Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-11-02 · Administracinė byla Nr. A-1810-492/2016

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-02
Bylos Nr.
A-1810-492/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01052-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
V. U.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams
Administracinė byla Nr. A-1810-492/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01052-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir Vilniaus pataisos namams dėl kompensacijos išmokėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. U. 2015 m. vasario 9 d. paštu išsiuntė teismui skundą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN) išmokėti pareiškėjui kompensaciją už asmeninių drabužių ir batų dėvėjimą darbe; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. jis dirbo Vilniaus PN pagalbiniu darbininku. Šiuo laikotarpiu V. U. ne kartą kreipėsi į įstaigos administraciją dėl darbo drabužių ir batų išdavimo, tačiau batai jam buvo išduoti tik kartą – 2013 m. rugsėjo 10 d., o darbo drabužių pareiškėjas iš viso negavo. V. U. teko dirbti dėvint savo drabužius, todėl jis patyrė finansinių nuostolių ir nepatogumų darbe. Pareiškėjas su 2014 m. lapkričio 14 d. raštu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl kompensacijos už darbe dėvėtų asmeninius drabužius išmokėjimo, tačiau institucija atsisakė tenkinti šį prašymą. Gautą atsakymą V. U. apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris atsakovo sprendimą patvirtino. Pareiškėjo teigimu, priešingai, nei nurodo institucijos, jis ginčą kėlė ne dėl kompensacijos už kasdieninių drabužių dėvėjimą išmokėjimo, o dėl kompensacijos už darbo metu dėvėtų drabužių ir batų išmokėjimo, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 219 straipsnyje. V. U. nuomone, akivaizdu, kad valdžios institucija neveikė taip, kaip turėjo, todėl valstybei atsirado pareiga kompensuoti asmeninių drabužių ir batų naudojimą darbe bei priteisti neturtinę žalą, kuri atsirado dėl nuolatinio šalčio (dirbant žiemą), padidėjusios įtampos, patirto susierzinimo, streso bei pažeminto orumo.