- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-26
- Bylos Nr.
- e2FB-15309-294/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10761-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Byla nutraukta.
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., T. U., UAB ,,Intrum Lietuva '', UAB Legal Balannce, Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR Finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų minsitreijos
- Kreditorius
- "Intrum Lietuva"
dalyvaujant pareiškėjui S. J., pareiškėjo atstovui advokatui J. S., suinteresuotam asmeniui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys T. U., A. S., antstoliai E. R., R. V., R. S., S. S., D. Z., T. L., A. B., UAB „Legal balance“, UAB „Intrum Lietuva“, VMI prie Finansų ministerijos
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo teismo iškelti jo atžvilgiu fizinio asmens bankroto bylą bei paskirti bankroto administratorių. Pareiškėjas nurodo, kad yra nemokus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 punkto prasme, t.y. jis negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, o jų suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas. Nurodo, kad nemokumą sukėlusios priežastys yra tos, kad 1991 m. pareiškėjas įkūrė individualią įmonę (duomenys neskelbtini). Įmonė vykdė gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statybą bei kitus apdailos darbus. Ilgą laiką verslas sekėsi gerai, įmonė veikė pelninga. Kadangi IĮ (duomenys neskelbtini) turėjo užsakymų ir užsienyje (pavyzdžiui, Norvegijoje), Pareiškėjas įkūrė atskirą įmonę Norvegijoje – (duomenys neskelbtini). Ši įmonė vykdė statybų darbus Norvegijoje. Nors ilgą laiką IĮ (duomenys neskelbtini) veikė sėkmingai, ilgas buvimas statybų sektoriuje privertė susidurti su besikeičiančios rinkos sąlygomis, konkurencijos augimu, besikeičiančia statybų
technologija ir pan. Šie faktoriai lėmė tai, jog IĮ (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis pradėjo blogėti. Užsakymų skaičius mažėjo, kilo veiklos sąnaudos, pradėjo trūkti apyvartinių lėšų. Įmonė nebuvo pajėgi atsiskaityti su darbuotojais. Maža to, IĮ (duomenys neskelbtini) patyrė nesąžiningą konkurenciją, kuri įmonei sukėlė 298 109 Lt žalą. Pareiškėjas tikėjosi, jog nesąžiningos konkurencijos būdu padaryta žala, ginčą laimėjus teisme, bus atlyginta, todėl, nors ir neturėdamas lėšų teisminiam procesui vykdyti, 2013 m. nusprendė pastarąjį pradėti. Teisminiam procesui besitęsiant, o pareiškėjui pajamų negaunant (IĮ (duomenys neskelbtini) pelno negeneravo), pareiškėjui ėmė trūkti lėšų ne tik advokato pagalbai apmokėti, tačiau ir būtiniesiems poreikiams patenkinti. Pareiškėjas nebeturėjo lėšų vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Tokiu būdu susidarė įsiskolinimas pagal naudojimosi mokėjimo kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra išieškomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjui trūko lėšų būtiniesiems poreikiams bei išlaidoms advokato pagalbai padengti, 2014 m. pareiškėjas iš S. S. pasiskolino 10 000 Eur sumą. 2015-06-19 Šiaulių apygardos teismo nutartimi c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) IĮ (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla. IĮ (duomenys neskelbtini) bankrutavus ir nebegalint įvykdyti prisiimtų įsipareigojimai, IĮ (duomenys neskelbtini) kreditoriai savo reikalavimus nukreipė į subsidiarų skolininką, individualios įmonės vadovą, pareiškėją. 2013 m., IĮ (duomenys neskelbtini) pradėjus ginčą dėl žalos atlyginimo ir faktiškai nebevykdant veiklos, pareiškėjas nusprendė įsigyti kitą juridinį asmenį. Tokiu būdu pareiškėjas 2013 m. įsigijo visas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ir 2013-10-24 tapo šios įmonės direktoriumi. UAB (duomenys neskelbtini) kurį laiką veikė pelningai, tačiau vėliau, pasikeitus situacijai rinkoje, kontrahentams neatsiskaitant už atliktus darbus, įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais. Šiems įveikti UAB (duomenys neskelbtini) 21485,59 Eur pasiskolino iš AB „Citadele“. Skolos grąžinimas buvo užtikrintas bendru UAB (duomenys neskelbtini) bei Pareiškėjo vekseliu bei Pareiškėjo laidavimu. Pasiskolintų lėšų išgelbėti įmonės veiklai nepakako, todėl 2018 m. gegužės mėnesį S. J. Šiaulių apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini). 2018-05-24 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą. 2019 m. S. S. pareikalavo pareiškėjo grąžinti paskolą. Kadangi pareiškėjas lėšų paskolos grąžinimui neturėjo, S. S. pareikalavo skolos gražinimą užtikrinti išrašant vekselius. Atsižvelgiant į tai, jog vekseliai, kurių suma yra didesnė nei 3000 Eur, turi būti notarinės formos, S. S. nurodė, jog 10 000 Eur suma turi būti padalinta. Tokiu būdu pareiškėjas išrašė tris vekselius. 2944 Eur vekselį A. S., 2900 Eur vekselį R. S. bei 2900 Eur vekselį pačiam S. S.. Pareiškėjui neturint lėšų iki vekseliuose nurodytos datos, 2019-06-30, pastarųjų apmokėti, nurodyti asmenys kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir pradėjo išieškojimo procesą. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teigia, jog pareiškėjo nemokumą iš esmės lėmė verslo nesėkmės. Kaip minėta, pareiškėjas valdė tris juridinius asmenis. Šiems susiduriant su finansiniais sunkumais pareiškėjas stengėsi imtis priemonių, kurios galėtų padėti išvengti juridinių asmenų bankroto (skolinosi lėšas, laidavo bei kt.). Šioms priemonės nepasiteisinus ir juridiniams asmenims vis vien bankrutavus, įsiskolinimai liko ar perėjo pareiškėjui. Pareiškėjo gaunamas atlyginimas objektyviai neleidžia įvykdyti susidariusių įsiskolinimų, todėl pastarieji, dėl skaičiuojamų palūkanų, netesybų ir vykdymo išlaidų, nuolatos auga. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) apdailininku, jo gaunamas užmokestis siekia 468,41 Eur. Nurodo, kad pareiškėjas neturi nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto (1991 m. automobilio dalyvavimas viešame eisme apribotas). Kreditorinių reikalavimų suma 201 973,75 Eur. Pareiškėjas išlaikomų asmenų neturi. Nurodo, kad pinigų suma, lygi 400 Eur, turėtų būti palikta jo minimaliems poreikiams tenkinti. Bankroto administratoriumi prašo skirti MB „Precedentas“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė. Papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad 2006 m. dėl atliktos kylančiosios aortos siaurinimo operacijos pareiškėjui nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Vėliau darbingumo lygis neviršijo 50 proc., nuo 2010 darbingumo procentas nustatytas 55 proc., tačiau 2016 m. jis buvo hospitalizuotas dėl širdies veiklos sutrikimų. Be to, iš jo gaunamo darbo užmokesčio buvo išskaičiuota dalis darbo užmokesčio ir pervesta antstoliams.
Atsiliepimas
A. S., R. S., S. S. teismui pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad su juo nesutinka. Mano, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė neatidus, nerūpestingas ir nesąžiningas pareiškėjo elgesys. Pažymi, kad pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų turimiems įsipareigojimams mažinti, nebendrauja su juo, neatsako į telefono skambučius. Pažymi, kad jo gaunamas darbo užmokestis neatitinka rinkoje mokamo 1 200–1 600 Eur užmokesčio apdailininkams. Prašo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui.
UAB „Legal balance“ teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo nesutinka. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo neatidus, nerūpestingas ir nesąžiningas. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo nuolat bandė susisiekti su pareiškėju ir aptarti skolos grąžinimo klausimą, bet pareiškėjas vengė turimų įsipareigojimų ir nuolat kartojo, kad ketina kelti fizinio asmens bankroto bylą ir skolos nedengs. Toks pareiškėjo elgesys negali būti laikomas sąžiningu bei rodo, kad pareiškėjas nebuvo suinteresuotas skolų padengimu. Atkreipia dėmesį, kad pagal gaunamą darbo užmokestį pareiškėjas prašo per didelę sumą palikti jo būtiniesiems poreikiams tenkinti.
Suinteresuotas asmuo S. J. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui. Nurodė, kad skolos išieškojimas iš pareiškėjo 2019 m. buvo perduotas į antstolių kontorą, tačiau per visą laikotarpį skolos išieškota tik nežymi dalis, t.y. 1417,54 Eur. Atkreipia dėmesį, kad įsigijęs reikalavimo teisę ne kartą bandė susisiekti su pareiškėju ir siūliau pasidengti tik nedidelę skolos dalį (5000 eur), nurašant visą likusią skolos dalį, ją mokant dalimis, bei stabdant išieškojimo procesą per antstolių kontorą. Pažymi, kad siūloma nuolaidos pareiškėjo neįtikino, skola nebuvo mokama geruoju (išieškojimas buvo vykdomas priverstine tvarka). Keista ir nesuprantama detalė, kad pareiškėjo darbo sutartyje nurodyta darbo vieta (duomenys neskelbtini), nors gaunamas darbo užmokestis tik 468,41 Eur (neto). Nurodamas darbo užmokestis, net Lietuvoje būtų nelogiškas, būnant apdailininku ir esant įtemptai situacijai su nekilnojamu turtu šios dienos realijose, kai visų meistrų reikia laukti bent kelis mėnesius dėl didelių darbo krūvių. Iš to seka tik viena išvada, kad atlygis galimai fiktyvus ir neatitinka realios situacijos Lietuvoje, t.y. pareiškėjas galimai nėra sąžiningas. Sumos pragyvenimui turėtų būti sumažintos bent 1/3 dalimi ir skiriama 300 eur visiems nurodytiems būtiniesiems poreikiams.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad pagal VMI prie FM turimus 2022 m. gegužės 30 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis pareiškėjo S. J. įsiskolinimą Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 61711,95 Eur: 2445,92 Eur gyventojų pajamų mokestis, 0,26 Eur žemės mokesčio delspinigiai, 5,44 Eur pagal Lietuvos institucijų vykdomuosius dokumentus ir 56885,74 Eur pagal užsienio institucijų vykdomuosius dokumentus bei 2374,59 Eur jų delspinigių. Teismui išnagrinėjus ir įvertinus pareiškėjo S. J. pareiškime pateiktus faktus ir aplinkybes bei nustačius, kad yra visos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme numatytos sąlygos iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, VMI prie FM neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo tenkinimui.
Bankroto byla iškeltina.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Fizinio asmens bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 1 dalimi fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau - fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Kada fizinis asmuo yra pripažįstamas nemokiu, yra apibrėžta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas - fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Šiuo metu galioja 607 Eur dydžio minimali mėnesinė alga (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. Nutarimas dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo Nr. 669).
Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto. Pareiškėjas neturi viešame eisme dalyvaujančios registruotos transporto priemonės. Pareiškėjas gauna darbo užmokestį apie 468,41 Eur.
Šiuo metu pareiškėjas jokių kitų pajamų negauna. Pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad jo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, nurodyta suma akivaizdžiai viršija 25 MMA. Konstatuotina, kad pareiškėjas pagal turtinę padėtį (gaunamas pajamas) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) negali įvykdyti nurodytų skolinių įsipareigojimų.
Nustatytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad pareiškėjas yra nemokus.
Fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlyginis pagrindas iškelti bankroto bylą. Kita įstatyme numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas.
Šioje byloje teismas nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygų. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą šiuo atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos per protingą terminą, o priteistos procesinės palūkanos ir toliau būtų skaičiuojamos. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu galės būti patikrinti skolininko per nurodytą laikotarpį sudaryti sandoriai ir, esant pagrindui, atstatomas pareiškėjo mokumas.
Žemesnės instancijos teismas
Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).
Fizinio asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.
CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 d. nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvus bei subjektyvus kriterijus. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu asmuo tampa nemokus dėl tokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Naudojimasis civilinėmis teisėmis nustatytomis konkretaus įstatymo ne to įstatymo nustatytais tikslais, laikomas nesąžiningu veiksmu (CK 1.5 str. 1 d.).
FABĮ 1 straipsnio 1 dalis nustato šio įstatymo paskirtį – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Pareiškėjas tapo nemokus ir negali vykdyti savo įsipareigojimų dėl to, jog negalėjo vykdyti įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis ir kitus prisiimtus įsipareigojimus. Be to, pareiškėjui nustatytas tik dalinis darbingumas.
FABĮ normos nepateikia išsamaus nesąžiningo elgesio atvejų sąrašo, tokio elgesio nustatymo kriterijų, todėl sprendžiant dėl fizinio asmens, prašančio iškelti bankroto bylą, sąžiningumo taikoma teisminė praktika, suformuota civilinėse bylose, atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: ar fizinis asmuo tapo nemokus elgdamasis sąžiningai, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, aktualią keliant bankroto bylą.
Nors dalis kreditorių kėlė teismui abejones dėl galimai nesąžiningo pareiškėjo elgesio, vis dėlto iš pateiktų duomenų bei pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. S. paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas dėjo pastangas skoloms grąžinti, palūkanoms mokėti, tačiau dėl per didelių susikaupusių sumų ir ekonominės, konkurencinės padėties statybų rinkoje nebesugebėjo. Be to, bankroto administratorius turės pareigą patikrinti trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius, jų teisėtumą ir taip bus įvertintas išsamiai pareiškėjo elgesys ir jo sąžiningumas (tvirtinant arba atsisakant tvirtinti nemokumo planą). Taigi šioje byloje ir šioje jos nagrinėjimo stadijoje teismas nenustatė jokių galimų nesąžiningų pareiškėjo veiksmų, sudarant laidavimo sutartis bei skolinantis lėšas ar bylas nagrinėjant teismuose, pareiškėjas buvo mokus, nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas veiktų nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, slėptų pajamas ir pan.
Teismas, nutaręs iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, privalo paskirti jam bankroto administratorių (FABĮ 2 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 11 straipsnis).
Šioje byloje pareiškėjas bankroto administratoriumi prašo skirti MB „Precedentas“ ir pateikė jo sutikimą vykdyti pareiškėjo bankroto procedūrą. Pradinė administravimo suma nurodyta 800 Eur.
Byloje pateikti visi reikalingi dokumentai dėl bankroto administratoriaus paslaugų teikimo ir lėšų suma, reikalinga bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti MB „Precedentas“ bankroto administratoriumi, nenustatyta.
FABĮ 8 straipsnio 5 dalis numato, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nustatytina 800 Eur suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto byla įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Pareiškėjo nurodyta suma, reikalinga kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, pareiškėjo nuomone, yra 400 eurų. Manytina, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių tokios sumos pagrįstumą. Iš tiesų beveik visiems kreditoriams prieštaraujant, laikytina, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma 300 Eur/mėn. (prašomiems poreikiams nurodytas sumas sumažinant trečdaliu). (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).
Fizinio asmens kreditoriai (toliau – kreditoriai) - turintys teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (toliau – reikalavimai) fiziniai ir juridiniai asmenys (FABĮ 3 straipsnis). Nustatytinas 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Papildomai informuotini apie bankroto bylos iškėlimą vykdomąją bylą vykdantis antstolis D. K..
Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu bei atsižvelgiant į fizinių asmenų bankroto instituto naujumą Lietuvos Respublikoje, nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1–3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
iškelti bankroto bylą pareiškėjui S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Paskirti S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi MB „Precedentas“.
Nustatyti 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.
Patvirtinti 800 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
Patvirtinti sumažintą 300 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį S. J. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nutarties kopijas išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie LR finansų ministerijos, pareiškėjui, bankroto administratoriui, suinteresuotiems asmenims (A. S., antstoliams T. U., E. R., R. V., R. S., S. S., D. Z., T. L., A. B., UAB „Legal balance“, UAB „Intrum Lietuva“, VMI prie Finansų ministerijos).
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.