Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-11-07 · Administracinė byla Nr. A-492-1994-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-11-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. P-131-556/2015Nutartis · 2015-10-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-03-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
A-492-1994-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01275-2012-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. B., Z. A., M. Č., L. Z., T. Š., R. K., S. S.
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Alvilė“
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A492 -1994/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01275-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 14.3.; 14.3.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-713-561/2013 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Alvilė“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. B. (R. B.), Z. A., M. Č., L. Z. (L. Z.), T. Š., R. K., S. S. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Alvilė“ 2012 m. gegužės 7 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (t. I, b. l. 1-3, 32–34), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko pavaduotojo 2012 m. balandžio 2 d. potvarkį Nr. TT-3 „Dėl detaliojo plano patikrinimo akto, neatitinkančio teisės aktų reikalavimų, panaikinimo“ (toliau – ir Potvarkis); 2) panaikinti Inspekcijos 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (6.13)-2D-5060 „Dėl Eišiškių pl. 127, Vilniuje, detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Inspekciją patvirtinti 7,9315 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Eišiškių pl. 127, Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas), detalųjį planą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo iniciatyva yra parengtas 7,9315 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Eišiškių pl. 127, Vilniuje, detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), kuris suderintas su valstybės institucijomis, tačiau Detaliojo plano Vilniaus miesto savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius per nustatytą terminą nepatvirtino. Dėl Detaliojo plano patvirtinimo pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją, kuri skundžiamu Sprendimu atsisakė tvirtinti Detalųjį planą. Pareiškėjo manymu, atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis architektas (toliau ir – Vyriausiasis architektas) nesikreipė dėl planavimo sąlygų išdavimo Detaliajam planui rengti į Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir VAVA), kurios funkcijas vėliau perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), nes, pasak pareiškėjo, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-815 planavimo organizatoriaus teisės buvo perduotos pareiškėjui. Detaliojo plano byloje buvo pateiktas VAVA 2010 m. sausio 18 d. sutikimas dėl Detaliojo plano rengimo. Pažymėjo, jog tuo metu VAVA planavimo sąlygų rengti detaliuosius planus neišdavinėjo, išskyrus sutikimus arba nesutikimus planuoti teritorijas, o NŽT planavimo sąlygas pradėjo išdavinėti tik nuo 2010 m. spalio 1 d. Pareiškėjo manymu, tai, jog Vyriausiasis architektas planavimo sąlygose nepareikalavo suformuoti žemės sklypų pretendentams dar nereiškia, jog jis neįvertino turimų duomenų planavimo sąlygų parengimui. Pareiškėjas pažymėjo, kad Žemės sklype nėra galimybės suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui. Tokią pat išvadą padarė ir Vyriausiasis architektas, ir kiti specialistai, kurie koordinuoja, rengia, derina ir tvirtina detaliuosius planus, atsižvelgdami į tai, kad planuojamoje 7,9315 ha teritorijoje ūkinę veiklą vykdo net 12 fizinių ir juridinių asmenų, ir įvertinę joje esančių statinių eksploatacijai pagal tiesioginę paskirtį reikalingus plotus, valstybinio miško plotus, automobilių parkavimo vietas, servitutus, priešgaisrinius atstumus, saugotinus želdinius. Be to, be juridinių asmenų vykdomos veiklos, dalį žemės sklypo sudaro valstybinės reikšmės miškas, kuriam Detaliajame plane suformuotas atskiras sklypas, o valstybinės reikšmės miškai išimtine teise priklauso valstybei. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad piliečiai, pretenduojantys atkurti nuosavybės teises į buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje turėtą žemę natūra, 2010 m. rugsėjo 17 d. Detaliojo plano viešojo aptarimo metu nepareiškė jokių pastabų ar pretenzijų. Tai, kad ginčo Žemės sklype negalima atkurti nuosavybės teisių, taip pat patvirtina aplinkybė, kad Vilniaus apskrities viršininkas, kurio kompetencijai priklauso nuosavybės teisių atkūrimas, visą žemės sklypą 99 metams pagal 1997 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 264 N01/97-14129 išnuomojo AB „Alvilė“ ir Vilniaus žemėtvarkos skyrius ją įregistravo kadastro duomenų registre. Pareiškėjas pabrėžė, kad Inspekcija neatsižvelgė į Žemės sklype veikiančių įmonių ir Detaliojo plano rengėjų teisėtus lūkesčius.

Atsakovas Inspekcija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 104-109).

Nurodė, kad planavimo sąlygų Detaliajam planui rengti išdavimo metu galiojo Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (toliau – ir Planavimo sąlygų tvarkos aprašas) 30 punktas, kuriame buvo įtvirtinta, kad, kai savivaldybės vyriausiasis architektas neturi visų reikalingų duomenų planavimo sąlygų ir/ar sąvado dėl vietovės lygmens detaliojo plano rengimo parengimui, pagal jo pateiktas paraiškas per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos planavimo sąlygas turi pateikti Planavimo sąlygų tvarkos aprašo 22.1–22.8 punktuose nurodytos institucijos (apskrities viršininkas). Nuo 2010 m. spalio 3 d. įsigaliojusios Planavimo sąlygų tvarkos aprašo redakcijos 22.1 punktas buvo pakeistas ir vietoje apskrities viršininko įrašyta Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra. Teisės aktas taip pat buvo papildytas 22.9 punktu, kuriame nurodyta NŽT. Vyriausiasis architektas nesikreipė į valstybinės žemės patikėtinį – Vilniaus apskrities viršininką dėl planavimo sąlygų išdavimo Detaliajam planui rengti, nors turėjo tai padaryti. Atsakovas nurodė, kad Vyriausiojo architekto 2010 m. birželio 21 d. išduotų planavimo sąlygų Nr. A620-134-(2.15.1.21.MP2) reikalavimai nekonkretūs, parengti neatsižvelgiant į turimus duomenis apie planuojamos teritorijos ypatumus bei neatsižvelgiant į trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, nors bylai aktualios Planavimo sąlygų tvarkos aprašo redakcijos 9 punktas reikalauja priešingai. Šių planavimo sąlygų reikalavimai nustatyti neįvertinus to, kad Žemės sklypas patenka į buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritoriją, į kurią teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atkuriamos nuosavybės teisės grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat neįtraukus VAVA 2010 m. sausio 18 d. rašte Nr. (31)-12-121-(3.31), kuriuo buvo duotas sutikimas pareiškėjui rengti Detalųjį planą, nurodytos sąlygos – neužstatytose žemės sklypo dalyse suformuoti žemės sklypus grąžinimui natūra. Tvirtino, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis NŽT pateiktomis išvadomis. Taip pat buvo remtasi VAVA žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 9 d. raštu Nr. S17-74, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius buvo informuotas, apie tai, kad Žemės sklypo dalis – 2,1459 ha, plane pažymėta indeksu „A“4 yra apaugusi mišku, senu sodu, pavieniais medžiais ir krūmais, todėl nenaudojama pagal nurodytą paskirtį, t. y. Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti. NŽT 2012 m. kovo 21 d. rašte Nr. 1SD-(3.1)-725 nurodyta, kad pagal Žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą nėra naudojama 11 210 kv. m Žemės sklypo ploto dalis, kurioje yra tik vienas statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat svarstytinas ir 9 501 kv. m ploto Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu A1, reikalingumas joje esančių pastatų eksploatacijai, nes šioje dalyje yra pakankamai statiniais neužstatyto laisvo ploto. Pažymėjo, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), šio įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, bei kitais teisės aktais, ir žemės sklypo detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene metu pateikti/nepateikti pasiūlymai negali turėti įtakos laisvos (neužstatytos) žemės grąžinimui natūra. Atsakovas pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 264N01/97-14129, pagal kurią pareiškėjui 99 metams Vilniaus apskrities viršininkas išnuomojo visą žemės sklypą, Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-19139-(01) buvo patikslinta, suteikiant galimybę keisti žemės paskirtį, nustatyti teritorijos naudojimo režimą (būdą ir pobūdį), vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais. Be to, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 straipsnio 11 dalyje nustatyta, jog be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Pažymėjo, kad Žemės sklype esančių statinių pagrindinė naudojimo paskirtis yra administracinė, sandėliavimo, gamybos ir pramonės, pagalbinio ūkio. Detaliuoju planu daugumos projektuojamų žemės sklypų naudojimo būdas nurodomas kaip komercinės paskirties objektų teritorijos, o pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, taip pat degalinių ir autoservisų statinių statybos, tai reiškia, kad Detaliojo plano sprendiniai parengti, neatsižvelgiant į Žemės sklype esančių statinių tiesioginę naudojimo paskirtį.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą (t. I, b. l. 74-80), kuriame prašė teismo nagrinėti bylą atsižvelgiant į atsiliepime pateiktus argumentus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) nurodė, kad remiantis 2004 m. gegužės 7 d. Planavimo sąlygų tvarkos aprašo 30 punktu Vyriausiasis architektas turi kreiptis į šio aprašo 22.1-22.8 punktuose nurodytas institucijas tik tuo atveju, jei neturi visų reikalingų duomenų sąlygų ir/ar sąvado parengimui. Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas visus reikalingus duomenis turėjo. Prieš pradedant rengti Detalųjį planą buvo kreiptasi į tuometinę valstybinės žemės patikėtinę – VAVA ir buvo gautas jos sutikimas valstybinės žemės Eišiškių pl. 127, Vilniuje, detaliojo plano rengimui su sąlyga neužstatytose šio sklypo dalyse suformuoti žemės sklypus grąžinimui natūra, kadangi planuojama teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribas bei valstybinės reikšmės miškų sklypus, taigi nebuvo reikalo pakartotinai kreiptis į VAVA. Nurodė, kad teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teritorijų planavimo procese atsižvelgti į pretendentų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, teisėtus lūkesčius ir interesus. Pažymėjo, jog pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik į laisvą (neužstatytą) žemę. Šiuo atveju Žemės sklypas yra užstatytas ir tuometinis valstybinės žemės, esančios Eišiškių pl. 127, Vilniuje, valdytojas patikėjimo teise pripažino, jog visas sklypas būtinas šiame sklype esančių statinių eksploatavimui. Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai 1997 m. liepos 29 d. sutartis Nr. 264 N01/97-14129 nepakeista ir galioja iki šiol, o ginčo Žemės sklypas laikytinas užstatytu, išskyrus valstybinės reikšmės miško užimtą teritoriją, todėl pareiškėjo parengtas Detalusis planas, kuriame, nekeičiant tikslinės žemės paskirties, ginčo sklypas tik yra padalijamas į atskirus statiniams eksploatuoti reikalingus sklypus, bei suformuojamas atskiras sklypas valstybiniam miškui, atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys R. B., Z. A., M. Č., L. Z., T. Š., R. K. ir S. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (t. III, b. l. 24–27), prašydami jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad sutinka su skundžiamo Potvarkio išvada, jog Detalusis planas gali būti teikiamas tikrinti tik pašalinus nurodytus trūkumus. Nurodė, jog pareiškėjas neįgyvendino VAVA 2010 m. sausio 18 d. sutikime nurodytos sąlygos neužstatytose Žemės sklypo dalyse suformuoti žemės sklypus grąžinimui natūra, nes planuojama teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Užusienio kaimo teritorijos ribas. Nesutiko, kad Detaliajame plane nurodyta visa teritorija yra užstatyta ir užimta statiniais ir įrenginiais. Piliečiai, pretenduojantys atkurti nuosavybės teises į buvusio Užusienio rėžinio kaimo turėtą žemę natūra, nežinojo apie Detaliojo plano rengimo procedūras ir 2010 m. rugsėjo 17 d. vyksiantį Detaliojo plano viešą aptarimą. Tai, kad vyksta Detaliojo plano rengimo darbai, nežinojo ir Detaliojo plano žemės sklypo valdytojas – Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, kuris R. B. ir kt. prašymą 2010 m. spalio 21 d. raštu Nr. SS17-29 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės, esančios Eišiškių pl. 127 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinimo natūra“ persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą (t. III, b. l. 45–56) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

NŽT atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635, 12.5 punkto nuostatoje reglamentuojamas žemės sklypo valdytojo sutikimo išdavimas tais atvejais, kai žemės sklypo naudotojas pageidauja sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo, t. y. toks sutikimas duodamas minėtai sutarčiai sudaryti, tačiau tai nėra sutikimas rengti detaliuosius planus. Teigė, jog pareiškėjas neįgyvendino VAVA 2010 m. sausio 18 d. rašte Nr. (31)-12-121-(3.31) nurodytos sąlygos, todėl Detaliojo plano sprendiniai pažeidžia atitinkamų teisės aktų nuostatas, taip pat piliečių, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje turėtą žemę natūra, teisėtus lūkesčius. Pažymėjo, jog didelė Žemės sklypo dalis nėra užstatyta statiniais, nenaudojama pagal paskirtį, t. y. žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, todėl šioje teritorijoje galima formuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti. NŽT sutiko su pareiškėjo argumentu, kad į dalį ginčo žemės sklypo negali būti atkurtos nuosavybės, nes jis patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, tačiau į kitą laisvą (neužstatytą) ginčo žemės sklypo dalį nuosavybės teisės, piliečiams, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises į buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje turėtą žemę natūra, gali būti atkurtos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu (t. III, b. l. 117-128) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Remdamasis Inspekcijos viršininko 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1V-123 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašo įgyvendinimo“, Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200, Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės), Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262, teismas darė išvadą, kad tuo atveju, kai detaliojo teritorijų planavimo dokumentas planuojamas rengti valstybinėje žemėje, savivaldybės vyriausiasis architektas, neturėdamas visų reikalingų duomenų planavimo sąlygoms ir/ar planavimo sąvadui rengti, turi valstybinės žemės patikėtiniui pateikti paraišką planavimo sąlygoms gauti ir nurodyti, kokių konkrečiai duomenų jis neturi, t. y. anksčiau šią paraišką jis turėjo pateikti apskrities viršininkui, o nuo 2010 m. spalio 3 d., įsigaliojus Planavimo sąlygų tvarkos aprašo pakeitimui, – Nacionalinei žemės tarnybai. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas nesikreipė į valstybinės žemės patikėtinį, t. y. į Vilniaus apskrities viršininką (iki 2010 m. birželio 30 d.) ar į NŽT (nuo 2010 m. birželio 30 d.) dėl planavimo sąlygų 7,9315 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Eišiškių pl. 127, Vilniuje, detaliajam planui rengti išdavimo, todėl nei VAVA, nei NŽT nėra išdavusi planavimo sąlygų šio žemės sklypo detaliajam planui rengti.

Teismas sprendė, kad valstybinės žemės patikėtinis, t. y. NŽT, pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių, ir Planavimo sąlygų tvarkos aprašo nuostatas, nuo 2010 m. liepos 1 d. dalyvauja rengiant valstybinės žemės sklypų detaliuosius planus, ne išduodamas sutikimus rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentą ar pritardamas parengtiems minėtiems detaliesiems planams, o išduodamas planavimo sąlygas šiems detaliesiems planams rengti ir kaip institucija, išdavusi planavimo sąlygas, juos derindama ir dalyvaudama Nuolatinėje statybos komisijoje, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 punktu, sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus. Pažymėjo, kad teisės aktuose nenumatyta, jog valstybinės žemės patikėtinis turi išduoti sutikimus rengti valstybinės žemės detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, o taip pat, kai planavimo sąlygas yra išdavusios kitos institucijos – derinti detaliųjų planų sprendinius ar kitais būdais išreikšti savo sutikimą ar prieštaravimą detaliojo plano sprendiniams. Teismas sprendė, jog pareiškėjas nepagrįstai VAVA 2010 m. sausio 18 d. raštą Nr. (31)-12-121-(3.31) laiko pritarimu 7,9315 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Eišiškių pl. 127, Vilniuje, detaliojo plano rengimui, nes toks sutikimas duodamas, kai žemės sklypo naudotojas pageidauja sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo, t. y. dar prieš pradedant rengti detalųjį planą.

Remdamasis byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad pagal 1997 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 264NO1/97-14129, 79 315 kv. valstybinės žemės sklypas, esantis Eišiškių pl. 127, Vilniuje, AB „Alvilė“ išnuomotas kitai ne žemės ūkio veiklai (administraciniams ir gamybiniams pastatams bei sandėlių kompleksui eksploatuoti). Dalį ginčo Žemės sklypo sudaro valstybinės reikšmės miškas ir į šią dalį negali būti atkurtos nuosavybės teisės, nes valstybinės reikšmės miškai išimtine teise priklauso valstybei (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis), tačiau Žemės sklype esantis 21 459 kv. m. ploto žemės sklypas pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą yra žemės ūkio paskirties – neužstatytas ir nenaudojamas pagal paskirtį, nes šis plotas apaugęs mišku, senu sodu, taip pat pavieniais medžiais ir krūmais (2007 m. balandžio 23 d. VAVA išvada „Dėl 21 459 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios 79 315 kv. m ploto žemės sklype Eišiškių pl. 127, Vilniuje, faktinio naudojimo“). Pagal Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-49-19, kuriame nustatyta, kad 21 424 kv. m ginčo Žemės sklypo dalyje, pažymėtoje pridedamame prie akto plane indeksu A4 (detaliajame plane žemės sklypas Nr. 6), nėra statinių, todėl į ją taip pat galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės. Minėtame žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyta, kad nėra naudojama ir 11 210 kv. m žemės sklypo ploto, pažymėto indeksu B (detaliajame plane žemės sklypas Nr. 1) dalis, kurioje yra tik vienas statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl darytina išvada, kad visas 11 210 kv. m žemės plotas nenaudojamas. Nenaudojama ir 9 501 kv. m žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu A1 (detaliajame plane žemės sklypas Nr. 2) ir šioje dalyje taip pat yra pakankamai statiniais neužstatyto laisvo ploto. Remiantis šiais duomenimis pareiškėjo argumentas, kad galimybės ginčo Žemės sklype suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui nėra, yra atmestas kaip nepagrįstas.

Remdamasis Žemės įstatymo nuostatomis teismas nurodė, jog aplinkybė, kad valstybinė žemė yra išnuomota (kaip yra šiuo atveju) nesudaro pagrindo pripažinti, kad į ją nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių, nes valstybinė žemė gali būti pripažįstama valstybės išperkama tik tada, kai ji atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytus atvejus. Paminėta ir tai, kad VAVA 2010 m. sausio 18 d. rašte Nr. (31)-12-121-(3.31) nurodyta, jog neprieštaraujama detaliojo plano rengimui, kuriuo būtų nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties padalintas žemės sklypas, suprojektuojant atskirus žemės sklypus esamiems statiniams pagal jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti ir neužstatytose 7,9315 ha valstybinės žemės sklypo Eišiškių pl. 127, Vilniaus mieste, dalyse suformuojant žemės sklypus grąžinimui natūra. Kaip matyti iš UAB „Vitstar“ parengto šio žemės sklypo detaliojo plano, minėta sąlyga nėra įgyvendinta, t. y. nesuprojektuoti žemės sklypai tokio dydžio, kuris būtinas ginčo žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą ir teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Inspekcija tinkamai įvertino ir taikė norminius teisės aktus ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui išduotos planavimo sąlygos ir jų sąvadas Nr. A620-134-(2.15.1.21-MP2) sklypo, esančio Eišiškių pl. 127, Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Naujininkų seniūnijoje, Vilniuje, detaliajam planui rengti pažeidžia Planavimo sąlygų tvarkos aprašo 9 punktą, Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, taip pat Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnius bei šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, taip pat piliečių, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje turėtą žemę natūra, teisėtus lūkesčius, todėl Inspekcijos viršininko pavaduotojas Potvarkiu pagrįstai panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Valstybinės priežiūros skyriaus Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyrio 2011 m. liepos 1 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1395 su teigiama patikrinimo išvada, o Inspekcija Sprendime pagrįstai atsisakė tvirtinti AB „Alvilė“ iniciatyva UAB „Vitstar“ parengtą minėto žemės sklypo detalųjį planą.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 136-140), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, panaikinant šiuos motyvus: „šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas, prieš išduodamas planavimo sąlygų sąvadą ginčo žemės sklypo detaliajam planui rengti, turėjo kreiptis į tuometinį valstybinės žemės patikėtinį, t. y. į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu išduoti planavimo sąlygas detaliajam planui rengti“.

Nurodo, kad remiantis Planavimo sąlygų tvarkos aprašo 30 punktu vyriausiasis architektas turi kreiptis į šio aprašo 22.1-22.8 punktuose nurodytas institucijas tik tuo atveju, jei neturi visų reikalingų duomenų sąlygų ir/ar sąvado parengimui. Pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas visus reikalingus duomenis turėjo. Prieš pradedant rengti detalųjį planą buvo kreiptasi į tuometinę valstybinės žemės patikėtinę – VAVA ir buvo gautas jos sutikimas valstybinės žemės Eišiškių pl. 127, Vilniuje, detaliojo plano rengimui su sąlyga neužstatytose šio sklypo dalyse suformuoti žemės sklypus grąžinimui natūra, kadangi planuojama teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Užusienio kaimo ribas bei valstybinės reikšmės miškų sklypus, taigi nebuvo reikalo pakartotinai kreiptis į VAVA.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 144-151), kuriuo prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pabrėžia, jog NTŽ dalyvauja rengiant valstybinės žemės sklypų planus ne išduodamas sutikimą rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentą ar pritardamas parengtiems detaliesiems planams, o išduodama planavimo sąlygas šiems detaliesiems planams rengti ir kaip institucija juos derindama, dalyvaudama Nuolatinėje statybos komisijoje. Nurodo, jog remiantis Detaliųjų planų rengimo taisyklių 28 punktu prieš pradėdamas rengti teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius raštu kreipiasi į atitinkamas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas. Pažymi, jog remiantis teritorijų planavimo teisiniu reglamentavimu ir LVAT praktika (2008 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-857/2008) planavimo sąlygų sąvadas yra detaliojo teritorijų planavimo proceso parengiamojo etapo privalomasis dokumentas, sukuriantis atitinkamas teises ir pareigas detaliojo plano organizatoriui ir jį tvirtinančiai institucijai planuojant konkrečią teritoriją. Be to, šis dokumentas apsprendžia konkrečios teritorijos planavimo uždavinių ir sąlygų apimtį bei pobūdį, todėl nepagrįstas savivaldybės teiginys, kad nebuvo pagrindo kreiptis į VAVA dėl planavimo sąlygų išdavimo. Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas 2010 m. birželio 21 d. išduotame planavimo sąlygų sąvade nenurodė sąlygos suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, todėl jokiais įrodymais nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad vyriausiasis architektas turėjo visus duomenis, reikalingus planavimo sąlygų sąvadui parengti. Mano, jog Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas, pasinaudojęs jam suteikta diskrecijos teise, nepagrįstai nusprendė nesikreipti į VAVA su paraiška planavimo sąlygoms gauti. Vilniaus miesto savivaldybė neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad nemaža dalis Žemės sklypo neužstatyta ir nenaudojama pagal paskirtį, todėl toje dalyje galėtų būti suformuoti žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui, tuo netiesiogiai patvirtindama, jog Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto 2010 m. birželio 21 d. išduotame planavimo sąlygų sąvade nebuvo aiškiai nustatyti detaliajam planui keliami tikslai suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, t. y. planavimo sąlygos nebuvo susietos su teritorijos planavimo tikslais ir uždaviniais, nurodytais VAVA 2010 m. sausio 18 d. rašte.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 159-160), kuriuo prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, jog VAVA 2010 m. sausio 18 d. raštas negali būti laikomas planavimo sąlygomis. Tvirtina, jog planavimo sąlygų turinys paneigia apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas turėjo visus reikalingus duomenis planavimo sąlygoms išduoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalyką sudaro trečiojo suinteresuotojo asmens apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus „šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas, prieš išduodamas planavimo sąlygų sąvadą ginčo žemės sklypo detaliajam planui rengti, turėjo kreiptis į tuometinį valstybinės žemės patikėtinį, t. y. į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu išduoti planavimo sąlygas detaliajam planui rengti“.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis nustato, kad apeliacinio skundo argumentai nesaisto teismo ir jis privalo patikrinti visą bylą, t. y. teismas patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą, taip pat spendimo dalių teisėtumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su administracine byla, nenustatė administracinių bylų teisenos įstatymo 142-143 straipsniuose nustatytų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, ir, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas nėra suformulavęs apeliacinio skundo dalyko dėl savo konkrečių teisių pažeidimo ir jų gynimo, pasisako tik dėl apelianto faktinių ir teisinių argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dalimi dėl Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto pareigos prieš išduodant planavimo sąlygų sąvadą ginčo žemės sklypui nagrinėjamu atveju kreiptis į valstybinį žemės patikėtinį dėl planavimo sąlygų detaliajam planui rengti išdavimo.

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja UAB „Alvilė“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu perduoti jai 7,9315 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Eišiškių pl. 127, Vilniaus mieste, detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-04-14 įsakymu Nr. 30-815 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo AB „Alvilė““, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635 patvirtintu Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašu, perdavė AB „Alvilė“, kaip 79 315 kv. m valstybinės žemės sklypo, esančio Eišiškių pl. 127, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkei, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas – organizuoti minėto sklypo detaliojo plano rengimą (t. 1, b. l. 46). Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo buvo sudaryta 2010-04-26 sutartis Nr. 041748 (registracijos Nr. A615-71-(2.15.1.7-AD4)) (t. 1, b. l. 12). Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas 2010-06-21 pateikė pareiškėjai 2010-06-19 patvirtintą planavimo sąlygų sąvadą Nr. A620-134-(2.15.1.21-MP2) detaliojo planavimo dokumentui rengti (t. 1, b. l. 117-119).

Inspekcija 2012-04-02 priėmė sprendimą Nr. (6.13)-2D-5060 „Dėl Eišiškių pl. 127, Vilniuje, detaliojo plano tvirtinimo“, kuriame atsisakė tvirtinti detaliojo planavimo organizatoriaus AB „Alvilė“ iniciatyva parengtą 7,9315 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Eišiškių pl. 127, Vilniaus mieste, detalųjį planą, motyvuodama tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas, išduodamas planavimo sąlygas, neatsižvelgė į turimus duomenis apie planuojamos teritorijos ypatumus ir į trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą; neįvertino, ar žemės sklypas patenka į buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritoriją, į kurią teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise; neįtraukė VAVA 2010-01-18 rašte Nr. (31)-12-121-(3.31) nurodytos sąlygos neužstatytose žemės sklypo dalyse suformuoti žemės sklypus grąžinimui natūra (t. 1, b. l. 35–36).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, kuri įtvirtina, kad detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 ir Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. D1-262, nuostatomis, konstatavo, kad valstybinės žemės patikėtinis, t. y. NŽT, nuo 2010-07-01 dalyvauja rengiant valstybinės žemės sklypų detaliuosius planus, ne išduodamas sutikimus rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentą ar pritardamas parengtiems minėtiems detaliesiems planams, o išduodamas planavimo sąlygas šiems detaliesiems planams rengti ir kaip institucija, išdavusi planavimo sąlygas, juos derindama ir dalyvaudama Nuolatinėje statybos komisijoje, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 punktu, sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus.

Detaliųjų planų rengimo taisyklių 28 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2012-07-14) nustatyta, kad, prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. D1-262, nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją – savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad šis pateiktų planavimo sąlygų sąvadą. Planavimo sąlygų tvarkos aprašo 30 punktas įtvirtina, kad, kai savivaldybės vyriausiasis architektas neturi visų reikalingų duomenų planavimo sąlygų ir/ar planavimo sąvado parengimui, pagal jo pateiktas paraiškas per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos planavimo sąlygas turi pateikti Aprašo 22.1–22.8 punktuose nurodytos institucijos.

Pagal Planavimo sąlygų tvarkos aprašo 9 punktą (redakcija, galiojanti nuo 2010-10-03) sąlygos rengiamos vadovaujantis sąžiningumo bei protingumo principais. Sąlygų reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su planuojama teritorija ir planavimo tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimybes (gretimų sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdus ir/ar pobūdžius) bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su planavimo tikslais, ir įvertinantys planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo sąlygas. Sąlygose gali būti išvardijami konkretūs normatyviniai dokumentai, kuriais vadovaujantis turi būti rengiamas teritorijų planavimo dokumento projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti Sąlygas išduodančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į Sąlygas.

Apeliantas teigia, kad minėtos teisės aktų nuostatos aiškintinos kaip suteikiančios savivaldybės vyriausiajam architektui tam tikrą diskreciją pateikiant planavimo sąlygų sąvadą planavimo organizatoriui, kad į valstybinės žemės patikėtinį jis turi kreiptis tik tuomet, kai neturi visų reikalingų duomenų planavimo sąlygų ir/ar planavimo sąvado parengimui; mano, kad nagrinėjamu atveju savivaldybės vyriausiasis architektas, turėdamas valstybinio žemės patikėtinio VAVA 2010-01-18 rašte Nr. (31)-12-121-(3.31) pareiškėjui išreikštą pritarimą dėl detaliojo plano rengimo, turėjo visus reikalingus duomenis planavimo sąlygų ir/ar planavimo sąvado parengimui.

Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka, jie neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, prieštarauja galiojančioms teisės normoms, reglamentuojančioms detaliojo planavimo procedūras.

Valstybinio žemės patikėtinio VAVA 2010-01-18 raštu Nr. (31)-12-121-(3.31) „Dėl detaliojo plano rengimo“, adresuotu pareiškėjui UAB „Alvilė“, VAVA, remdamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, pareiškė, jog neprieštarauja UAB „Alvilė“ nuomojamo valstybinės žemės sklypo Eišiškių pl. 127, Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano rengimui, kurio tikslas – nekeičiant tikslinės pagrindinės paskirties padalinti sklypą, nustatant žemės sklypų ribas esamų statinių eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotą tiesioginę paskirtį, bei nustatyti statybos reglamentus – jeigu neužstatytose minėto žemės sklypo dalyse bus suformuoti žemės sklypai grąžinimui natūra, kadangi planuojama teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Užusienio kaimo teritorijos ribas, bei valstybinės reikšmės miškų sklypai, kadangi dalis planuojamos teritorijos patenka į valstybinės reikšmės miškus. Pažymėtina, kad šis sutikimas (neprieštaravimas) buvo skirtas detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarčiai sudaryti ir negalėjo turėti įtakos savivaldybės vyriausiajam architektui parengiant planavimo sąlygas ir/ar planavimo sąvadą, t. y. jo paskirtis buvo susijusi su pareiškėjo teise sudaryti atitinkamą sutartį, bet ne su savivaldybės vyriausiojo architekto minėtų funkcijų atlikimu. Žemės sklypo valdytojo sutikimas privalėjo būti pateikiant prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo, tai numatė bylai aktualios redakcijos Detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635, 12.5 punktas.

Apelianto teiginys, kad Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas turėjo visus reikalingus duomenis planavimo sąlygų sąvado parengimui, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto išduotame 2010-06-21 planavimo sąlygų sąvade Nr. A620-134-(2.15.1.21-MP-2) nenurodytos sąlygos dėl žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui suformavimo, nors apeliantas ir teigia, kad valstybinio žemės patikėtinio sąlygos detaliajam planui rengti buvo žinomos iš minėto VAVA 2010-01-18 rašto Nr. (31)-12-121-(3.31) „Dėl detaliojo plano rengimo“. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo žemės sklype yra plotų, kurie neužstatyti statiniais, nenaudojami pagal paskirtį, ir jie galėtų būti suplanuoti nuosavybės teisių atkūrimui. Apeliantas šių aplinkybių neginčija. Aplinkybė, kad planavimo sąlygų sąvade nenurodytos sąlygos dėl žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui suformavimo, kai nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra nenaudojamų pagal paskirtį ir neužstatytų plotų, tik patvirtina, kad savavaldybės architektas neturėjo visų reikalingų duomenų planavimo sąlygų ir/ar planavimo sąvado parengimui. Planavimo sąlygų tvarkos aprašo 30 punktas įtvirtina, kad, kai savivaldybės vyriausiasis architektas neturi visų reikalingų duomenų planavimo sąlygų ir/ar planavimo sąvado parengimui, pagal jo pateiktas paraiškas per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos planavimo sąlygas turi pateikti Aprašo 22.1–22.8 punktuose nurodytos institucijos. Neturėdamas reikiamų duomenų ir nesikreipdamas į institucijas, nurodytas Aprašo 22.1–22.8 punktuose, savivaldybės vyriausiasis architektas išduodamas planavimo sąlygų sąvadą netinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę, pažeidė Aprašo 9 punkte nustatytus principus bei piliečių, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje turėtą žemę natūra, teisėtus lūkesčius. Apeliantas nepateikė argumentų, kuriais galėtų būti paneigtos šios išvados, teigdamas, kad savivaldybės vyriausiasis architektas turėjo visus reikalingus duomenis planavimo sąlygų sąvado parengimui, jis turėjo pareigą šią aplinkybę pagrįsti įrodymais.

Remdamasi aptartais argumentais teisėjų kolegija apeliacinio skundo netenkina, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nekeičia, nes išvada, kad šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas, prieš išduodamas planavimo sąlygų sąvadą ginčo žemės sklypo detaliajam planui rengti, turėjo kreiptis į tuometinį valstybinės žemės patikėtinį, t. y. į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu išduoti planavimo sąlygas detaliajam planui rengti, yra pagrįsta byloje ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisingu taikytinos teisės aiškinimu, kaip ir išvada, kad valstybinės žemės patikėtinis, t. y. NŽT, pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239, ir Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. D1-262, nuostatas, nuo 2010-07-01 dalyvauja rengiant valstybinės žemės sklypų detaliuosius planus ne išduodamas sutikimus rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentą ar pritardamas parengtiems minėtiems detaliesiems planams, o išduodamas planavimo sąlygas šiems detaliesiems planams rengti ir kaip institucija, išdavusi planavimo sąlygas, juos derindama ir dalyvaudama Nuolatinėje statybos komisijoje, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 4 punktu, sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Virgilijus Valančius Virginija Volskienė