Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. N. (I. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Migracijos departamentas taip pat atkreipė dėmesį, jog Bendrovės kontaktinis elektroninio pašto adresas nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. spalio 10 d. buvo (duomenys neskelbtini). Tai yra viešai internetinėje erdvėje UAB „Juriscon“ (direktorius yra minėtas V. Š.) skelbiamas kontaktas. UAB „Juriscon“ internetinėje svetainėje viešai skelbiama informacija, jog ši įmonė tarpininkauja užsieniečiams, siekiantiems atvykti į Šengeno erdvę, taip pat minėta įmonė skelbiasi steigianti, parduodanti įmones ir atliekanti migracijos paslaugas. Pažymėjo, kad UAB „Juristika“, su kuria Bendrovė sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, direktorė – Baltarusijos Respublikos pilietė O. L., kuri steigia įmones, kurių dalyviais tampa trečiųjų šalių piliečiai, o šių įmonių direktoriams nebuvo mokamas darbo užmokestis arba buvo mokamas ypač mažas darbo užmokestis, įmonėse nebuvo siekiama įdarbinti kitų darbuotojų. Be to, UAB „Juristika“ direktorė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis yra sudariusi ir su kitomis įmonėmis, kurių vadovai užsieniečiai siekė gauti nacionalinę vizą ir tokiu būdu legalizuotis Šengeno erdvėje.

Atsakovas taip pat pabrėžė, jog pareiškėjas yra įgijęs 100 vnt. 2 500 Eur vertės Bendrovės akcijų, taigi pareiškėjas nėra investavęs ne mažiau kaip 14 000 Eur ir tokiu būdu neatitinka Aprašo 70.10 papunktyje nurodyto nacionalinės vizos išdavimo pagrindo. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, galinčių paneigti šias ginčijamo sprendimo išvadas. Taip pat pažymėjo, kad visos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos per ypač trumpą laikotarpį, vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 25 proc. įmonės akcijų. Atsakovo nuomone, tokiu būdu siekiama išvengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto įsipareigojimo uždarųjų akcijų bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai parduodama 25 proc. ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, sudaryti notarine forma, kas savaime apibūdina pareiškėjo veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų ir sudaro pagrindo abejoti dėl minėto užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui. Taip pat pažymėjo, kad Bendrovėje nuo jos įsteigimo iki šiol įdarbintų darbuotojų nebuvo ir nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (15/4-1)17I-755, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 12 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą. Prašyme nurodė, kad pagrindinis jo kelionės tikslas – gyventi Lietuvoje, darbdavys – UAB „Malonsa“ (b. l. 21–24). Su prašymu, be kita ko, pateikė: UAB „Malonsa“ Juridinių asmenų registro išrašą (b. l. 44–46), Bendrovės įstatus (b. l. 48–49), 2018 m. spalio 1 d., 2018 m. spalio 2 d., 2018 m. spalio 3 d., 2018 m. spalio 4 d. ir 2018 m. spalio 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu pareiškėjas iš UAB „Startema“ nusipirko UAB „Malonsa“ akcijas, t. y. kiekviena sutartimi įgijo po 20 vnt. paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 25 Eur (b. l. 50–64), 2018 m. spalio 12 d. kasos pajamų orderį serija MAL Nr. 1, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas į Bendrovės sąskaitą įstatiniam kapitalui apmokėti įnešė 25 500 Eur (b. l. 66), 2018 m. spalio 11 d. Bendrovės su UAB „Juristika“, atstovaujamos direktorės O. L., sudarytą buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. BH-971 (b. l. 72–81), 2018 m. spalio 11 d. darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuo vizos išdavimo pradės dirbti UAB „Malonsa“ direktoriumi (b. l. 82–84).

2018 m. spalio 30 d. Migracijos departamentas raštu Nr. (15/4-16)10K-42607 (b. l. 29) kreipėsi į pareiškėją, prašydamas nurodyti, ar Bendrovė turi buveinę ir, jei taip, prašė pateikti įrodymus, kad Bendrovė turi teisę naudotis įmonės veiklai vykdyti tinkamomis patalpomis.

2018 m. lapkričio 23 d. N. Š. į pareiškėjo bylą pateikė papildomus dokumentus – 2018 m. lapkričio 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2018/11-15, kuria UAB „Malonsa“ iš T. K. išsinuomojo 6 kv. m komercines patalpas (duomenys neskelbtini) (b. l. 25–28).

2018 m. lapkričio 23 Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą neišduoti pareiškėjui nacionalinės vizos, nes pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, t. y. užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, neatitinka Aprašo 70.10 punkte nustatytų reikalavimų. 2018 m. lapkričio 23 d. pateikti dokumentai buvo neįvertinti. Sprendimą Migracijos departamentas motyvavo tuo, kad Bendrovės registracijos adresas yra aktyviai naudojamas kaip įmonių registracijos adresas (V. Š., kuris atsakovui žinomas kaip asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje, tiek pats, tiek ir per savo vadovaujamas įmones minėtu adresu yra įsteigęs daugiau nei 150 įmonių), šiuo adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravę 4 asmenys, todėl yra pagrindo manyti, kad šiuo adresu esanti gyvenamoji patalpa negali būti laikoma tinkama patalpa įmonės veiklai vykdyti, o pareiškėjas, būdamas įmonės direktoriumi ir vieninteliu akcininku nesiekė šio įmonės registracijos adreso pakeisti. Be to, nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. spalio 10 d. Bendrovės kontaktinis elektroninio pašto adresas buvo (duomenys neskelbtini), kuris yra ir UAB „Juriscon“, kurios direktorius – V. Š., kontaktas. UAB „Juriscon“ tarpininkauja užsieniečiams, siekiantiems atvykti į Šengeno erdvę, taip pat minėta įmonė skelbiasi steigianti, parduodanti įmones ir atliekanti migracijos paslaugas. Migracijos departamentas kaip neskaidrius įvertino pareiškėjo veiksmus perkant UAB „Malonsa“ akcijas po 20 vnt., nes atsakovo nuomone, tokiu būdu buvo siekiama išvengti notarinės formos sandorių sudarymo. Skundžiamame sprendime taip pat pažymėta, kad Bendrovės buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis sudaryta su įmone, kurią atstovauja asmuo, sietinas su įmonių steigimu ir jų akcijų pardavimu užsieniečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje, be to, UAB „Malonsa“ nuo jos įsteigimo iki šiol įdarbintų darbuotojų nėra.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 19 straipsnyje yra nustatyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir vizos panaikinimo pagrindai. Šiame straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui atsisakoma išduoti nacionalinę vizą. Imperatyvus šios normos pobūdis reiškia, kad, esant nors vienam iš šiame straipsnyje nurodytų pagrindų, nacionalinę vizą užsieniečiui privaloma atsisakyti išduoti. Vienas iš tokių pagrindų, įtvirtintų UTPĮ 19 straipsnio 1 punkte – jei užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų.

Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalis reglamentuoja trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas. Minėto straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta tokia atvykimo sąlyga, kurią privalo atitikti trečiųjų šalių piliečiai – jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Iš ginčijamo Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas konstatavo, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo dėl vizos išdavimo ir jo priedų, pareiškėjas siekė gauti nacionalinę vizą tuo pagrindu, kad atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla – yra UAB „Malonsa“ akcininkas ir direktorius.

Aprašo 70.10 punktas nustato, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo, nes turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, be kita ko, ar nėra UTPĮ 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų (2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-184/2014).

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepagrindžia, kad tikrasis pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas yra verslas ir jo vykdymas Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovę įsteigė UAB „Startema“, kurios direktorius V. Š. žinomas atsakovui kaip asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje ir turintis UAB „Juriscon“, kuri būtent ir užsiima įmonių užsieniečiams steigimu. Pažymėtina, kad būtent UAB „Juriscon“ elektroninis paštas buvo nurodytas kaip UAB „Malonsa“ kontaktas. Iki 2018 m. spalio 10 d. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko įmonė, kurios direktorė taip pat steigia įmones, kurių dalyviais tampa trečiųjų šalių piliečiai, tvarko jų buhalterinę apskaitą. Be to, UAB „Malonsa“ registracijos adresas iki 2018 m. lapkričio 15 d. yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, t. y. butas, kuriame gyvenamąją vietą deklaravę 4 asmenys bei yra įsteigta daugiau nei 150 įmonių. Minėtas butas priklauso asmeniui, kuris su minėtu V. Š. buvo susijęs šeimyniniais ryšiais. Dėl UAB „Malonsa“ adreso pažymėtina, kad byloje yra duomenų, jog įmonė 2018 m. lapkričio 15 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2018/11-15 (b. l. 26). Pagal ją įmonė išsinuomojo 6 kv. m. ploto komercines patalpas, esančias Naugarduko 41-224, Vilnius. Teismas atkreipia dėmesį, kad tai buvo padaryta po to, kai Migracijos departamentas 2018 m. spalio 30 d. paprašė pateikti papildomus duomenis. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad minėtoje sutartyje Bendrovės adresas nurodomas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tai kelia abejonių dėl tokių veiksmų (patalpų išnuomojimo, adreso nuolatinio keitimo) tikslo: teismas laiko, kad tokiu elgesiu siekiama formaliai atitikti reikalavimus, o ne tenkinami realiai vykdant veiklą kylantys Bendrovės poreikiai. Taip pat nustatyta, kad UAB „Malonsa“ darbuotojų nėra, taigi Bendrovė veiklos nevykdo. Pareiškėjas Bendrovės akcijas įsigijo per kelias dienas, ir tą pačią dieną, kai įnešė į Bendrovės sąskaitą 25 500 Eur įstatiniam kapitalui padidinti, kad jis atitiktų Aprašo reikalavimus, iškart kreipėsi dėl vizos išdavimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui jokių šias Migracijos departamento nustatytas aplinkybes paneiadres

giančių ar pateisinančių įrodymų nepateikė. Teismo vertinimu, šių Migracijos departamento nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė buvo įsteigta tik tam, kad pareiškėjas atitiktų reikalavimus vizai gauti, o ne todėl, kad pareiškėjas iš tiesų ketina užsiimti veikla Bendrovėje Lietuvoje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas argumentavo, kad pareiškėjas negali nukentėti dėl jo nusipirktą įmonę įsteigusių asmenų reputacijos. Teismas pabrėžia, kad išvadą dėl pareiškėjo negalėjimo pagrįsti numatomą buvimo tikslą bei sąlygas lėmė byloje nustatytų aplinkybių visuma: tiek pareiškėjo nusipirktos įmonės pobūdis, tiek pareiškėjo veiksmų atlikimo terminai, būdas, tikslai, tiek tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie savo planuojamą veiklą Lietuvoje.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad neturėdamas vizos, jis negalėjo priimti jokių sprendimų dėl įmonės. Pažymėtina, kad į bylą yra pateikta 2018 m. lapkričio 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2018/11-15, kuria UAB „Malonsa“ išsinuomojo 6 kv. m komercines patalpas (duomenys neskelbtini) (b. l. 25–28) ir ši sutartis yra pasirašyta pareiškėjo, kaip Bendrovės atstovo, nors vizos tuo metu jis neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4759-756/2017; 2018 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3080-1062/2018).

Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas investavo į Bendrovę mažiau kaip 14 000 Eur. Pažymėtina, kad Migracijos departamentui buvo pateiktas 2018 m. spalio 12 d. kasos pajamų orderis, serija MAL Nr. 1, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas į Bendrovės sąskaitą įstatiniam kapitalui apmokėti įnešė 25 500 Eur (b. l. 66). Taip pat byloje yra 2018 m. spalio 1 d., 2018 m. spalio 2 d., 2018 m. spalio 3 d., 2018 m. spalio 4 d., 2018 m. spalio 5 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartys (b. l. 50–64). Teismas pabrėžia, kad nėra įrodymų, kad minėta suma yra laikoma banke, bet nesant jokių duomenų, paneigiančių minėtame kasos pajamų orderyje nurodytą informaciją, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas į UAB „Malonsa“ neinvestavo reikiamo lėšų kiekio.

Tačiau teismas šiuo atveju pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Malonsa“ buvo įsteigta anksčiau kaip prieš metus iki pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kaip to reikalaujama pagal Aprašo 70.10 punktą. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį Bendrovė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Iš Juridinių asmenų registro išrašo (b. l. 91–93) matyti, kad UAB „Malonsa“ įregistravimo data – 2018 m. rugsėjo 18 d., o pareiškėjas prašymą išduoti vizą pateikė 2018 m. spalio 12 d., taigi pareiškėjas neatitinka Aprašo 70.10 punkto reikalavimų vizai gauti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui vizą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Migracijos departamento 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (15/4-1)17I-755. Taigi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. N. (I. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.