Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. B.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 2001-07-27, Kėna, Vilniaus raj., Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta Purienų 2, Kaunas, Kauno m. sav., deklaruota gyv. vieta Piliakalnio g. 84, Nemenčinė, Vilniaus r. sav., anksčiau neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 2000-05-25, Lietuva, pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta Džiaugsmo g. 45, Vilnius, moksleivė, anksčiau neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos – LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ji, 2018 m. vasario 1 d., apie 08.30 val., Vilniaus vaikų socializacijos centro, esančio adresu A. J. g.10B, Vilniuje, koridoriuje, žodinio konflikto su I. V. metu tyčia, veikdama kartu su E. K., pastūmė I. V. ir, šiai suklupus, koja spyrė nemažiau dviejų kartų I. V. į galvą, o E. K. taip pat koja spyrus nemažiau dviejų kartų I. V. į galvą, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai I. V. nosies nugarėlės, siekianti kairės akies apatinį voką, kairio smilkinio srities, pakaušio kairės pusės poodines kraujosruvas, apatinės lūpos gleivinės kraujosruvą su nubrozdinimu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 1 dalyje.

E. K. 2018 m. vasario 1 d., apie 08.30 val., Vilniaus vaikų socializacijos centro, esančio adresu A. J. g.10B, Vilniuje, koridoriuje, žodinio konflikto su I. V. metu tyčia, veikdama kartu su J. J., kuri pastūmė I. V. ir, šiai suklupus, koja spyrė nemažiau dviejų kartų I. V. į galvą, ji, E. K., taip pat koja spyrė nemažiau dviejų kartų I. V. į galvą, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai I. V. nosies nugarėlės, siekianti kairės akies apatinį voką, kairio smilkinio srities, pakaušio kairės pusės poodines kraujosruvas, apatinės lūpos gleivinės kraujosruvą su nubrozdinimu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. J. dėl įvykdytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2018 m. vasario 1 d. jos su E. K. socializacijos centro koridoriuje susiginčijo su I. V. žodžiais, įvyko žodinis konfliktas. O vėliau jos I. V. sumušė. I. V. bandė pereiti pro jas koridoriumi, o kai jos nepraleido, I. V. griebė E. K. už plaukų. Kai J. J. prie jų priėjo, I. V. užkliuvo kažkaip jai už kojos ir nukrito ant grindų. Tuomet J. J. kartu su E. K., I. V. suspardė. Viskas įvyko labai greitai. Kiek smūgių ji sudavė I. V., šiuo metu nepamena, bet tikrai galėjo būti du smūgiai. Po to jas mokytojas išskyrė. Žada nukentėjusiosios atsiprašyti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. K. parodė, kad dėl įvykdytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad jos su J. J. socializacijos centro koridoriuje užpuolė I. V. žodžiais, įvyko žodinis konfliktas. O vėliau jos ją sumušė. Pirmoji pradėjo mušti J. J., o kaip I. V. nukrito ant grindų, vėliau prisijungė ir ji, sudavė ne mažiau dviejų smūgių. I. J. J., o vėliau pribėgo mokytojas. Nukentėjusiosios negalėjo atsiprašyti, nes pasirašyta kardomoji priemonė, kad negali su nukentėjusiąja bendrauti, būti vienoje patalpoje.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. V. parodė, kad įvykio dieną, t.y. 2018 m. vasario 1 d., J. J. ir E. K. nuo pat ryto pradėjo prie jos kibti, sakė, kad negražus jos makiažas, kad ją išmaudys sniege. Vėliau E. K. ir J. J. bandė jai užstoti kelią koridoriuje, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu J. J. ją pastūmė ir nukentėjusioji suklupo. Tuomet J. J. ir E. K. pradėjo ją spardyti. Iš pradžių spardė Julija, po to prisijungė ir Eliza. I. V. užsidengė veidą, kad išvengti didesnių sužalojimų. Vėliau pribėgo mokytojas ir jas išskyrė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios I. V. nuoseklių parodymų, J. J. bei E. K. kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

2018-02-01 I. V. pripažinta nukentėjusiąją (b.l. 4).

2018-02-02 specialisto išvadoje Nr. G 450/2018(01) teigiama, kad I. V. nustatyti šie kūno sužalojimai: nosies nugarėlės, siekianti kairės akies apatinį voką, kairio smilkinio srities, pakaušio kairės pusės poodinės kraujosruvos, apatinės lūpos gleivinės kraujosruva su nubrozdinimu, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-02-01). Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienas po kito. Vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais (b.l. 16-17).

Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Įvertinus byloje esančius įrodymus yra pagrindo teigti, jog J. J. ir E. K. kaltė, padarius joms inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta visiškai. Kaltinamųjų parodymai yra nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes bei pagrįsti kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamųjų J. J. ir E. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d., kadangi jos mušdamos nežymiai sužalojo žmogų – nukentėjusiąją I. V..

Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jos prisipažino įvykdžiusios nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai galisi.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas kaltinamajai J. J. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamoji padarė 1 vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, kaltinamosios asmenybę, į tai, jog kaltinamoji anksčiau neteista, nepilnametė, šiuo metu laukiasi, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pripažįsta kaltę ir dėl įvykdyto gailisi, sunkinančių nebuvimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LR BK 41 ir 91 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai skiriant laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įstatymo numatytus įpareigojimus. Vadovaujantis LR BK 64 ¹ paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, skirdamas kaltinamajai E. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamoji padarė 1 vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, kaltinamosios asmenybę, į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, yra nepilnametė, moksleivė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažįsta ir dėl įvykdyto gailisi, sunkinančių nebuvimą sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LR BK 41 ir 91 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai skiriant laisvės apribojimo bausmę bei įstatyme numatytus įpareigojimus. Vadovaujantis LR BK 64 ¹ paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo posėdžio metu kaltinamosios J. J. gynėjas prašė apsvarstyti galimybę taikyti LR BK 93 straipsnį, nutraukiant baudžiamąją bylą ir atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi egzistuoja visos atleidimo sąlygos ir pagrindai, be to ji šiuo metu nėščia. Pagal LR BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. LR BK 93 straipsnio 1 dalis numato tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: pirma, asmuo turi būti nepilnametis, t. y. veikos padarymo metu dar nesulaukęs aštuoniolikos metų; antra, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką; trečia, jo padaryta veika turi būti baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus arba nesunkus, ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. Be minėtų bendrųjų atleidimo pagrindų, yra ir papildomų alternatyviųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatytų LR BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte – tai, kad nukentėjusiojo atsiprašė ir iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Atsižvelgtina į tai, kad LR BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas vertina, kad šiuo atveju formaliai egzistuoja visos bendrosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, tačiau abejonių kelia LR BK 93 straipsnio 1 d. numatytos alternatyvios sąlygos nebuvimas - ji prisipažino, gailisi, tačiau iki teisiamojo posėdžio nukentėjusios neatsiprašė, o jos paaiškinimai dėl ko nepavyko atsiprašyti visiškai neįtikino teismo ir verčia teismui abejoti ar atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 straipsnį ir pritaikius baudžiamąsias auklėjamojo poveikio priemones būtų pasiekti bausmės tikslai. Be to, pats nusikaltimo pobūdis, kaltinamosios pakankamai įžūlūs veiksmai – provokavo nukentėjusiąją, pirmoji pradėjo nusikalstamus veiksmus – spardyti ją, nesant tam rimtam motyvui, teismo vertinimu neleidžia šiuo atveju taikyti LR BK 93 straipsnio nuostatų, kadangi manytina, kad tik kriminalinės bausmės skyrimas leistų pasiekti bausmės tikslus. Kaltinamosios nėštumas nesudaro pagrindo vertinti kitaip. Juolab, kad jai skirtina ne laisvės atėmimo bausmė.

Kardomosios priemonės.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti J. J. ir E. K. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) - 432 str. str., LR BK 91 straipsniu, teismas

nusprendė:

J. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 (1) str. nuostatomis paskirtos bausmės dydį sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), paskiriant J. J. galutinę bausmę – 8 ( aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.

nuo 22.00 iki 06.00 būti namuose (gyvenamojoje vietoje), išskyrus darbą ar mokymąsi, taip pat įpareigoti tęsti mokslus;bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. J. nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 (1) str. nuostatomis paskirtos bausmės dydį sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), paskiriant E. K. galutinę bausmę – 8 ( aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo.

nuo 22.00 iki 06.00 būti namuose (gyvenamojoje vietoje), išskyrus darbą ar mokymąsi, taip pat įpareigoti tęsti mokslus;bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. K. nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.