugybė ligų, dėl kurių didžiąją dalį gaunamos pensijos ji turi išleisti gydymuisi. Be to, nuo 1992 metų ji yra našlė, turto nesukaupė. Visas ieškovės turtas yra dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini) ir 0,0555 ha žemės sklypas sodų bendrojoje „Rasa“, kuriame užsiaugina daržovių bandydama išgyventi iš gaunamų pajamų. Šiuo metu ieškovė gauna senatvės pensiją – 294,79 Lt, našlės pensiją – 70 Lt ir senatvės pensijos užsienyje paskirtą išmoką apie 285 Lt, viso apie 650 Lt. Po būtiniausių išlaidų, pragyvenimui ieškovei lieka 300 Lt. Šių lėšų neužtenka, todėl mano, kad yra visi pagrindai, įrodantys, jog mamos mirties dieną ieškovei buvo reikalingas išlaikymas, nes gaunamos pajamos yra nepakankamos būtiniausioms gyvenimo reikmėms tenkinti. Paveldint turtu, ieškovės finansinė padėtis nė kiek nepagerėtų, nes tokią mažą dalį iš bendro turto parduoti nebūtų galimybės. Išlaikant bendro turto visumą, ieškovei iš atsakovės priteistina privalomosios palikimo dalies kompensacija, kuri sudaro 33 392,66 Lt. Ieškovė turinti teisę į privalomąją palikimo dalį dar ir todėl, kad po tėvo J. Š. mirties 1995 metais, ji nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, todėl visą turtą paveldėjo motina O. Š..
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei L.M. K. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad 2007-07-16 mirė O. Š., kuri 2003-09-16 sudarytu testamentu visą turtą paliko savo dukrai atsakovei L. M. K.. Teismas konstatavo, kad ieškovė palikėjos mirties dieną buvo senatvės pensininkė, 2007 m. liepos mėn. ji gavo 70,00 Lt našlės pensiją, 294,79 Lt senatvės pensiją ir 285,00 Lt užsienyje paskirtą išmoką, iš viso 649,79 Lt. Ieškovei palikėjos mirties momentu asmeninės nuosavybės teise priklausė dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,0555 ha žemės sklypas, esantis sodų bendrijoje „Rasa“, (duomenys neskelbtini), kuriame savo poreikiams tenkinti ieškovė augino daržoves. Ieškovė jokių išlaikytinių neturėjo, nes jos sūnūs yra suaugę, turi savas pajamas, be to, sūnūs retkarčiais materialiai jai padeda. Ieškovė turi sveikatos problemų, tačiau duomenų apie išlaidas, kurias ieškovė patiria dėl turimų įvairių sveikatos problemų ir jai nuolat reikalingų vaistų, byloje nepateikta. Ieškovė buvo paveldėjusi iš savo senelio apie 3,5 ha miško, kurį pardavė, duomenų apie gautas pajamas ieškovė teismui nepateikė. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas 2003-12-11 buities tyrimo aktas, kuris buvo reikalingas vienkartinei pašalpai skirti, neįrodė, kad O. Š. mirties dieną ieškovei buvo reikalingas išlaikymas, nes šis aktas surašytas 2003 m., t.y. ketveri metai prieš O. Š. mirtį, be to, akte nurodyta, kad ieškovė tuo metu gavo tik 289,97 Lt pensijos. Įstatymas numato, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis (LR CK 3.205 str.). Nei ieškovė, nei tretieji asmenys nepateikė įrodymų, kad ieškovės pilnamečiai vaikai dėl objektyvių priežasčių negalėtų vykdyti šios įstatymo nustatytos prievolės. Teismas konstatavo, kad palikėjos mirties dieną ieškovei nebuvo reikalingas išlaikymas, todėl ieškovė teisės į privalomąją palikimo dalį neturi.
Šalies argumentai
Ieškovė R. B. apeliaciniu skundu prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir priėmus naują sprendimą ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais :
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino LR CK 5.20 straipsnio 1 dalies normą. Išlaikymo reikalingumas preziumuojamas, kai asmuo palikėjo mirties dieną yra pilnametis, nedarbingas dėl savo amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) ar sveikatos būklės (invalidumas). Į privalomąją palikimo dalį tokiems asmenims turi būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Tuo tarpu kiti asmenys, pretenduojantys į palikimą ir manantys, kad toks paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas nepagrįstai, gali kreiptis į teismą, ginčydami palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas netaikė LR CK 6.461 straipsnio normos, nors turėjo ją taikyti ir ieškovė to prašė, todėl pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus.
2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatskleidė bylos esmės. Ieškovės gaunamų pajamų nepakako būtiniausiems jos gyvybiniams poreikiams tenkinti, ji ne visada galėdavo susimokėti už butą, komunalinius patarnavimus, nusipirkti maisto ir vaistų. Teismas turėjo imtis visų būtinų priemonių, kad visapusiškai būtų išaiškintos bylos aplinkybės, tačiau jis ne tik kad nevykdė savo pareigos, bet ir netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus. Be to, ne ieškovė privalėjo įrodinėti, kad jai reikalingas išlaikymas, o atsakovė, jeigu ji nesutiko su ieškiniu. Teismas, nurodydamas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog jai buvo reikalingas išlaikymas, pažeidė įstatymą.
3. Teismas, teisingai nustatęs faktinę aplinkybę, kad ieškovė turėjo sveikatos problemų ir kad tam buvo reikalingos lėšos, padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė kokio dydžio išlaidos buvo jai reikalingos, o be to, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei materialiai padėjo jos vaikai. Priimdamas teismo sprendimą, teismas padarė procesinių pažeidimų, kurie gali būti vertinami kaip absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje, todėl jau vien dėl šios priežasties teismo sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. M. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Kad išlaikymas apeliantei testatorės mirties dieną nebuvo reikalingas ir kad ji turi pakankamai pajamų save išlaikyti, įrodo tas faktas, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas skolos raštas, kuris liudija, kad ieškovė turėjo pakankamai pajamų ir netgi jas skolino kitiems asmenims. Be to, apeliantė turi didelės vertės nekilnojamojo turto (buto vertė – apie 80 000 Lt, parduoto miško rinkos vertė – 60 000 Lt).
2. LR CK 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad apeliantė ne tik nesikreipė tokios paramos į vaikus, netgi pati jiems materialiai padėdavo. Tai įrodo, kad testatorės mirties dieną ieškovei išlaikymas nebuvo reikalingas.
3. Teismas išnagrinėjo visus ieškovės reikalavimus, pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisine praktika, pagrindinį dėmesį skyrė ne formalioms aplinkybėms, bet aplinkybėms, patvirtinančioms išlaikymo reikalingumą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Mažeikių rajono 1-asis notarų biuras klausimą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį palieka spręsti teismui, nurodo, kad testatorės O. Š. testamentas buvo patvirtintas namuose adresu (duomenys neskelbtini) dėl jos ligos ir senyvo amžiaus. Testatorė buvo sąmoninga, aiškiai išreiškė savo valią, paaiškino, kad duktė L.M. K. ją prižiūri ir slaugo, todėl visą savo turtą po mirties testamentu paliekanti jai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (LR CK 5.20 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose vartojama sąvoka „išlaikymas“ nėra atskleidžiama. Jos turinio universaliai apibrėžti negalima. Kalbine prasme „išlaikymas“ reiškia lėšų teikimą asmeniui, kad šis galėtų pragyventi. Taigi galima teigti, kad išlaikymo reikalingumas ar jo faktinis teikimas įstatymų siejamas su tuo, kad asmuo dėl objektyvių priežasčių neturi pajamų arba jų turi per mažai (nepilnametis, nedarbingas dėl savo amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) arba sveikatos būklės (neįgalus, invalidas), arba dėl kitų svarbių priežasčių. Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra tikslinė – apsaugoti įpėdinio, kuriam reikalingas išlaikymas, turtinius interesus. Pagal LR CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasmę asmenys yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kuriems reikalingas išlaikymas, nes jie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, t. y. yra nedarbingi dėl ligos, amžiaus, yra nepilnamečiai, bedarbiai; toks pateikiamas sąrašas nėra baigtinis. Gaunamos pajamos yra nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylą ir sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį (be gaunamų pensijų ir kitų išmokų), nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (registruojamą), taip pat į turimus banko indėlius, vertybinius popierius, kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-01-12 nutartis civilinėje byloje I. B. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2005; 2005-06-01 nutartis civilinėje byloje E. J. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-323/2005; 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje A. A. v. D. L. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2006). Kasacinio teismo suformuluoti precedentinę galią turintys išaiškinimai ankstesnėse bylose sukuria teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, kurios turi būti žinomos ir pripažįstamos.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. E. J.; bylos Nr. 3K-3-323/2005; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. J. v. L. S.; bylos Nr.3K-3-377/2007). Tokia taisyklė reiškia tai, kad pensinio amžiaus įpėdinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Pensinio amžiaus ar neįgaliems asmenims nereikia įrodinėti, kad jiems reikalingas išlaikymas, nes vadovaujamasi nuostata, kad vien dėl amžiaus ir sveikatos būklės jiems išlaikymo reikia (LR CK 3.72 straipsnio 2 dalis). Tačiau ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad pensininkas ar neįgalusis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė R. B., būdama mirusiosios O. Š. dukra, kreipėsi į teismą dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo. Ieškovės motina O. Š. mirė 2007-07-16 (t. 1, b.l. 6), todėl svarbu nustatyti, ar ieškovei palikimo atsiradimo metu buvo reikalingas išlaikymas. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos apie R. B. išmokas (t. 1, b.l. 38) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užsienio išmokų tarnybos pažymos apie R. B. išmokas (t.1, b.l. 39) matyti, kad apeliantei palikėjos O. Š. mirties dieną, t.y. 2007-07-16, buvo mokama 294,79 Lt senatvės pensija, 70 Lt dydžio našlių arba našlaičių pensija ir 285 Lt paskirta užsienyje išmoka, viso 649,79 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,0555 ha žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje „Rasa“, (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 32-34). Be to, ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jos sūnus R. B. teikia jai išlaikymą (t. 2, b.l. 32). Sprendžiant išlaikymo ieškovei reikalingumo klausimą būtina pažymėti ir tai, kad R. B. turėjo pinigų, kaip ji pati nurodė - 12 000 kronų, kuriuos ji parsivežė iš Norvegijos ir vėliau skolino A. S. (t.2, b.l. 19-20). Apie išlaidas, kurias R. B. patiria dėl įvairių sveikatos problemų ir jai nuolat reikalingų vaistų, byloje nėra pateikta įrodymų, konstatuota tik tai, jog per mėnesį gydymuisi ji išleidžia 200 Lt. Išlaidos būsto išlaikymui per mėnesį sudaro 144,49 Lt. Ieškovės teigimu, pragyvenimui jai lieka vos 300 Lt. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės R. B. gaunamos pajamos palikėjos O. Š. mirties dieną tikrai buvo minimalios, tačiau nagrinėdamas išlaikymo reikalingumo klausimą, teismas privalo atsižvelgti ir į pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį (be gaunamų pensijų ir kitų išmokų), kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o taip pat į turimus banko indėlius, vertybinius popierius, kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-19 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-35/2005; 2005-06-01 nutartis civilinėje byloje E. J. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-323/2005; 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje A. A. v. D. L. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2006). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. B. nuosavybės teise priklausė ir šiuo metu priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,0555 ha žemės sklypas sodų bendrojoje „Rasa“. Byloje nėra pateikta įrodymų kokia yra minėto nekilnojamojo turto vertė, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai yra vertingas turtas. Įvertinant faktines bylos aplinkybes būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė iš savo senelio buvo paveldėjusi apie 3,5 ha miško, kurį pardavė ir gavo kažkokią tai pinigų sumą, tačiau kokią - ieškovė nenurodė (t.2, b.l. 32). Be to, kaip jau minėta, R. B. turėjo piniginių santaupų ( 12 000 kronų), kurias ji parsivežė iš Norvegijos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad palikimo atsiradimo dieną ieškovės R. B. gaunamos pajamos ir turimas turtas, buvo pakankami jos pragyvenimui, o byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad O. Š. mirties dieną (2007-07-16) ieškovei R. B. išlaikymas nebuvo reikalingas, nes ji pati asmeninės nuosavybės teise turėjo ne mažesnį nei 100 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą bei piniginių lėšų.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą vadovavosi ir LR CK 1.5 straipsniu, kuris numato, jog teismas, taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė R. B. savo tėvų neprižiūrėjo, jų negerbė, sergančios motinos neslaugė, prižiūrėti tėvų namų nepadėjo, jų neremontavo. Minėtos aplinkybės esminės reikšmės sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą neturi, tačiau teisėjų kolegija,vertindama apeliacinio skundo pagrįstumą, į jas atsižvelgė.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, išsprendė visus pareikštus reikalavimus, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo.
Iš ieškovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme valstybei (LR civilinio proceso kodekso 88 str. 1d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 23 (dvidešimt tris litus) Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei.