Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. J. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusįjį pažinojo iki šio įvykio, santykiai buvo normalūs, E. A. pažįsta nuo vaikystės, jie yra draugai, D. P. taip pat yra jo draugas. Parodė, kad 2010-09-10 vakare jis susitiko su E. A. ir D. P. prie geležinkelio pervažos Lentvario m. Jie nuėjo į parduotuvę „Norfa“, esančią Lentvario m., kadangi jis norėjo pasitikrinti, ar jam yra pervesti pinigai. Patikrinęs kortelę pamatė, kad jam yra pervesti pinigai, tada jie nusipirko alkoholio, bet kokio alkoholio ir kiek - neprisimena. Išėję iš parduotuvės jie nuėjo prie už parduotuvės esančio akmens, kur buvo S. V. ir dar vienas vaikinas, kurio vardo ir pavardės kaltinamasis nežino. Priėję pasisveikino, paklausė, ar gali prie jų prisėsti, jie sutiko, todėl kaltinamieji prisėdo ir visi kalbėjosi. Besikalbant kalba pakrypo apie apsaugą, S. V. pasakė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju, K. J. jam pasakė, kad nemeluotų, nes tokio į apsaugos įmonę niekas nepriims, tada jie apsižodžiavo. K. J. atsistojo ir spyrė S. V. į veido sritį, abu nukrito ir toliau viskas įvyko savaime. Jis buvo gana girtas, todėl neprisimena, kaip tiksliai viskas vyko. Jau prieš šio įvykio dieną jis buvo vartojęs alkoholį, o ar E. A. ir D. P. buvo neblaivūs – nežino, gal buvo blaivūs. Jis sumušė S. V.. Neprisimena, kur tiksliai jam sudavė, tik prisimena, kad nemažai smūgių jam sudavė. Kai antrą kartą kaltinamieji ėjo iš parduotuvės, jis pasiūlė E. A. ir D. P. sumušti ir apvogti S. V.. Prisimena, kai su kaltinamaisiais ėjo namo, ir E. A. išmetė S. V. mobilaus ryšio telefoną. Jis pasakė E. A., kad šis duotų jam S. V. priklausančias korteles, kadangi žinojo, jog S. V. žino, kur jis gyvena, ir manė, kad jis ateis pas K. J. jų pasiimti. E. A. padavė jam S. V. priklausančias korteles. Neprisimena, ar buvo pinigų S. V. piniginėje, kurią kaltinamieji pagrobė iš jo, tik žino, kad piniginę išmetė. Tiksliai nematė, kuris iš S. V. atėmė piniginę, kas atsitiko su akiniais, irgi nematė. Taip pat parodė, kad žalą nukentėjusiajam atlygins, dar neatlygino nė kiek, nes yra suimtas. Labai gailisi, kad taip padarė, atsiprašo S. V., kad pastarasis nukentėjo per jį ir patyrė kūno sužalojimus. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka visiškai. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui sakė tiesą, viskas buvo taip, kaip jis sakė ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamasis E. A. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad K. J. pažįsta nuo vaikystės, jie yra draugai, D. P. taip pat yra jo draugas, nukentėjusiojo iki šio įvykio nepažinojo. Parodė, kad 2010-09-10 po pietų jis susitiko su D. P. ir ėjo link parduotuvės „Norfa“, esančios Lentvario m., sutiko K. J., kuris ėjo link parduotuvės pasitikrinti, ar jam yra pervesti pinigai. Jis – E. A. - ir D. P. tuo metu buvo blaivūs, K. J. buvo neblaivus. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad D. P. buvo neblaivus, kai jiedu susitiko, matyt, susipainiojo. Jie nuėjo į parduotuvę kartu su K. J., ten K. pasitikrino sąskaitą ir pamatęs, kad pinigai yra pervesti, nupirko alkoholio. K. J. nupirko sidro ir alaus, jie nuėjo už parduotuvės, kur jau buvo S. V. ir I. V. (I. V.), kurie gėrė alų. Toje vietoje yra akmenys, tai ant tų akmenų sėdėjo S. V. ir I. V., kaltinamieji prisijungė prie jų. Jie trise gėrė sidrą ir alų, nupirktą K. J., o S. V. ir I. V. - savo turėtą alų. Paskui atėjo D. R. (D. R.) ir atnešė brendžio. E. A. surinko 4,00 Lt, kuriuos davė D. R. ir K. J., ir visi trise, t.y. jis, D. P. ir K. J., nuėjo pirkti limonado. Beinant K. J. „griežė dantį“ ant S. V., nes prieš tai jie buvo susiginčiję, ir K. J., beidamas į parduotuvę, pasakė jam ir D. P., kad reikia primušti S. V.. Jis ir D. P. pritarė K. J. sumanymui. Eidami iš parduotuvės jie tarėsi sumušti ir apvogti nukentėjusįjį. Atėję atgal išgėrė truputį brendžio, tada K. J. spyrė S. V. į veido sritį, paskui dar porą kartų jam spyrė, tada prie S. V. pribėgo E. A., užmovė jo paties striukę jam ant galvos ir mušė kumščiais šiam į šonus. Kiek sudavė smūgių, nežino, bet tikrai daugiau nei vieną. D. P. nemušė nukentėjusiojo, jis tik pavogė iš jo piniginę ir mobilaus ryšio telefoną, o kur tie daiktai buvo, jis nežino, iš nukentėjusiojo kišenių lyg išėmė šiuos daiktus, bet nežino, iš kurių. D. P. ištraukus iš nukentėjusiojo kišenių piniginę ir mobilaus ryšio telefoną, kaltinamieji patraukė namo. Kai jis sudavė nukentėjusiajam, pastarasis dar stovėjo, o paskui jau nugriuvo ir gulėjo. Nustojo mušti nukentėjusįjį, kai D. P. ištraukė piniginę ir mobilaus ryšio telefoną iš nukentėjusiojo kišenių, kažkas, bet kaltinamasis neprisimena - kas, pasakė, kad jau gana mušti. I. V. išėjo, kai tik K. J. ir E. A. pradėjo mušti nukentėjusįjį, o D. R. tik atnešė brendį ir tuoj pat išėjo, jis nematė, kai jie mušė nukentėjusįjį. Palikę gulintį nukentėjusįjį kaltinamieji ėjo link E. A. namų, beinant K. J. paėmė iš jo S. V. asmens tapatybės kortelę, nuolaidų kortelę, AB SEB banko kortelę. Prieš tai E. A. buvo paėmęs korteles iš D. P.. Neprisimena, kiek tiksliai buvo pinigų S. V. piniginėje, buvo apie 20,00 Lt. Pinigus tą patį vakarą jis išleido kartu su D. P., nusipirko alkoholio, bet neprisimena, kokį alkoholį pirko. Vogtą piniginę išmetė, telefoną irgi išmetė, nes jis buvo nereikalingas, o kam pavogė šiuos daiktus, jis nežino. Telefone buvo įvestas PIN kodas, todėl jį ir išmetė, nes negalėjo pasinaudoti telefonu. Po šio įvykio su nukentėjusiuoju nebuvo susitikę, K. J. turėjo jį rasti ir susitarti dėl žalos atlyginimo, bet nerado. Ieškinį pripažįsta, padarytą žalą sutinka atlyginti, jo tėvai padės tą padaryti. Taip pat parodė, kad jei būtų negėręs alkoholio, nebūtų taip pasielgęs. Gailisi taip pasielgęs, atsiprašo nukentėjusiojo, pasižada daugiau nedaryti nusikaltimų.

Kaltinamasis D. P. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusiojo iki šio įvykio nepažinojo, K. J. yra jo pažįstamas, o E. A. - draugas. Parodė, kad su E. A. susitiko prie namų Lentvario m. ir, eidami link parduotuvės „Norfa“, sutiko K. J., kuris pasakė, kad eina į parduotuvę pasitikrinti, ar yra pervesti pinigai. D. P. ir E. A. ėjo kartu su juo, jis pasitikrino sąskaitą, pamatė, kad yra pervesti pinigai, tuomet nupirko 1 butelį 1,5 l talpos alaus ir telefono įkroviklį. Jiedu su E. A. buvo blaivūs, o K. J. buvo išgėręs. Nusipirkę alkoholio jie nuėjo už parduotuvės ir pamatė ten ant akmenų sėdinčius S. V. ir dar vieną vaikiną, lyg I. jo vardas, kurio kaltinamasis nepažinojo. Jie gėrė alų iš 2 l talpos butelio, kurio jau buvo nedaug likę. K. J. pažinojo nukentėjusįjį ir su juo buvusį vaikiną, todėl jie priėjo prie jų, pasisveikino ir prisėdo. Prisėdę ėmė kalbėtis įvairiomis temomis, jie gėrė savo alų, o kaltinamieji - savo. Sidro negėrė, berods, dar buvo vyno, tik neprisimena, iš kur jis atsirado, gal parduotuvėje K. J. nupirko kartu su alumi. Jis – D. P. - ir E. A. gėrė tik alų, vyno negėrė. Po kurio laiko atėjo D. R. ir atnešė K. J. brendžio, nes K. jo prašė. Jiedu su E. A. nutarė paragauti atnešto brendžio, bet jis buvo neskanus, todėl jo negėrė. K. J. gėrė vyną, brendžio niekas negėrė. Jiedu su E. A. šio įvykio metu praktiškai buvo blaivūs, buvo išgėrę 1 butelį 1,5 l talpos alaus, brendžio jis tik gurkšnelį paragavo, jautėsi blaivus. Vėliau E. A. sugalvojo, kad reikia nueiti į parduotuvę nupirkti limonado brendžiui užgerti, E. surinko pinigų, ir trise, t.y. jis, E. A. ir K. J., nuėjo pirkti limonado. Beidami K. J. ir E. A. kalbėjo apie darbus, jis – D. P. - nelabai girdėjo, apie ką dar jie kalbėjo, tik suprato, kad jie kalbėjo apie tai, jog reikia primušti S. V. ir atimti iš jo pinigus. Neatsimena, kuris iš jų sakė, kad S. V. gali turėti pinigų, o gal ir jis pats taip sakė. Grįžę iš parduotuvės jir vėl prisėdo prie nukentėjusiojo ir to vaikino, baigė gerti alų, brendžio negėrė ir tuomet įvyko konfliktas tarp K. J. ir nukentėjusiojo. K. J. atsistojo ir spyrė nukentėjusiajam koja į veido sritį, nukentėjusysis apsivertė ir nukrito ant žemės. D. P. nematė akinių, bet mano, kad akiniai sudužti negalėjo, nebent nukentėjusysis būtų ant jų užgriuvęs, matė, kad prieš įvykį nukentėjusysis buvo su akiniais. Nukentėjusiajam pargriuvus, K. J. pradėjo trankyti S. V. į šonus, nežino kuo, bet matė, kad mušė. Jis nemušė nukentėjusiojo, tik iš pradžių palaikė jo paties striukę jam ant galvos, kurią uždėjo E. A. Tada kažkuris suriko, kad jis pažiūrėtų, kas yra S. V. kišenėse. Tuomet I. pirštą pridėjęs parodė, kad atseit jis tylės, ir išėjo, o D. R. iš karto išėjo, kai tik atnešė brendžio butelį. D. P. nėra tikras, kur rado S. V. piniginę, gal kišenėje, o gal ir rankinėje, kurią nukentėjusysis laikė ir nepaleido. Mobilaus ryšio telefoną rado kišenėje. E. A. ir K. J., pamatę, kad visi daiktai jau yra jo rankose, paliko nukentėjusįjį, ir kaltinamieji nubėgo. Beinant jis padavė piniginę E. A., šis visas ten buvusias nukentėjusiajam priklausančias korteles atidavė K. J., o piniginę išmetė. Piniginėje buvo apie 20,00 Lt, kaltinamieji prie E. A. namų suskaičiavo pinigus, nuėjo į parduotuvę, nusipirko po butelį alaus, bulvių traškučių, cigarečių ir sėdėdami prie namų gėrė alų. Mobilaus ryšio telefoną išmetė, kadangi ten buvo įvestas PIN kodas. Žalos nukentėjusiajam jis dar neatlygino, bet atlygins, ieškinį pripažįsta. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašo nukentėjusiojo.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. V., kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (t. 1, b.l. 15-16, 20, 32), kad 2010-09-10 jis darbą baigė 17.00 val. ir maršrutiniu mikroautobusu iš darbo važiavo namo į Lentvario m.. Jam bevažiuojant mikroautobusu, stotelėje, esančioje prie Bališkių k., į mikroautobusą įlipo pažįstamas, kurio vardas ir pavardė, kiek jis žino, yra I. V., su kuriuo jis anksčiau ne kartą buvo susitikęs Lentvario m. Kai I. įlipo į mikroautobusą, jis atsisėdo netoli, ir jie pradėjo bendrauti. I. V. pasakė, kad važiuoja į vaistinę, esančią Lentvario m., pirkti vaistų. Jie iš mikroautobuso išlipo stotelėje, esančioje prie geležinkelio pervažos, Lentvario m. Tada I. pasiūlė jam eiti kartu su juo į „Norfa“ parduotuvę. Jiems priėjus prie parduotuvės, S. V. priėjo prie bankomato, norėjo pažiūrėti, ar yra jam pervesti pinigai. Pamatė, kad jam į kortelę yra pervesti pinigai. Tada nuėjo į „Norfa“ parduotuvę, jis nusipirko sportinius batus ir 1 butelį 2 l talpos šviesaus alaus. Jis pasiūlė I. kartu su juo išgerti tą alų. I. sutikus, jiedu nuėjo už „Norfa" parduotuvės, kur yra prekių iškrovimo vieta, ten yra šiukšlių konteineriai. Susiradę vietą, atsisėdo ir dviese gėrė alų, kalbėjosi apie 1 valandą laiko. Tada nuo „Norfa“ parduotuvės pusės prie jų priėjo 4 vaikinai, iš kurių jis vieną pažįsta iš matymo, žino, kad jo vardas K. ir jis gyvena pas draugę (duomenys neskelbtini). Kitų 3 vaikinų nepažįsta, atpažinti jų negalėtų. Kai tik jie visi keturi prie jų priėjo, I. pasisveikino su K., jie tarpusavyje kalbėjo ir iš jų pokalbio suprato, kad jie taip pat yra pažįstami. Daugiausia kalbėjosi K. su I., jis daugiau tylėjo. Jie turėjo su savimi 2 butelius vyno, kurį ir gėrė. Jis su I. vyno negėrė. K. buvo gerokai neblaivus, tai matėsi iš jo sutrikusios koordinacijos, nerišlios kalbos ir agresyvaus elgesio. Išgėrę vyną, paskui jie keturiese nuėjo į „Norfa“ parduotuvę. Jis su I. liko toje pačioje vietoje. Jis pasiūlė I. eiti namo. I. nesutiko, pasakė, kad grįš vėlesniu maršrutiniu mikroautobusu. Praėjus maždaug 15-20 min., visi keturi vaikinai grįžo, atsinešė limonado ir brendžio. Visi pradėjo gerti brendį. Jis brendžio negėrė. Jis sėdėjo ant akmens, jam iš dešinės buvo I., iš kairės buvo nepažįstamieji, o už jų buvo K. Jam besėdint staiga pajuto smūgį į petį, nuo kurio jis nukrito nuo akmens ant žemės. Kas sudavė smūgį ir kokiu būdu, jis nematė, pasakyti negali. Jam nukritus ant žemės, visi puolė jį mušti, jis tuo metu rankomis buvo prisidengęs veidą, vis sakė: „Baikit“, bet jie neklausė. Norėjo pabėgti, ranka pasiėmė savo krepšį, kuris stovėjo šalia akmens, ant kurio jis sėdėjo. Daužė jam per rankas, kad atimtų krepšį, bet jis krepšio nepaleido. Buvo suduota daugiau nei 10 smūgių į įvairias kūno vietas, daugiausia į šonkaulius ir į galvą. Tuo metu, kai jį mušė, jautė, kad iš kelnių kišenės ištraukė piniginę su dokumentais ir pinigais bei mobilaus ryšio telefoną. Nepastebėjo, kas tiksliai jį mušė, nes jie ant galvos buvo uždėję jo striukę. Ar I. V. jį mušė, nematė, negali pasakyti. Tuomet, kai iškraustė kišenes, jie baigė jį mušti ir kažkur išėjo. Kadangi jis buvo keletą sekundžių apsvaigęs, todėl nematė, kur jie nuėjo. Kai atsipeikėjo, buvo vienas, bandė ieškoti akinių, bet nerado. Nuėjęs į namus, „užblokavo“ banko korteles ir apie šį įvykį pranešė policijai. Sekmadienį, t.y. 2010-09-12, iš pat ryto sužinojo iš pažįstamų, kas toks yra K. ir kur jis gyvena. Nuėjo pas K. į namus, duris atidarė kažkokia panelė ir pasakė, kad K. nėra namuose. Maždaug po 30 min. vėl nuėjo pas K. į namus, jis pats atidavė asmens tapatybės kortelę ir dvi nuolaidų korteles. Piniginės, pinigų, banko kortelės, telefono negrąžino. K. pasakė, kad vijosi tuos jaunuolius, kurie užpuolė, sakė, kad jis paėmė iš jų tik asmens tapatybės kortelę ir dvi nuolaidų korteles, daugiau paimti iš jų nieko nespėjo. Jis pasakė K., kad jei jie negrąžins telefono, jie turės reikalų su policija. Taip pat parodė, kad kai buvo nustatyti asmenys, kurie 2010-09-10 jį apiplėšė prie parduotuvės „Norfa“, esančios Lentvario m., jie prašė jo atleidimo ir bandė su juo susitarti dėl žalos atlyginimo. Dėl žalos atlyginimo jis asmeniškai kalbėjosi su K., kurį buvo susitikęs „čeburėkinėje“, esančioje Lentvario m. Jis pasakė K., kad jam yra padaryta 500,00 Lt žala. K. bandė tartis su juo, kad kaltinamieji jam sumokėtų mažesnę pinigų sumą, ir prašė, kad jis neturėtų jokių pretenzijų jų atžvilgiu, kai jie sumokės. Jis atsakė K., kad jeigu jie žalą atlygins greitu metu, maždaug per savaitę ar dvi savaites, jis sutiks, kad iš viso jie sumokėtų 300,00 Lt. K. vis kartojo, kad jie neturi pinigų ir jiems 500,00 Lt yra per daug. Šį susitarimą dėl 300,00 Lt žalos atlyginimo jie sudarė dar iki Naujųjų Metų, bet iki šiol jie žalos neatlygino. Bandė vieną kartą pats su jais susisiekti, bet nepavyko. Dėl įvykdyto plėšimo jis patyrė 520,54 Lt turtinę žalą, kurią sudaro sulaužyti akiniai, kurių vertė - 220,60 Lt, pagrobta piniginė, kurios vertė – 40,00 Lt, joje buvęs 20,00 Lt banknotas, pagrobtas mobilaus ryšio telefonas, kurio vertė - 209,94 Lt, kelionės išlaidos iš namų į Trakų rajono policijos komisariatą ir atgal – 30,00 Lt. Taip pat patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Lt. Neturtinę žalą sudaro dvasiniai išgyvenimai dėl patirto streso, fizinio skausmo sukėlimas, nepatogumai, kuriuos patyrė praradęs akinius, kadangi jo regėjimas yra labai blogas.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas parodė, kad reikšdamas civilinį ieškinį jis nurodė, kad pagrobto mobilaus ryšio telefono Nokia 1200 vertė yra 209,94 Lt. Tokia telefono vertė buvo nurodyta garantiniame lape, todėl tokią vertę nurodė ir civiliniame ieškinyje. Šį telefoną jis pirko prieš metus ar pusantrų metų iki šio įvykio, per tiek laiko jis jau šiek tiek nusidėvėjo, todėl prašo už jį iš kaltų asmenų priteisti 100,00 Lt turtinės žalos atlyginimo. Šio įvykio metu buvo sunaikinti jo akiniai, jis akinius įvertino 220,60 Lt, kadangi tiek mokėjo juos pirkdamas. Akinius pirko prieš du ar tris metus iki šio įvykio, per tiek laiko jie nuvertėjo, todėl prašo už sunaikintus akinius iš kaltų asmenų priteisti 150,00 Lt turtinės žalos atlyginimo. Atsisako civilinio ieškinio reikalavimo dėl 30,00 Lt turtinės žalos, patirtos dėl kelionės į Trakų rajono policijos komisariatą, atlyginimo, kadangi neturi tai patvirtinančių dokumentų. Taip pat atsisako reikalavimo dėl 80,00 Lt turtinės žalos, susijusios su naujos asmens tapatybės kortelės pagaminimu, atlyginimo, kadangi asmens tapatybės kortelė jam buvo grąžinta. Prašo iš kaltų asmenų priteisti 2000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Po šio įvykio jis važiavo pas gydytoją ekspertą, kuris nustatė jam padarytus sužalojimus. Jis jautė stiprų skausmą kelias dienas, šiuo metu skausmo nebejaučia. Šio įvykio metu jis dirbo UAB „Silikatas“ plytų krovėju, po šių įvykių ėjo dirbti, bet labai skaudėjo visą kūną, darbe jam reikėjo kelti svorį, tačiau jis dėl viso kūno skausmų to padaryti negalėjo, todėl prašė, kad už jį tai padarytų bendradarbiai. Jam labai skaudėjo nugarą, šonus. Šis įvykis buvo penktadienį, o sumušimo pasekmes jautė iki antradienio. Jis yra trumparegis, todėl, įvykio metu netekęs akinių, išgyveno stresą, patyrė didelius nepatogumus, nes jo regėjimas yra labai blogas. Iki šio įvykio jam buvo įdėti dantų įtvarai, kurie nuo smūgio į veidą įsirėžė į lūpas, todėl jis kentė fizinį skausmą. Po įvykio jautė baimę, bijojo išeiti į lauką, kad vėl nebūtų sumuštas, sutriko miegas, labai skaudėjo galvą, teko gerti raminamuosius vaistus, šiuo metu vaistų jau nebevartoja. Prašo priteisti iš kaltų asmenų iš viso 310,00 Lt turtinės žalos, t. y. 100,00 Lt už telefoną, 150,00 Lt už akinius, 40,00 Lt už pavogtą ir negrąžintą piniginę, 20,00 Lt iš jo pavogtų pinigų, ir 2000,00 Lt neturtinės žalos. Su kaltinamaisiais taikytis nenori, jiems neatleidžia.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. R. (D. R.), kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (t. 1, b.l. 38-39), kad 2010-09-10, tikslaus laiko neprisimena, bet dar buvo šviesu, kartu su K. ėjo nuo Geležinkelio g. per geležinkelio pervažą Lentvario m. Ėjo link „Norfa“ parduotuvės, nes K. norėjo pasitikrinti, ar į kortelę jam buvo pervesti pinigai. Prie geležinkelio pervažos susitiko 2 vaikus, kurių jis asmeniškai nepažįsta, bet žino, kad jie yra iš Lentvario m., nes ne kartą juos Lentvaryje yra matęs. Jiems maždaug 15-16 m. Abu sutikti jaunuoliai mažo ūgio, abu smulkaus sudėjimo, abu tamsių trumpų plaukų. Sutikus šiuos jaunuolius, jiedu su Karoliu su jais pasisveikino. Pirmas pasisveikino K., iš to suprato, kad pastarasis juos pažįsta, tada ir jis su jais pasisveikino. Jaunuoliai iš esmės kalbėjosi tik su K., kuris jiems turbūt pasiūlė eiti kartu. Jie keturiese nuėjo prie „Norfa“ parduotuvės, K. pamatė, kad yra pervesti pinigai, ir užėjo į „Norfa“ parduotuvę. K. parduotuvėje nupirko 2 butelius 0,7 1 talpos vyno. Išėję iš parduotuvės visi nuėjo už „Norfa“ parduotuvės išgerti K. nupirktą vyną. Už „Norfa“ parduotuvės miškelyje sutiko pažįstamą „I.“, kurio pavardės nežino, jis gyvena netoli Lentvario m. I. miškelyje sėdėjo su kažkokiu vyriškiu, kurio vardas S., jį vadina „ačkariku“, pavardės jo nežino. Jis su I. buvo klasiokai, o S. pažįsta iš matymo, nes jis yra iš Lentvario m. Jie abu sėdėdami ant akmenų gėrė alų. Jie prisijungė prie jų, atsisėdo ant tų pačių akmenų. K. su vaikais gėrė vyną. S. su I. gėrė alų. Jis, paėmęs iš I. cigaretę, išėjo iš miškelio ir pasakė, kad eina namo. Visi kiti pasiliko. Tuo tarpu jis nuėjo pas draugą ir prisigėrė. Po savaitės K. pasakė, kad jiems likus miškelyje, S. pradėjo kalbėti nesąmones, kurios nepatiko K. ir vaikams. K. minėjo, kad jis lyg tai vieną kartą trenkė S., o po to jį mušė tie vaikai, kurių jis nepažįsta. K. minėjo, kad S. buvo ne tik primuštas, bet ir apvogtas. Bet kas ir ką pavogė iš S., jis pasakyti negali, nes nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. V. (I. V.), kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (t. 1, b.l. 42-43), kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslios datos pasakyti negali, nes neatsimena, į pavakarę, tai buvo apie 16.00 val., jis Bališkių k. įlipo į mikroautobusą. Važiavo iš namų į Lentvario m., jam reikėjo vaistinėje, esančioje „Norfa“ parduotuvėje, nusipirkti vaistų. Įlipęs į mikroautobusą pamatė, kad priekinėje keleivio sėdynėje sėdi pažįstamas vyriškis, kurį pažįsta nelabai gerai, tiesiog jis jo draugų draugas. Ne vieną kartą jie yra buvę vienoje kompanijoje, tačiau mato jį labai retai. Vaikino vardą pamiršo. Vaikinas yra stambaus kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, šviesių plaukų, su akiniais. Nors jis nėra jo draugas, bet jį susitikę visada su juo pasisveikina ir pakalba. Taigi, įlipęs į mikroautobusą jis atsisėdo šalia jo, pasisveikino ir pradėjo kalbėtis. Atvažiavus į Lentvario m. ir išlipus iš mikroautobuso, jis pasakė vaikinui, kad eina į „Norfa“ parduotuvę. Taip pat pasakė, kad pirks alaus, ir pasiūlė vaikinui eiti kartu su juo. Vaikinas sutiko eiti kartu, ir abu nuėjo į „Norfa“ parduotuvę, vaistinėje nusipirko vaistų skausmui malšinti, parduotuvėje nusipirko vieną butelį 2 l talpos šviesaus alaus. Išėję iš parduotuvės sprendė, kur galėtų išgerti alų. Vaikinas pasiūlė eiti už parduotuvės „Norfa“, kur yra kažkokie akmenys, aplinkui juos auga keletas krūmų ir medžių. Abu nuėjo į tą vietą, kur pasiūlė vaikinas, atsisėdo ant akmenų ir pradėjo gerti alų bei kalbėtis. Maždaug po 30 min. prie jų priėjo 4 vaikinai. Iš vaikinų pažino tik vieną - D. R.. Be to, pažino ir dar vieną iš vaikinų, jis apie 20 metų amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini). Dviejų vaikinų visiškai nepažinojo, jie abu buvo kur kas jaunesni už jį, abu kalbėjo lietuviškai. Jie visi pasisveikino. Jie atsinešė 2 butelius 0,7 1 talpos vyno ir 1 butelį 1 l talpos degtinės. Jie prisėdo ir visi gėrė turimus alkoholinius gėrimus. Išgėręs alaus, D. kažkur išėjo, lyg tai sakė eina atnešti dar degtinės. Kai D. išėjo, likę tie trys, kurie prisijungė prie jų, išėjo į parduotuvę nusipirkti limonado užgerti degtinei. Jis su vyriškiu, kurį sutiko mikroautobuse, liko sėdėti ant akmens. Grįžusi iš parduotuvės trijulė atsinešė limonado, cigarečių. Tada jie buvo penkiese, gėrė jų atsineštą vyną. Nei jis, nei nukentėjusysis degtinės negėrė. Vyriausias iš trijulės buvo neblaivus, tai matėsi iš jo elgsenos. Vyriškis, kuris su juo atvažiavo, pradėjo ant vyriausio iš tų trijų sakyti, kad jis yra vagis ir banditas. Vyriausias atsakė, kad „tuoj tu sužinosi, koks aš vagis ir banditas“. Tarp jų kilo konfliktas. Pamatęs, kad vyksta konfliktas, ir nujausdamas, kad gali blogai baigtis, jis atsikėlė ir išėjo, skubėdamas link mikroautobuso, kuriuo nuvažiavo namo. Kas ten įvyko tarp konfliktuojančių, jis nežino, nes išvažiavo namo. Kitą dieną jam paskambino vienas pažįstamas ir papasakojo, kad sumušė ir apvogė tą vyriškį, kuris kartu atvažiavo į Lentvario m. su mikroautobusu, kaltino jį apiplėšimu. Skambinusiam pažįstamam pasakė, kad jis nedalyvavo apiplėšiant nukentėjusįjį, ir nurodė jam to vyriausio iš trijų gyvenamosios vietos adresą. Kiek jam žinoma, jie nuėjo tuo adresu, t.y. (duomenys neskelbtini), ir iš vyriausio vyriškio atsiėmė, kiek žino, pasą ir korteles. Telefono ir pinigų negražino. Iš pažįstamų asmenų jis susižinojo to vyriausiojo telefono numerį ir jam paskambino paklausti, kas čia dedasi ir kodėl jo atžvilgiu policijoje yra parašytas pareiškimas. Jis atsakė, kad įvyko nesusipratimas, pasakė, kad jis tą vyriškį sumušė. Jo paklausus, kam reikėjo imti vyriškio daiktus, jis nieko neatsakė ir padėjo ragelį. To vyriškio, kuris su juo atvažiavo į Lentvario m., jis nei nemušė, nei apvogė jį. Nematė, kaip tai įvyko, nes jau buvo išėjęs į stotelę važiuoti namo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nepilnamečio kaltinamojo E. A. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė S. A., kurios parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (t. 1, b.l. 101-102), kad ji su vyru V. A. turi vieną nepilnametį sūnų E. A., gim. (duomenys neskelbtini). E. mokosi Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijoje. Mokykloje dėl E. elgesio nusiskundimų iš auklėtojos ir mokytojų pusės nėra. Yra nusiskundimų tik dėl E. mokslo rezultatų. E. draugai jų namuose nesilanko, žino, kad E. bendrauja su K., kurio pavardės nežino, kurį žino tik kaip Lentvario m. gyventoją, su D. P.. Apie tai, kad E. 2010-09-10 apiplėšė žmogų, sužinojo tik kviečiama policijos pareigūnų. Ji E. padarytą žalą ruošėsi atlyginti nukentėjusiajam, tačiau tuo metu neturėjo pinigų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nepilnamečio kaltinamojo E. A. atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas V. A., kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (t. 1, b.l. 97-98), kad apie tai, jog jo sūnus E. įvykdė plėšimą, jam pasakė pats E., tačiau jokių aplinkybių nepaaiškino, su kuo buvo ir kokioms aplinkybėms esant viskas įvyko, nesakė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nepilnamečio kaltinamojo D. P. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė A. P., kurios parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (t. 1, b.l. 137-138), kad žino, jog D. turi draugą E. A., ji jų draugystei nepritaria, ji nežinojo, kad jos sūnus draugauja su K. J.. Apie tai, kad sūnus D. įvykdė plėšimą, ji sužinojo iš nepilnamečių reikalų inspektorės, kai gavo šaukimą į policiją. Ji paklausė sūnaus, kas atsitiko. Sūnus jai pasakė, kad jis su draugais E. ir kitu vaikinu, kurio jis neįvardijo, sumušė vyrą ir jį apvogė.

Teisiamajame posėdyje nepilnamečio kaltinamojo D. P. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė A. P., be to, paaiškino, kad sutinka su nukentėjusiojo pareikštu sumažintu civiliniu ieškiniu, nes jos sūnus D. P. padarė nusikaltimą, ir ji jo neteisina. Parodė, kad šis nusikaltimas buvo padarytas 2010-09-10, o ji apie jį sužinojau tik po Naujųjų Metų. Sūnus nepaaiškina jai, kodėl jis taip elgiasi, ji žino, kad jis lengvai pasiduoda kitų įtakai. Su sūnaus D. P. tėvu išsituokė 2006 m. spalio mėnesį, nuo tada jis nesidomi savo vaikais, ji net nežino, kur jis gyvena. Dabartinis jos sugyventinis nėra autoritetas jos sųnui D. P.. Iš pradžių D. vadino jį tėvu, tačiau vėliau jie nerado bendros kalbos. Žino, kad sūnus su kitais draugais padarė dar kitus nusikaltimus, ji stengiasi jį apsaugoti nuo draugų įtakos, todėl pervedė jį mokytis į Vilnių suvirintojo specialybės, tačiau ten jis vėl pateko kito vaikino įtakon ir daro nusikaltimus. Mano, kad daugiau jos sūnus taip nesielgs, jis dėl to išgyvena, ji mano, kad tai daugiau nepasikartos.