- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-1632-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06387-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Pareiškėjas
- E. V., J. V.
- Advokatai
- Nerijus Strazdas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. V. ir E. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai prašė nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes, neskirti termino susitaikymui. Prašyme nurodė, jog santuoka iširo, bendro ūkio neveda, negyvena santuokinio gyvenimo daugiau nei vienerius metus laiko. Pareiškėjai turi nepilnametį sūnų L. V., gim. (duomenys neskelbtini) Visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo priteisimu, išsprendė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino visiškai, nutraukė J. V. ir E. V. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko pavardes: pareiškėjai J. V. - „V.“, pareiškėjui E. V. – „V.“. Teismas patvirtino 2017 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tokiomis sąlygomis: nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo momento šalys materialiai išlaikys save pačios; nepilnamečio sūnaus L. V., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo motina J. V.; nepilnamečio vaiko L. V., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui pareiškėjas E. V. mokės po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės pervedant lėšas į motinos J. V. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą arba grynais pinigai, išlaikymo suma indeksuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka; šalys įsipareigoja netrukdyti viena kitai bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.
3. Teismas nustatė, kad santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad pareiškėjai vėl pradės gyventi kartu santuokinį gyvenimą ir tvarkyti bendrą ūkį. Pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia abiejų sutuoktinių, kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
4. Pareiškėjas E. V., atstovaujamas advokato Nerijaus Strazdo, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, be to, iš esmės pažeidžia apelianto teises bei teisėtus interesus. Apeliantas yra neįgalus, jo darbingumo lygis - 35 procentai. Apeliantui yra diagnozuoti šie sutrikimai: lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; organinis asmenybės sutrikimas; Ambliopija be anopsijos. Apeliantas nors yra de jure veiksnus, tačiau jis negali tinkamai savęs atstovauti ir suprasti savo atliekamų teisinių veiksmų reikšmės bei esmės, todėl jis yra de facto neveiksnus. Apelianto psichinė negalia pasireiškia tuo, kad jo intelekto koeficientas (IQ) svyruoja apytiksliai nuo 50 iki 69 balų (suaugusiųjų protinis amžius atitinka 9-12 metus). Tokio protinio atsilikimo tikėtina pasekmė yra tam tikri mokymosi sunkumai mokykloje, suvokimo sutrikimas, negalėjimas tinkamai suprasti sudėtingesnių lingvistinių formuluočių, teisinių dokumentų turinio. Dauguma suaugusiųjų, kurie serga lengvu protiniu atsilikimu, yra pajėgūs dirbti ir palaikyti gerus socialinius santykius bei prisitaikyti visuomenėje, tačiau jie nesugeba apibendrinti, orientuotis įvairiose situacijose, jie būna egocentriški, stokoja savikritikos, nesugeba savęs kontroliuoti, sunkiai suvaldo potraukius, neapgalvoja savo poelgių, lengvai pasiduoda kitų įtaigai, negali tinkamai vertinti savo finansinių galimybių, nesugeba atlikti sudėtingesnių finansinių prognozių. Apeliantas dėl savo ligos nebuvo pajėgus suprasti sutarties teksto, joje naudojamų teisinių formuluočių ir nors šią sutartį pasirašė, kai jam ją liepė pasirašyti sutuoktinė, jis jos turinio negalėjo suprasti. Teismas, patvirtindamas tokios būklės asmens sudarytą sandorį, vis dėlto turėjo laikyti, jog ši sutartis prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei. Apelianto artimieji ketina kreiptis į teismą dėl apelianto neveiksnumo nustatymo ir globėjo paskyrimo.
4.2. Sutartis ir skundžiamas sprendimas iš esmės pažeidžia apelianto teises bei teisėtus interesus. Vienintelės apelianto pajamos yra 113,24 Eur neįgalumo pašalpa, kurią jis gauna kiekvieną mėnesį. Sprendimu teismas iš apelianto priteisė 200,00 Eur dydžio išlaikymą jo nepilnamečiam vaikui, tačiau ši suma praktiškai dvigubai viršija apelianto mėnesines pajamas. Jei apeliantas sugebėtų adekvačiai vertinti sutarties nuostatas, jis nebūtų tokios sutarties pasirašęs. Išlaikymo dydis, kuris viršija visas apelianto mėnesines pajamas iš esmės pažeidžia apelianto teises ir tokio turinio sutarties teismas negalėjo patvirtinti. Apeliantas neneigia savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, tačiau išlaikymo dydis turi būti adekvatus ir atitikti apelianto turtinę padėtį.
5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXV skyrius) nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Vadovaujantis CK 3.51 ir 3.52 straipsniais, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant ne tik apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, bet ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą.
9. Formuodamas teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kasacinis teismas akcentuoja, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008).
10. Apeliaciniu skundu pareiškėjas E. V. ginčija teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip neatitinkančią jo valios, pažeidžiančią jo teises ir teisėtus interesus, o būtent dėl priteisto 200,00 Eur dydžio išlaikymo jo nepilnamečiam sūnui, kadangi išlaikymo suma dvigubai viršija pareiškėjo E. V. mėnesines pajamas.
11. Apeliantas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliantui nustatytas 35 proc. darbingumas iki 2033 m. birželio 13 d., apeliantas gauna neįgalumo pašalpą - 113,24 Eur bei apelianto sveikatos būklę (medicininių dokumentų išraše nurodyta, jog neįgalumas suteiktas pagal diagnozes – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo; organinis asmenybės sutrikimas ir anbliopija be anopsijos). Pažymėtina, kad nors byla buvo išnagrinėta viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, tačiau pareiškėjas E. V. teismo posėdyje nedalyvavo, todėl teismas negalėjo įsitikinti, ar sutarties sąlygos atitinka tikrąją pareiškėjo valią, ar jis suvokia sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasekmes. Teismas, atsižvelgdamas į apelianto pateikus įrodymus, sprendžia, kad kyla abejonių ar apeliantas dėl savo sveikatos būklės buvo pajėgus suprasti sutarties tekstą, joje naudojamas teisines formuluotes, todėl daro išvadą, kad tokia sutartis galimai pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus. Be to, iš apelianto priteista išlaikymo suma yra 200 Eur, t. y. viršija apelianto gaunamas pajamas – 113 Eur neįgalumo pašalpą per mėnesį.
12. CK 3.53 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei nustato, kad sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Apeliantas nedalyvavo pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, o pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neįsitikino, kad šios sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ir patvirtino sutartį, prieštaraujančią viešajai tvarkai ir iš esmės pažeidžiančią pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
13. Pažymėtina, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. Šioje byloje yra teisinė situacija, kai šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių, apeliacine tvarka skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, o būtent dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui nustatymo. Vadovaujantis CK 3.66 straipsnio 1 dalimi, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo.
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendime neišsprendus vieno iš sutuoktinių keliamų reikalavimų pagal abiejų sutuoktinių sutikimą, daroma išvada, kad liko neatskleista bylos esmė, ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeisti vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai. Dėl to sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
15. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, spręstinas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.