Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, mokinasi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. A. 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 23 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), prie namo pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) miestelyje vykusios šventės metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pribėgęs prie E. R., tyčia kumščiu vieną kartą smogė į veidą, ko pasėkoje E. R. griūdamas ant betoninio grindinio aukštielninkas susitrenkė pakaušį ir prarado sąmonę, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą pakaušyje, veido kairės pusės sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio kaktinėje skiltyje, pakauškaulio lūžimą ir taip sunkiai sutrikdė E. R. sveikatą.

Kaltinamasis K. A. pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, paaiškindamas, kad kaltinamajame akte visos aplinkybės nurodytos teisingai. Su draugais M. V. ir A. B. atvažiavo į šventę. Ten vartojo alkoholį. E. R. joje taip pat buvo. Jis vaikščiojo, prie visų kabinėjosi, stumdėsi ir juos visaip vadino. Tiesiog provokavo muštynes. Nukentėjusysis buvo pribėgęs prie jo ir trenkė į kairį petį. E. R. vis bandydavo trenkti, tačiau jis atsitraukdavo. Besitraukdamas atgal paslydo ir nugriuvo. Po to apie 5 min. E. R. stovėjo ramiai ir jis šiam priėjęs trenkė kumščiu, kadangi trūko kantrybė. Pataikė į veidą ir jis pargriuvo. Kai pamatė, kad nukentėjusysis pargriuvo, jis išsigando ir nuėjo pas draugus į automobilį. Sutinka, kad sužalojimai nukentėjusiajam atsirado nuo jo suduoto smūgio. Jei būtų buvęs blaivas, viskas būtų kitaip. Su nukentėjusiuoju susitaikė. Atlygino jam žalą. E. R. jam pretenzijų neturi. Sudarė sutarimą su Kauno teritorinė ligonių kasa dėl žalos atlyginimo. Susitarė, kad žalą atlygins per 2 metus. Daugiau nei pusę žalos jau yra sumokėjęs. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos žalą pripažįsta. Jos dar nėra atlyginęs. Mokslai jam sekasi vidutiniškai. Baigęs mokslus planuoja dirbti. Šiuo metu gyvena su tėvais ir šie jį išlaiko. Žalą atlyginti padeda tėvai. Jis jau pasimokė ir daugiau taip nedarys (b. l. 163–165).

Kaltinamajam K. A. visiškai pripažinus savo kaltę, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Iš nukentėjusiojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. jis su draugais buvo (duomenys neskelbtini) miestelio šventėje Šakių rajone. Koncertas vyko prie (duomenys neskelbtini) kultūros centro pastato. Šventės metu jis vartojo alkoholį, todėl jautėsi apsvaigęs. Pasibaigus koncertui išgirdo šventės teritorijos viename krašte šurmulį, žmonių rėkavimus. Nuėjo pažiūrėti. Ten buvo apie 10 žmonių. Prisimena, kad priėjo prie R. S. ir pasakė šiam, kad nieko nedarytų, kad eitų iki policijos. Daugiau nieko nepamena, atsipeikėjo tik Kauno ligoninėje. Jis nežino dėl ko per šventę kilo konfliktas, ir kas jį pradėjo. Tik sklandė kalbos, kad į šventę atvažiuos „N.“ su keliais automobiliais, teleskopinėmis lazdomis. Šiuo metu turi nedarbingumą. Parodė, kad jį sužalojęs asmuo geranoriškai atsiprašė ir jie susitaikė, susitarė dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Pretenzijų K. A. neturi (b. l. 64–67, 70–72).

Iš liudytojos A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. ji buvo (duomenys neskelbtini) miestelio šventėje su draugu T. G., broliu E. R. ir M. Š. Šventėje vartojo alkoholį, tačiau tikrai nebuvo apsvaigusi ir viską gerai atsimena. Šventei pasibaigus ji su savo draugu stovėjo netoli scenos, o brolis nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę. Aikštelėje buvo apie 10, nuo 18 iki 30 metų amžiaus jai nepažįstamų asmenų. Prie jos ir draugo kažkas priėjo ir pasakė, kad jos brolis E. R. gavo į nosį. Ji su draugu ėjo artyn automobilių aikštelės. Pamatė savo brolį sumušta nosimi, matėsi kraujas. Buvo didelis šurmulys. Ji priėjus paklausė kas čia atsitiko. R. S. pasakė eiti iš čia. Staiga visi pradėjo bėgioti, rėkauti. Ji bėgo nuo R. S. link fontano. Pasisukusi į tą pusę kur buvo E. R. pamatė, kad brolis guli ant žemės ir aplink jį sustoję žmonės. E. R. gulėjo ant žemės be sąmonės. Buvo daug kraujo. Netrukus atvažiavo medikai. Nematė kas jos broliui sudavė smūgius. Dalis asmenų tarp jų ir R. S. pasišalino iš įvykio vietos automobiliais „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel“. Po įvykio jie kalbėjomės su draugais, kurie pasakojo, kad minėti asmenys buvo iš (duomenys neskelbtini), tarp jų buvo K. A., kuris, kaip M. Š. matė, sudavė jos broliui E. R. (b. l. 79–82).

Iš liudytojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 1 val. šventės teritorijoje, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje, priešais (duomenys neskelbtini) kultūros namus, maždaug dešimt jam nepažįstamų jaunuolių pradėjo kabinėtis prie kitų jaunuolių. E. R., A. P., J. T. ir keletas asmenų bandė su jaunuoliais kalbėtis sakydami, kad nereikia nesąmonių, konfliktų. Jam nepažįstami jaunuoliai buvo kiek apsvaigę, vartoję alkoholio ar narkotinių medžiagų, nes elgėsi agresyviai, nekreipė dėmesio į prašymus nekonfliktuoti. Jiems vadovavo maždaug 25 metų amžiaus, sportiško sudėjimo vaikinas, kurį vadino „R.“. Šis bekalbant pradėjo pirštu rodyti į konkretų asmenį sakydamas: „– Kirskit jį“. Jaunuoliai iš karto puolė muštis. Pirmą puolė J. T., po to E. R., bet jiems pavyko apsiginti. Nenorėdami konfliktuoti, jie bandė atsitraukti eidami link scenos. Šie sekė jiems iš paskos ir kvietė prieiti prie jų, duodami suprasti, kad konfliktas nebaigtas. Prie E. R. priėjo „R.“, kuris kumščiu bandė trenkti į veidą, tačiau E. R. smūgio išvengė. Tuomet „R.“ rankomis pastūmė E. R. ir šis pargriuvo, bet labai greitai atsistojo. Atsistojęs pradėjo kalbėtis su „R.“, kai tuo metu pribėgdamas K. A. trenkė kumščiu į veidą. Nuo smūgio E. R. griuvo ant žemės, t. y. ant šaligatvio trinkelių, ir daugiau neatsikėlė, buvo be sąmonės. K. A. iš karto nubėgo į sidabrinės spalvos „Opel“ automobilį. Kiti jaunuoliai taip pat išsiskirstė. Pastebėjęs policijos pareigūnus, jiems nurodė į kurį automobilį įsėdo E. R. sužalojęs K. A. (b. l. 91–95).

Iš liudytojo T. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. su drauge A. R., M. Š. ir E. R. buvo miestelio šventėje (duomenys neskelbtini), Šakių rajone. Šventėje buvo nuo pat ryto, nes dalyvavo krepšinio turnyre. Po to šventėje buvo visą dieną. Pavakare vartojo alkoholį, gėrė alaus ir truputį degtinės. Po koncerto prie fontano dar buvo kelios grupelės jaunuolių. Jis tų jaunuolių nepažįsta, nes yra ne vietinis. Po koncerto su drauge ir dar keliais draugės pažįstamais buvo nuėję į turgavietę, toje pačioje šventės teritorijoje. Į minėtą turgavietę atėjo kažkoks jaunuolis ir pasakė, kad E. R. gavo nosį. Jie nuėjo pažiūrėti prie fontano. Ten buvo E. R. ir daugiau jaunuolių, tarp jų jam pažįstamas M. Š. Jis klausė E. R. kas jam nutiko. E. R. pasakė, kad gavo į nosį. Tuo metu pamatė, kad prie A. R. priėjęs asmuo, veido jo neįsižiūrėjo. Jie kažką kalbėjo. Asmuo buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo prieš juos „šokinėti“. Taip pat elgėsi ir su juo buvę keli asmenys. Draugė jam pasakė: „– Bėk“. Jis paklausė ir bėgo atgal į turgavietę. Nesidairė ir nematė, ar jį kas vijosi. Po kurio laiko, tiksliai nepamena kaip viskas vyko, nes buvo išsigandęs ir kiek apsvaigęs nuo alkoholio, pamatė, kad E. R. guli be sąmonės netoli fontano. Aplink susirinko žmonių, kažkas iškvietė tarnybas. Jis nematė, kas E. R. sudavė smūgį nuo kurio jis griuvo ir neteko sąmonės (b. l. 85–87).

2019 rugpjūčio 27 dieną Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo numatyto BK 284 straipsnį t. y., kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje vykusios šventės teritorijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, priešais (duomenys neskelbtini) kultūros namus, prie E. R. pribėgęs K. A. sudavė jam kumščiu į veidą. Nuo smūgio E. R. krito ant šaligatvio trinkelių ir prarado sąmonę. Buvo pristatytas į viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) ,,Šakių ligoninė“ priėmimo skyrių, kur jam diagnozuota galvos plaukuotosios dalies žaizda. Po apžiūros iš VšĮ ,,Šakių ligoninė“ priėmimo skyriaus išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas (b. l. 1–3).

2019 m. rugpjūčio 25 d. Tarnybiniame pranešime dėl įvykio nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mstl., sustabdytas automobilis „Opel Vectra“, valt Nr. (duomenys neskelbtini), Automobilyje buvo K. A., kuriam 1 val. 48 min. nustatytas 1,17 prom. girtumas (b. l. 6).

2019 m. lapkričio 15 d. Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įraše 2019 m. rugpjūčio 24 d. 23 val. 40 min., matosi vieta (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur vyko miestelio šventė. Galimai seniūnijos darbuotojai tvarko teritoriją aplink sceną, žiūrimam įraše dešinėje scenos pusėje matoma automobilių stovėjimo aikštelė. Kairėje pusėje matoma (duomenys neskelbtini) gatvė. 23 val. 44 min. iš (duomenys neskelbtini) gatvės į automobilių aikštelę atbėga apie 10 jaunuolių. Matosi, kad tarp jų vyksta konfliktas – jie spardosi, stumdosi. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytas asmuo K. A. vaikšto aplink konfliktuojančius asmenis į konfliktą nesivelia. Apie 23 val. 45 min. K. A. staiga prieina prie E. R. ir vieną kartą smogia E. R. į veidą. Nuo smūgio E. R. krinta ant betoninio paviršiaus aukštielninkas. K. A. iš karto pasišalina, nueidamas (duomenys neskelbtini) gatve. Konfliktavę jaunuoliai greitai išsiskirsto. E. R. guli nejudėdamas, galimai be sąmonės. Aplink jį pradeda rinktis žmonės. 2019 m. rugpjūčio 25 d. 0 val. 3 min. atvyksta greitosios pagalbos automobilis. E. R. įkeliamas į medikų automobilį ir išvežamas (b. l. 14–16).

2019 m. rugpjūčio 28 d. medicinos dokumentų išrašė/siuntime nurodyta, kad E. R. diagnozuota trauminė subarachnoidinė hemoragija (b. l. 23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. R. nustatyta muštinė žaizda pakaušyje, veido kairės pusės sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio kaktinėje skiltyje, pakauškaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, koja paveikus veidą, po ko galėjo įvykti kritimas ir atsitrenkimas pakaušiu į kokį tai aplinkos daiktą, pagrindą. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Pakauškaulio (kaukolės pamato kaulų) lūžimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 28–30).

Kauno teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo E. R. gydymo reiškia 806,16 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo (b. l. 34–35).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius reiškia civilinį ieškinį dėl 694,20 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo (b. l. 48–49).

Civilinis ieškovas nukentėjusysis E. R. pareiškė 1 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 73).

Motyvuojamoji dalis

BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Kaltinamojo K. A. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo prisipažinimo ir paaiškinimo yra įrodyta byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetu, kuris nenuginčijamai patvirtina, kad būtent kaltinamojo suduotas smūgis E. R. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, kad tarp kaltinamojo K. A. atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nustatyta, kad K. A., atlikdamas nusikalstamus veiksmus, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau suprato, kad smūgiuodamas gali sukelti neigiamus padarinius žmogaus sveikatai ir norėjo taip veikti, tačiau nesiekė konkrečių padarinių, tai yra sunkaus kūno sužalojimo, todėl teismo vertinimu jis, šį nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Tai, kad smūgį, kuris sužalojo E. R. po įvykusio asmeninio konflikto, sudavė ne kas nors kitas, o būtent K. A., patvirtina liudytojas M. Š., kuris parodė, kad pribėgdamas K. A. trenkė kumščiu į E. R. veidą. Nuo smūgio E. R. griuvo ant žemės, t. y. ant šaligatvio trinkelių, ir daugiau neatsikėlė, buvo be sąmonės, šiam nugriuvus iškart pasišalino. Netikėti šiais parodymais teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Liudytojai A. R. ir T. G. parodė, jog miestelio šventės metu vartojo alkoholį. Kiek vėliau, pasibaigus šventei pamatė, kad E. R. guli ant žemės be sąmonės netoli fontano. Tai, kad E. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. R. nustatyta muštinė žaizda pakaušyje, veido kairės pusės sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio kaktinėje skiltyje, pakauškaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka koja paveikus veidą, po ko galėjo įvykti kritimas ir atsitrenkimas pakaušiu į kokį tai aplinkos daiktą, pagrindą. Netikėti ar abejoti byloje pateikta specialisto išvada nėra jokio teisinio pagrindo. Šių duomenų kontekste teismas daro abejonių nekeliančią išvadą, kad K. A. asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį E. R. į veidą, kuris nuo suduoto smūgio parkrito ant žemės ir atsitrenkė galva į kietą grindinį, ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą pakaušyje, veido kairės pusės sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio kaktinėje skiltyje, pakauškaulio lūžimą ir taip sunkiai sutrikdė E. R. sveikatą.

Visų šių aptartų duomenų kontekste teismas daro abejonių nekeliančią išvadą, kad K. A. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas kaltinamojo K. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant K. A. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas sunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant netiesioginei tyčiai; į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikalstamais veiksmais buvo sunkiai sužalotas žmogus; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas spontaniškai, panaudotas smurtas nebuvo intensyvus – suduotas vienas smūgis, į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą – neteistas, jo atžvilgiu nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, administracine tvarka baustas, tačiau už tai, kad įvykio metu buvo neblaivus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 485 straipsnio 1 dalis), mokinasi, (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad raštiškų nusiskundimų iš (duomenys neskelbtini) gyventojų K. A. atžvilgiu seniūnijoje nėra gauta, (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktoje informacijoje apie K. A. nurodyta, kad mokiniui nustatyti specialieji poreikiai, jis mokosi pagal pritaikytas bendrąsias programas, mokymosi motyvacija gana žema, mokinys svarstytas gerovės komisijoje, mokinys tvarkingas, du kartus per savaitę lanko krepšinio treniruotes, žaidžia gimnazijos rinktinėje. Mokslo metų pabaigoje už sportinius pasiekimus gavo gimnazijos direktoriaus apdovanojimą. Klasėje vaikiną mėgsta, tačiau su nepažįstamais mokinys bendrauja sunkiai, kalba nedaug, savo nuomonės nereiškia, gana uždaras; duomenų, kad kaltinamasis būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar psichiatro narkologo įskaitas, nėra; į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamajam K. A. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, nei įstatyme numatytos bausmės vidurkis.

BPK XI skyriaus nuostatos taikomos tais atvejais, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų BK 80 str. apibrėžtą jų paskirtį (BK 81 straipsnio 2 dalis).

Teismo nuomone kaltinamajam K. A. taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, kadangi jis nusikalstamą veiką padarė būdamas (duomenys neskelbtini), o iš bylos aplinkybių galima daryti išvadą, kad jis pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas atitiktų BK 80 straipsnyje numatytą paskirtį, tai yra visų pirma būtų užtikrinta, kad atsakomybė atitiktų asmens amžių ir socialinę brandą. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką K. A. įvykdė praėjus tik (duomenys neskelbtini) mėnesiams po pilnametystės, šiuo metu dar mokosi gimnazijoje, jam nustatyti specialieji poreikiai, todėl mokosi pagal pritaikytas bendrąsias programas, su nepažįstamais bendrauja sunkiai, kalba nedaug, savo nuomonės nereiškia, gana uždaras. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis turi (duomenys neskelbtini) brolius ir seseris, šiuo metu gyvena šeimoje su dar (duomenys neskelbtini) mokyklinio amžiaus jaunuoliais, kuriais rūpinasi jų mama su patėviu. K. A. tėvas yra miręs. Jo vertybės, socialinė aplinka dar tik formuojasi, todėl padaryto nusikaltimo motyvas yra menkavertis, nebūdingas socialiai subrendusiai asmenybei, tai yra atliktas spontaniškai, iš anksto nebuvo suplanuotas. Šios ir kitos bylos aplinkybės rodo, jog K. A. nėra socialiai subrendusi asmenybė, nusikalstamą veiką įvykdė nepilnai suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, savo veiksmus vertina kaip netyčinius, nes nesiekė sužaloti nukentėjusiojo. Pažymėtina ir tai, kad K. A. atlikti nusikalstami veiksmai iššaukė labai sunkias pasekmes iš esmės vien todėl, kad nukentėjusysis taip pat buvo neblaivus, dalyvavo šventėjo ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog vartojo alkoholį, buvo apie 24 valanda nakties, kas neabejotinai turėjo įtakos jo netvirtai stovėsenai, ko neįvertino kaltinamasis suduodamas jam smūgį.

Įvertinus išdėstytą ir tai, kad kaltinamasis K. A. pirmą kartą padarė nusikaltimą, gailisi dėl nusikalstamos veikos sukeltų padarinių, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis mokinasi, mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai, turi pastovią gyvenamąją vietą, todėl teismo nuomone galima taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, bei uždrausti bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 4 dalis)

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. A. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta. Kaltinamajam kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismo neskirtina.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Kaltinamasis K. A. prašė teismo patvirtinti jo ir Kauno teritorinės ligonių kasos pasirašytą sutartį dėl žalos atlyginimo. 806,16 Eur sumą kaltinamasis įsipareigojo atlyginti per 23 mėnesius. Teismas neturi pagrindo abejoti tokio susitarimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl jis tvirtintinas, o procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog dėl E. R. nedarbingumo jam buvo skirta ligos pašalpa, prašo priteisti 694,20 Eur iš kaltinamojo. Teismas laiko, kad civilinio ieškovo prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo K. A. Taip pat civilinis ieškovas prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši prašymas pagrįstas iš dalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 konstatuota, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymima, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino. Civilinis ieškovas nepagrįstai prašo palūkanas už priteistą sumą skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, kadangi būtina civilinio ieškinio patenkinimo sąlyga baudžiamojoje byloje yra asmens kaltumo nustatymas priimant teismo nuosprendį. Vadovaujantis nurodytu Plenarinės sesijos, kuri įgyvendina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškinimu, iš E. R. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos turtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis E. R. buvo pareiškęs byloje civilinį ieškinį 1 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo. 2019 m. spalio 21 d. nukentėjusysis ir kaltinamasis pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriame buvo sumažintas reikalavimas iki 800 Eur. Byloje esantys nukentėjusiojo ir kaltinamojo rašytiniai dokumentai, kurie patvirtina, kad kaltinamasis K. A. savanoriškai atlygino nukentėjusiajam E. R. 800 Eur neturtinę žalą (2019 m. spalio 21 d. – 300 Eur, 2019 m. lapkričio 16 d. – 200 Eur, 2019 m. lapkričio 23 d. – 300 Eur), tuo pagrindu procesas dėl nukentėjusiojo E. R. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena, pridėta prie bylos, paliktina saugoti byloje.

Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 81 straipsnio 2 dalimi, 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, K. A. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 (dvidešimt antros) val. iki 6 (šeštos) val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

K. A. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Patvirtinti sutartį tarp K. A. ir Kauno teritorinės ligonių kasos dėl žalos atlyginimo:

„K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas skolininku – viena šalis, ir Kauno teritorinė ligonių kasa, toliau vadinama išieškotojas – kita šalis, atstovaujama Teisės skyriaus vyr. specialistės, R. O., veikiančios pagal Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. įgaliojimą Nr. 5-11, sudarė Žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sutartį (toliau – Sutartis).

1. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui – 806,16 Eur (aštuoni šimtai šeši eurai 16 centų) atlyginimas.

2. Žalos PSDF biudžetui atlyginimas grindžiamas „savanoriškai“.

3. Žalos PSDF biudžetui atlyginimas nustatytas skolininkų daugetui ne.

4. Bendra skolininkų žalos PSDF biudžetui suma _ eurų.

5. Sutarties sudarymo momentu skolininkas nėra atlyginęs dalies šios Sutarties 1 punkte nurodytos žalos.

6. Žala, kurią skolininkas turi atlyginti pagal Sutartį, yra 806,16 Eur (aštuoni šimtai šeši eurai 16 centų).

7. Skolininkas įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 23 (dvidešimt tris) mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos 2019 m. spalio 28 d., kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 35 Eur (trisdešimt penkis eurus).

Pirmosios įmokos sumą – 36,16 Eur (trisdešimt šeši eurai 16 centų) – skolininkas įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos.

8. Nurodyme pervesti pinigus skolininkas privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą bei Sutarties numerį.

9. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

10. Išieškotojui pareikalavus, skolininkas privalo pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtinantį dokumentą).

11. Pasibaigus nustatytam Sutarties vykdymo terminui, skolininkas turi būti visiškai atsiskaitęs su išieškotoju. Jeigu pasibaigus Sutarties vykdymo terminui skolininkas nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju, žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.

12. Skolininkas turi teisę atlyginti žalą anksčiau, nei numatyta Sutartyje, ir apie tai informuoti išieškotoją.

13. Jei žala PSDF biudžetui yra priteista skolininkų daugetui, Sutartis laikoma įvykdyta, kai yra sumokama visa solidariai priteista ar skolininkų pripažįstama suma.

14. Jei už skolininką įmokas moka kitas asmuo, jis privalo nurodyme pervesti pinigus įrašyti skolininko vardą ir pavardę bei Sutarties numerį.

15. Jei skolininkas 2 (du) kalendorinius mėnesius iš eilės nesumoka šios Sutarties 7 punkte numatytos mėnesinės įmokos, išieškotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

16. Jei skolininkas nevykdo Sutarties 11 punkte numatyti įsipareigojimo, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

17. Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu.

18. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, po vieną kiekvienai Sutarties šaliai.

K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

Išieškotojas Kauno teritorinė ligonių kasa, 188783839, Aukštaičių g. 10, Kaunas, tel. 8 372 08846, faks. 8 373 20636, sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000.

20. Sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki visiško skolininko įsipareigojimų, numatytų Sutartyje, įvykdymo per 7 punkte numatytą Sutarties terminą arba kol išieškotojas pasinaudos Sutarties 15 punkte numatyta teise.“

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš kaltinamojo K. A. 694,20 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus dvidešimt centų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą atlyginti 694,20 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų dvidešimties centų) turtinę žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, įmonės kodas 188677622, naudai.

Nutraukti procesą dėl nukentėjusiojo E. R. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos.

Skaitmeninės informacijos laikmeną (kompaktinį diską) palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.