- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- AN2-334-312/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01016-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos radijo ir televizijos komisija
- Kategorijos
- 17.14Transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijose ir leidimuose nustatytų reikalavimų pažeidimas, pareigos pranešti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai apie numatomą licencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos nutraukimą nevykdymas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimų nevykdymas, nelicencijuojamos radijo, televizijos pr
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko Rimanto Bagdzevičiaus apeliacinį skundą (toliau – ir Pareiškėjas) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos aplinkybės
1. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. liepos 7 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. LRTK-ANR_N-2-2022 (toliau – ir Komisijos nutarimas) A. A. K. skirta nuobauda – įspėjimas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 477 straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą, t. y. už tai, kad jis, būdamas VšĮ „K.“ vadovu, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. liepos 4 d., nepateikė Lietuvos radijo ir televizijos komisijai pranešimo apie VšĮ „K.“ nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžią, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus (b. l. 14-15).
Šalies argumentai
2. A. A. K., nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti nutarimą LRTK-ANR_N-2-2022 ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi A. A. K. skundą patenkino iš dalies, panaikino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. liepos 7 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. LRTK-ANR_N-2-2022 ir bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apylinkės teismas konstatavo, kad priimant nutarimą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai ir yra reikalinga atlikti papildomą aplinkybių tyrimą, tuo pagrindu nutarimą panaikino ir bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Rimantas Bagdzevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti A. A. K. skundą kaip nepagrįstą.
3.1. Pareiškėjas nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog Komisijos nutarime pažeidimo esmė atskleista ydingai, ir nurodo, kad Nutarime išsamiai išdėstyta pažeidimo esmė: nurodyta, kad 2022 m. birželio 6 d. buvo atlikta dalijimosi vaizdo medžiaga platformos „YouTube“ kanalo „K.“ stebėsena; detaliai aprašoma ir argumentuojama, kodėl Komisija traktuoja, kad VšĮ „K.“ teikia užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, nurodomos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas) nuostatos, paaiškinant, kas yra užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, paaiškinama A. A. K. pareiga pateikti Komisijai pranešimą apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžią; nurodomos ANK nuostatos dėl A. A. K. taikomos administracinės atsakomybės; paaiškinama, kad jis pažeidimą padarė neveikimu; nurodoma pažeidimo padarymo vieta, data, laikas ir kt. Pareiškėjas pažymi, kad A. A. K. buvo ne vieną kartą siunčiami Komisijos raštai raginant pateikti pranešimą apie nelicencijuojamos veiklos pradžią, jam buvo suteikiama galimybė teikti Komisijai klausimus, diskutuoti, tačiau A. A. K. visiškai ignoravo Komisijos raštus. A. A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad galvojo, jog Komisijos siunčiami oficialūs raštai skirti ne jam arba jis atitinkamus Komisijos raštus laikė kaip „šlamštą“ (angl. „spam“). Komisijos nuomone, A. A. K. elgėsi nesąžiningai ignoruodamas Komisijos raštus ir vėliau kreipęsis į teismą, nurodydamas, kad nesupranta, už ką buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
3.2. Pareiškėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje teismas formaliai įvertino, kad A. A. K. galėjo nesuprasti, už ką jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Teismas nesiaiškino aplinkybių dėl to, kad pats A. A. K. visiškai ignoravo Komisijos raštus, nebendravo ir nebendradarbiavo su Komisija, nekėlė klausimų, į kuriuos Komisija būtų pateikusi atsakymus. Komisijos nuomone, A. A. K. skundą teismui surašė profesionalus teisininkas, nes skundas surašytas naudojant teisinius argumentus ir teisinę kalbą, skunde remiamasi teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika. Teismas nesiaiškino, kodėl A. A. K. anksčiau negalėjo pasikonsultuoti su profesionaliu teisininku, kai tik gavo pačius pirmus Komisijos raštus dėl jo pareigos pateikti Komisijai pranešimą apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžią.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pozicijos, jog nėra aišku, ar Komisijos 2022 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. KS-42 patvirtintos Gairės dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, kvalifikavimo ir jiems taikomų reikalavimų (toliau – ir Gairės) yra norminis teisės aktas ar tik rekomendacinio pobūdžio, Komisija laikosi nuomonės, kad Gairės nėra norminis teisės aktas. Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1¬18 punktuose nurodyti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre. Komisijos nuomone, Gairės yra rekomendacinio pobūdžio ir jos nėra Teisės aktų registro objektas, t. y. Gairės neturi būti registruojamos ir oficialiai skelbiamos Teisės aktų registre. Be to, pareiga užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams prieš pradedant savo veiklą Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešti apie tai Komisijai kyla ne iš Gairių, bet iš Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies. Gairės tiesiog papildo ir paaiškina, kokiems asmenims, veikiantiems per dalijimosi vaizdo medžiaga platformą, kyla pareiga pranešti Komisijai apie veiklą. Iš esmės, Komisija galėtų siųsti raštus ir reikalauti pateikti pranešimą apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžią net nepriėmusi Gairių, tačiau Gairės yra parengtos siekiant didesnio aiškumo ir objektyvumo. Komisijos teigimu, reikia vertinti Gairių turinį, bet ne formalų faktą, kad jos buvo įkeltos į Komisijos interneto svetainės skiltį prie norminių teisės aktų. Komisija šių Gairių nebeskelbia savo interneto puslapio norminių teisės aktų skiltyje, jos įkeltos kitose Komisijos interneto puslapio skiltyse (pvz. dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje). Taigi, Komisija laikosi pozicijos, kad Gairės nėra norminis teisės aktas, jos yra rekomendacinio pobūdžio ir skirtos, visų pirma, ūkio subjektams, siekiant jiems detaliau paaiškinti ir suprasti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas dėl užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo (pvz. kaip nustatyti, kad atitinkamas subjektas teikia būtent užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas).
3.4. Kaip teigiama skunde, apylinkės teismas laikėsi pozicijos, kad A. A. K. nebuvo suteikta teisė būti išklausytam, nes raštas dalyvauti Komisijos 2022 m. liepos 4 d. posėdyje jam buvo išsiųstas 2022 m. liepos 1 d. el. paštu, o de jure laikytina, kad šis raštas jam buvo įteiktas 2022 m. liepos 4 d. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas šį argumentą laikė lemiamu panaikinat Komisijos nutarimą. Komisija nesutinka su tokia teismo pozicija ir pažymi, kad 2022 m. liepos 4 d. buvo sprendžiamas klausimas dėl A. A. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn, bet pats Komisijos nutarimas surašytas vėliau, t. y. 2022 m. liepos 7 d. Kadangi Komisija yra kolegialus sprendimų priėmimo subjektas, visi klausimai turi būti svarstomi Komisijos posėdyje. 2022 m. liepos 4 d. Komisija priėmė protokolinį sprendimą taikyti A. A. K. administracinę atsakomybę, tačiau savaime toks protokolinis sprendimas pasekmių nesukelia. Teisines pasekmes sukelia būtent 2022 m. liepos 7 d. Nutarimas. Pareiškėjas nurodo, kad po 2022 m. liepos 4 d. posėdžio A. A. K. galėjo bent paskambinti ar susisiekti su Komisijos administracija el. paštu, nurodant, kad klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo būtų nukeltas vėlesniam laikui ar pateikti kitus svarbius paaiškinimus. Anot pareiškėjo, Komisija būtų atsižvelgusi į tokį prašymą ir nukėlusi šio klausimo svarstymą vėlesniam laikui. Pareiškėjo manymu, akivaizdu, kad A. A. K. nerūpėjo, kokį sprendimą jo atžvilgiu priims Komisija, jis nesidomėjo, todėl vėliau traktuoti, kad jis neturėjo galimybės pateikti paaiškinimus, yra nesąžininga ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
3.5. Komisija atsiliepime į A. A. K. skundą detaliai aprašė visus Komisijos veiksmus, kokie raštai jam buvo siunčiami. Pvz. Komisijos 2022 m. balandžio 4 d. raštas Nr. S-195 ir 2022 m. balandžio 25 d. raštas Nr. S-234 nėra Komisijos sprendimas ar individualus teisės aktas, kadangi tai yra Komisijos informacinio pobūdžio raštai, t. y. šiais raštais Komisija pateikė adresatams (iš viso jų buvo 11) bendrą informaciją, kad Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra numatyta pareiga užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams prieš pradedant savo veiklą Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešti apie tai Komisijai. Taigi, Komisija visų 11 adresatų pirmu raštu paprašė iki 2022 m. balandžio 19 d., o antru raštu - pakartotinai iki 2022 m. balandžio 29 d. pateikti Komisijai pranešimą apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžią. Vėliau Komisija bendravo su kiekvienu adresatu atskirai, atsakė į kiekvienam subjektui aktualius klausimus. A. A. K. su Komisija bendrauti ir bendradarbiauti atsisakė, todėl Komisija daro išvadą, kad jis jau nuo pat pradžių buvo neigiamai nusiteikęs Komisijos atžvilgiu ir buvo pasiruošęs ginti savo neva pažeistus interesus kreipdamasis į teismą.
3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Komisija visiems suinteresuotiems subjektams suteikė visas galimybes pasisakyti Komisijos sprendžiamais klausimais. A. A. K. taip pat turėjo ne vieną galimybę pasisakyti ar duoti paaiškinimus dėl visos situacijos, tačiau šiuo atveju jo pozicija yra keista, teigiant, kad Komisijos siunčiami raštai galbūt nebuvo skirti konkrečiai jam. Pareiškėjas pažymi, jog A. A. K., manydamas, kad jis nėra tinkamas raštų adresatas, galėjo susisiekti su raštų rengėju ar kitu Komisijos administracijos darbuotoju telefonu ar el. paštu ir pasiaiškinti situaciją, tačiau to nepadarė ir, kaip pats nurodo, raštus tiesiog ignoravo. Komisijos nuomone, toks jo elgesys nerūpestingas ir nesąžiningas, nes Komisija pagal kompetenciją buvo pasiruošusi atsakyti į jo keliamus klausimus, suteikti jam reikalingą informaciją ir bendradarbiauti. Komisija pažymi, jog Komisija nuolat ir pakartotinai net kelis kartus A. A. K. siuntė oficialius raštus apie jo pareigą pateikti Komisijai pranešimą apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžią, taip pat ir gresiančią administracinę atsakomybę. Taigi, jis iš anksto (prieš 2-3 mėnesius) žinojo Komisijos poziciją, kokią pareigą jis turi ir kad Komisija turi teisę jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Jis jau kelis mėnesius turėjo teisę teikti savo paaiškinimus, pasinaudoti savo teise būti išklausytam, galėjo ruoštis gynybai.
3.7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. A. K. savo skunde pirmos instancijos teismui pripažino, jog visus Komisijos raštus gavo ir skaitė jų turinį, tačiau nusprendė šiuos raštus ignoruoti, t. y. į juos neatsakinėti. Pareiškėjo teigimu, akivaizdu, kad pareiškėjas A. A. K. žinojo situaciją ir jam buvo žinoma, kad Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra numatyta pareiga užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams prieš pradedant savo veiklą Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešti apie tai Komisijai. A. A. K. taip pat ne kartą buvo informuotas (pvz., Komisijos 2022 m. balandžio 25 d. raštu Nr. S- 234 ar Komisijos 2022 m. birželio 6 d. raštu Nr. S-291), kad ANK 477 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog nelicencijuojamos radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos vykdymas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimas Komisijai apie veiklos vykdymo ar paslaugų teikimo pradžią užtraukia įspėjimą arba baudą fiziniams asmenims arba nelicencijuojamą radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą vykdančių juridinių asmenų, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Taigi, A. A. K. buvo informuotas ne tik apie gresiančią administracinę atsakomybę, bet ir apie faktą, kad pagal ANK 477 straipsnio 5 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas būtent jis.
Šalies argumentai
3.8. Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje cituoja ANK 573 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią ANK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per e. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai vadovaujasi šia ANK nuostata, neatsižvelgdamas į Komisijos, kaip kolegialaus subjekto sprendimų priėmimo ypatumus. Minėta nuostata reglamentuoja šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Komisija Pareiškėją kvietė į Komisijos posėdį, bet ne į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Administracinė byla buvo nagrinėjama 2022 m. liepos 7 d., tuo tarpu 2022 m. liepos 4 d. buvo priimtas tik protokolinis Komisijos sprendimas. Iš esmės, jeigu Komisija būtų vienasmenis sprendimų priėmimo subjektas, atsakomybė A. A. K. būtų pritaikyta 2022 m. liepos 7 d., nerengiant jokių posėdžių. Kadangi jam buvo skirtas įspėjimas, Nutarimas buvo surašytas jam nedalyvaujant. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 573 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir konstatuodamas, kad procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, netinkamai taikė procesines teisės normas. Kadangi vyko Komisijos posėdis ir buvo priimtas tik protokolinis sprendimas taikyti administracinę atsakomybę A. A. K., turėtų būti taikomos Komisijos darbo reglamento nuostatos. Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2014 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. KS-25, 71 punkte nurodyta, kad Komisijos posėdžio darbotvarkės patvirtinimo dieną, Komisijos administracijos darbuotojas, atsakingas už Komisijos dokumentų valdymą, praneša apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką asmenims, susijusiems su Komisijos posėdžio darbotvarkėje nurodytais klausimais. Komisijos posėdžio darbotvarkė buvo patvirtinta 2022 m. liepos 1 d. todėl Komisijos darbo reglamento 71 punktas nebuvo pažeistas ir A. A. K. buvo tinkamai informuotas apie posėdžio laiką ir vietą.
3.9. Komisijos nuomone, A. A. K. turėjo pakankamai laiko pasiruošti administracinio nusižengimo nagrinėjimo procesui, net jei būtų laikoma, jog raštas dalyvauti Komisijos 2022 m. liepos 4 d. posėdyje jam išsiųstas 2022 m. liepos 1 d. el. paštu, o de jure laikytina, kad šis raštas jam įteiktas 2022 m. liepos 4 d. Šiuo atveju gaunasi teisiškai ydinga situacija, jog A. A. K., būdamas nepareigingas, nesąžiningas, nebendravęs ir nebendradarbiavęs su Komisija, ignoravęs daug jos oficialių raštų, šmeižęs Komisiją, jog jos raštus priskyrė prie „šlamšto“ (angl. „spam“), teisme siekia įrodyti, jog jam nebuvo suteikta teisė būtų išklausytam ir suformuluoti savo gynybinę poziciją.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria panaikintas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. liepos 7 d. nutarimas, ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, yra pagrįsta, teisėta ir motyvuota, joje tinkamai įvertintas aktualus teisinis reglamentavimas ir faktinės bylos aplinkybės.
6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. liepos 7 d. nutarime, kuriuo A. A. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 477 straipsnio 5 dalį, pažeidimo esmė atskleista ydingai. Teismas šią išvadą grindė tuo, kad nutarime, nurodant pažeidimo esmę, turi būti konkrečiai formuluojamos nustatytos atsakomybėn patraukto asmens veikos faktinės aplinkybės, kurias institucija vertina kaip atitinkančias konkretaus administracinio nusižengimo sudėtį. Apylinkės teismas paaiškino, kad skaitant šią Komisijos nutarimo dalį, turi būti labai aišku, kas, kada, kur ir ką padarė (ar nepadarė, tačiau pagal konkrečius teisės aktų reikalavimus turėjo ir galėjo padaryti, jeigu veika pasireiškė neveikimu), tačiau nagrinėjamu atveju Komisijos nutarime pažeidimo esmė buvo aprašyta plačiai, aprašant kanalo „K.“ veiklą, Komisijos veiksmus, tiriant šio kanalo veiklą ir kt., t. y. aprašant visą teisenos eigą ir kodėl priimtas toks sprendimas, tačiau konkrečiai nutarime neįvardinta, už kokių konkrečių veiksmų padarymą ar nepadarymą A. A. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn, t. y. kada, kur ir kokius konkrečiai faktinius veiksmus jis padarė, kuriuos komisija vertina kaip atitinkančius ANK 477 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Pareiškėjas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad Komisijos nutarime išsamiai išdėstyta pažeidimo esmė. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos apylinkės teismo nutarties ir apeliacinio skundo motyvais, taip pat įvertinęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. liepos 7 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, turinį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju Komisijos nutarimas surašytas netinkamai, aiškiai ir konkrečiai nesuformulavus kaltinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nutarime pažeidimo esmė turi būti surašoma taip, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškiai suprastų, kokių konkrečių neteisėtų veiksmų padarymu (ar kokių veiksmų neatlikimu, jei veika pasireiškia neveikimu) jis yra kaltinamas, bei galėtų veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybą. Nagrinėjamu atveju, Komisijos nutarime pažeidimo esmė iš tiesų surašyta konkrečiai neįvardijant, už kokių konkrečių veiksmų padarymą ar nepadarymą nubaustas A. A. K., daug dėmesio skiriant procesinių veiksmų aprašymui, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad Komisijos nutarime pažeidimo esmė suformuluota ydingai. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad A. A. K. skundą teismui galimai surašė profesionalus teisininkas, nes skundas surašytas naudojant teisinius argumentus ir teisinę kalbą, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės vertinant nutarime atskleistą pažeidimo esmę.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pozicijos, jog nėra aišku, ar Komisijos 2022 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. KS-42 patvirtintos Gairės dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, kvalifikavimo ir jiems taikomų reikalavimų yra norminis teisės aktas ar tik rekomendacinio pobūdžio. Skunde pareiškėjas paaiškina, kad minėtos Gairės nėra norminis teisės aktas ir jos yra rekomendacinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių Gairių pobūdį, pagrįstai įžvelgė prieštaringumą, t. y. teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos internetiniame puslapyje buvo nurodyta, jog Gairės yra norminis aktas, įsigalioja 2022 m. kovo 31 d., tačiau pačių Gairių 20 punkte įtvirtinta, jog Gairės dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų tiekėjų, teikiančių paslaugas naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, kvalifikavimo ir jiems taikomų reikalavimų yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau Komisija vadovaujasi šiomis gairėmis vertindama, ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformoje turinį keliantys asmenys yra audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų tiekėjai ir ar jie laikosi VIĮ ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų. Komisija, siekdama pašalinti šį prieštaringumą, nusprendė pašalinti Gaires iš Komisijos internetinio puslapio norminių teisės aktų skilties ir jas patalpino kitose Komisijos interneto puslapio skiltyse, bei paaiškino, kad Gairių pobūdis yra ne norminis, o rekomendacinis, ir gairės skirtos ūkio subjektams detaliau paaiškinti ir suprasti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas dėl užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo, pvz. kaip nustatyti, kad atitinkamas subjektas teikia būtent užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad šis Gairių pobūdžio neaiškumo klausimas buvo išspręstas, tačiau šio klausimo išsprendimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
8. Susipažinus su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko apeliaciniu skundu, matyti, kad nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog A. A. K. nebuvo suteikta teisė būti išklausytam. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs aplinkybes, jog pranešimas apie administracinės atsakomybės taikymo nagrinėjimą VšĮ „K.“ Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. liepos 4 d. posėdyje buvo įšsiųstas 2022 m. liepos 1 d. el. paštu, o remiantis ANK 573 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, laikytina, kad šis pranešimas jam buvo įteiktas sekančią darbo dieną po išsiuntimo - 2022 m. liepos 4 d., t. y. tą pačią dieną, kurią vyko Komisijos posėdis. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad 2022 m. liepos 4 d. buvo sprendžiamas klausimas dėl A. A. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn, bet pats Komisijos nutarimas surašytas vėliau, t. y. 2022 m. liepos 7 d. Kadangi Komisija yra kolegialus sprendimų priėmimo subjektas, visi klausimai turi būti svarstomi Komisijos posėdyje. 2022 m. liepos 4 d. Komisija priėmė protokolinį sprendimą taikyti A. A. K. administracinę atsakomybę, tačiau, pareiškėjo teigimu, toks protokolinis sprendimas savaime pasekmių nesukelia. Su tokiais pareiškėjo skundo argumentais pagrindo sutikti nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog toks Komisijos pranešimo apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą įteikimas nėra ir negali būti laikomas tinkamu, kadangi pranešus apie posėdį tą pačią dieną, kai jis vyksta, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasiruošti dalyvavimui posėdyje, taip pat tinkamai dalyvauti administracinės teisenos procese, tokiu būdu grubiai pažeistos A. A. K. procesinės teisės susipažinti su kaltinimu, surinkti ir teikti į bylą įrodymus, pareikšti prašymus, pasirūpinti teisiniu atstovavimu ir veiksmingai gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Šios pirmosios instancijos teismo išvados, su kuria visiškai sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nėra pagrindo naikinti dėl skunde nurodytų argumentų, jog Komisijos nutarimas buvo surašytas ne tą pačią dieną, kai vyko Komisijos posėdis. Iš byloje esančio Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. liepos 7 d. A. A. K. siųsto rašto dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, matyti, kad Komisija, informuodama apie priimtą jo atžvilgiu nutarimą, pažymėjo, kad sprendimas taikyti administracinę atsakomybę, skiriant įspėjimą, buvo priimtas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. kovo 4 d. posėdžio metu (b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, kad A. A. K. nebuvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tai pagrįstai apylinkės teismo laikyta esminiu pažeidimu, dėl kurio Komisijos nutarimas yra naikintinas. Šių išvadų nešalina apeliaciniame skunde nurodyti pareiškėjo teiginiai, jog A. A. K. elgėsi nerūpestingai, nes jis galėjo susisiekti su Komisija ir pateikti prašymą dėl posėdžio nukėlimo vėlesniam laikui. Tuo pačiu pažymėtina, kad A. A. K. 2022 m. liepos 1 d. siųstame pranešime nebuvo supažindinta apie galimybę kreiptis į Komisiją su prašymu posėdį atidėti vėlesniam laikui ar pateikti paaiškinimus. Be to, nors skunde akcentuojama, kad A. A. K. elgėsi nepareigingai, nesąžiningai, kadangi nebendravo ir nebendradarbiavo su Komisija, ignoravo daug jos oficialių raštų, šmeižė Komisiją, jos raštus priskyrė prie „šlamšto“ (angl. „spam“), tai nesuponuoja išvados, kad jei Komisija būtų tinkamai pranešusi apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, A. A. K. nebūtų pasinaudojęs savo teise jame dalyvauti ir pateikti paaiškinimus.
9. Skundą nagrinėjantis teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad A. A. K. buvo kviečiamas į Komisijos posėdį, bet ne į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Nors, pareiškėjo teigimu, 2022 m. liepos 4 d. buvo priimtas tik protokolinis Komisijos sprendimas, o administracinė byla buvo nagrinėjama 2022 m. liepos 7 d., būtent 2022 m. liepos 4 d. priimto sprendimo pagrindu ir buvo priimtas 2022 m. liepos 7 d. nutarimas. Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisines normas ir pagrįstai vadovavosi ANK 573 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Pareiškėjas klaidingai vertina, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos ne ANK 573 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos taisyklės, o Komisijos darbo reglamento nuostatos, pagal kurias būtų laikoma, kad A. A. K. buvo tinkamai informuotas apie posėdžio laiką ir vietą. Priešingai, nei teigiama skunde, akivaizdu, jog 2022 m. liepos 7 d. vyko Komisijos posėdis, kuriame buvo nagrinėjamas A. A. K. administracinės atsakomybės klausimas, kadangi šio posėdžio metu nuspręsta patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 477 straipsnio 5 dalį ir paskirti nuobaudą – įspėjimą, todėl, remiantis protingumo principu, šiuo atveju pagrįstai vadovautasi ANK 573 straipsnio 4 dalyje nustatytu procesinių dokumentų įteikimo reguliavimu, o ne Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2014 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. KS-25, 71 punkte įtvirtintomis nuostatomis, pagal kurias Komisija praneša apie vyksiantį posėdį tuomet, kai patvirtinama vyksiančio Komisijos posėdžio darbotvarkė. Toks pranešimas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą trauktinam administracinėn atsakomybėn asmeniui, vadovaujantis protingumo principu, negali būti laikomas tinkamu ir neabejotinai pažeidžia jo teises, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
10. Papildomai pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. A. K. elgėsi nepareigingai, nesąžiningai, kadangi nebendravo ir nebendradarbiavo su Komisija, ignoravo daug jos oficialių raštų, šmeižė Komisiją, jos raštus priskyrė prie „šlamšto“ (angl. „spam“), tai nesuponuoja išvados, kad jeigu Komisija būtų tinkamu laiku pranešusi apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, A. A. K. nebūtų pasinaudojęs savo teise jame dalyvauti ir pateikti paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija apie vyksiantį administracinės bylos nagrinėjimą A. A. K. pranešė pavėluotai – tą pačią dieną, kai vyko bylos nagrinėjimas, tokiu būdu jam nesudarė galimybės tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę veiksmingai gintis nuo jam pareikštų kaltinimų ir tai laikytina esminiu proceso pažeidimu.
11. Tokiu būdu, remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ANK normas ir pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju padaryti procesiniai pažeidimai laikytini esminiais ir Komisijos nutarimas turi būti panaikintas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nuusižengimo tyrimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko Rimanto Bagdzevičiaus apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.