Tauragės apylinkės teismo nutartis

2018-08-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-76-733/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-20
Bylos Nr.
II-76-733/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Pažeidėjas
A. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-76-733/2018Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00108-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.4. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 20 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant D. B.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. R.,

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato atstovei E. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2018-04-16 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ar pakeitimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2018-04-16 nutarimu A. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis, 2018-02-23, 18 val. 40 min., Šilutės m., Klaipėdos g., vairuodamas automobilį, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje ir pėsčiųjų perėjoje, kirsdamas horizontaliojo ženklinimo siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingą kryčių transporto srautus, paženklintame kelio ruože važiavo priešpriešinio eismo juosta, taip sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 140.1 ir 140.4 bei 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. R. skundu prašo Institucijos 2018-04-16 nutarimą (toliau ir – nutarimas) panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o tuo atveju, jei teismas manys, kad jis yra kaltas dėl nutarime nurodyto administracinio nusižengimo padarymo, panaikinti kaip neproporcingą, neprotingą ir neteisingą jam paskirtą administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 3 mėnesiams. Nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018-02-23, apie 18 val. 30 min., jis, vairuodamas nuosavą automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Šilutės m., Klaipėdos gatve buvo priverstas važiuoti mažesniu nei 30 km/h greičiu, nes priekyje jo itin lėtai važiavo lengvasis automobilis, kuris lėtai važiavo dėl to, jog priekyje šio automobilio itin lėtai važiavo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato tarnybinis automobilis. Nesuprasdamas priežasties, kodėl policijos tarnybinis automobilis, važiuodamas itin lėtai trikdo įprastą eismą ir sąmoningai verčia kitus eismo dalyvius važiuoti jam iš pasakos mažesniu nei 30 km/h greičiu, nusprendė atlikti lenkimo manevrą. Įvertinęs eismo sąlygas, gerą matomumą, nustatęs, jog priešinga eismo juosta nėra jokių atvažiuojančių automobilių ir kitų kliūčių atlikti lenkimo manevrą, įjungęs vairuojamo automobilio kairįjį posūkio signalą, kirsdamas horizontaliojo ženklinimo brūkšninę liniją išvažiavo į priešingą eismo juostą ir atliko lenkimo manevrą, aplenkdamas tiek priekyje jo važiavusį automobilį, tiek ir policijos tarnybinį automobilį bei, rodydamas dešinįjį posūkio signalą, grįžo į savo eismo juostą. Tvirtina, kad pradžioje ketino aplenkti tik priekyje jo važiavusį automobilį, bet, matydamas, jog šis automobilis laikosi nedidelio atstumo nuo policijos tarnybinio automobilio, įvertinęs tai, kad dviejų automobilių lenkimas nėra draudžiamas ir susidariusioje situacijoje yra saugus, aplenkė abu automobilius, važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu, t. y. neviršydamas nustatyto leistino maksimalaus greičio, taip pat nepažeisdamas kelio ženklinimo. Tačiau užbaigus lenkimo manevrą buvo sustabdytas policijos pareigūno M. D., kuris nurodė, kad jis neva atliko neleistiną lenkimo manevrą, po to surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl KET 140.1 ir 140.4 bei 3 priedo 1.1 punktų pažeidimų, nors jis pats yra įsitikinęs, jog administracinio nusižengimo nepadarė, nes lenkimo manevrą atliko ir užbaigė esant horizontaliojo ženklinimo brūkšninei linijai, nepažeidė jokių kelio ženklų, nematė jokių draudimų atlikti lenkimo manevrą minimo vietoje.

Nesutikdamas su minėtu administracinio nusižengimo protokolu, nesuprasdamas, kaip jis, patyręs ir daugiau kaip 15 metų vairavimo stažą turintis vairuotojas, galėjo nematyti kelio ženklų, įspėjančių apie pėsčiųjų perėją ir sankryžą, kitą dieną nuvyko apžiūrėti Šilutės m., esančios Klaipėdos gatvės atkarpos, kurioje atliko lenkimo manevrą. Apžiūrint nurodytą gatvės atkarpą dienos metu, pastebėjo, kad tam tikroje kelio atkarpoje dešinėje kelio pusėje esantis plataus kamieno medis užstoja kelio ženklą „Pagrindinis kelias“, žymintį sankryžą, ir kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, o kairėje kelio pusėje esantį ženklą „Pėsčiųjų perėja“ užstoja gatvės apšvietimo stulpas, todėl akivaizdu, jog nurodyti kelio ženklai Klaipėdos gatvėje yra pastatyti grubiai pažeidžiant 1968-11-08 Vienoje priimtos Kelio ženklų ir signalų konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymo Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“21 punkto reikalavimus. Supratęs, jog tai galėjo būti priežastimi, kodėl jis, atlikdamas lenkimo manevrą tamsiu žiemos paros metu, nematė minėtų ženklų, padarė šios kelio atkarpos spalvotas nuotraukas, kurias pateikė į bylą, bet į jas neatsižvelgė priimant nutarimą. Institucijos pareigūnė administracinio nusižengimo byloje priimdama nutarimą ir pripažindama jį kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį vadovavosi policijos pareigūno M. D. tarnybiniame pranešime galimai šališkai nurodytomis įvykio aplinkybėmis apie spėjamą jo neleistiną lenkimo manevrą sankryžoje ir pėsčiųjų perėjoje, policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašu, iš kurio nesimato, kad jis būtų atlikęs lenkimo manevrą neteisėtai kertant ištisinę ženklinimo liniją, sankryžą ir (ar) pėsčiųjų perėją, taip pat prie parduotuvės „Pas Adą“ vaizdo kameros, filmuojančios Klaipėdos gatvę, įrašu, iš kurio neįmanoma nustatyti gatve judančių automobilių markės, valstybinių numerių, kitų skiriamųjų ženklų, o be to, šis įrašas yra neteisėtas, padarytas pažeidžiant asmens duomenų teisinės apsaugos principus, dėl ko, negali būti pripažintas įrodymu ir juo grindžiamas jo kaltumas.

Teigia, kad akivaizdu, jog jis, vairuodamas automobilį, teisėtai pradėdamas itin lėtai priekyje važiuojančių automobilių lenkimo manevrą esant horizontaliojo ženklinimo brūkšninei linijai ir dėl objektyvių priežasčių, be kita ko, esant tamsiam žiemos paros metui, negalėdamas matyti dešinėje kelio pusėje esančių uždengtų kelio ženklų „Pagrindinis kelias“ ir „Pėsčiųjų perėja“ bei kairėje kelio pusėje esančio uždengto kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“, negali būti laikomas kaltu dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 420 straipsnio dalyje, padarymo. Analizuojant apie lenkimo metu galimą vėlesnį išvažiavimą į horizontaliojo ženklinimo ištisine linija paženklintą kelio zoną, pažymėtina, jog nesant jokių ženklų, draudžiančių lenkimą, pradėjus manevrą esant brūkšninei linijai, esant tamsiam žiemos paros metui, jau lenkimo manevro vėlesnėje eigoje jis niekaip objektyviai negalėjo matyti, jog lenkimo atkarpoje tam tikroje vietoje galimai baigiasi brūkšninė ir prasideda ištisinė linija, nes ši linija lenkimo manevro metu buvo tarp jo ir lenkiamų automobilių. Juolab, kad pradėjus lenkimo manevrą jis, kaip atidus bei rūpestingas vairuotojas, dėmesį koncentravo į priekį, priešpriešinę eismo juostą, joje galinčius priešais atvažiuoti automobilius, o ne žiūrėjo į dešinės pusės apačią, dešinėje pusėje likusią ir lenkiamus automobilius skiriančią eismo liniją, kuri tokioje situacijoje objektyviai nesimatytų.

Taip pat mano, kad Institucija šioje byloje nesurinko pakankamų ir patikimų objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų Nutarime nurodyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą.

Be to, nurodo, kad Institucijos nutarimas, kurio paskelbimo laikas jam nebuvo žinomas, neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, neįvertinti jo paaiškinimai, duoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam Institucijos pareigūnui, ir pateiktos nuotraukos, neaptarti kiti byloje esantys įrodymų šaltiniai, jame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. nutarime nurodyta, kad šis procesinis dokumentas surašytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nors jis bylos nagrinėjime Institucijoje dalyvavo. Vien dėl šių aplinkybių turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Mano, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams yra neproporcinga ir neadekvati jo padarytam atsitiktiniam administraciniam nusižengimui, kurio metu lenkimo manevras susidariusioje situacijoje buvo neišvengiamas, kelio ženklų nesimatė, eismas neintensyvus, neigiamų padarinių nesukėlė (eismo įvykio nesukėlė, svetimo turto nesugadino, asmenys nenukentėjo), todėl prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes jam, kaip drausmingam ir pavyzdingam kelių eismo dalyviui, iki 2017 m. vasaros daugelį metų visiškai nebaustam už KET pažeidimus, teisė vairuoti transporto priemones yra būtina profesinei (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti, nes nuolat teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas ir (duomenys neskelbtini) ne tik Vilniaus miesto, bet ir kitų (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą nurodo, kad su pareiškėjo A. R. skunde nurodytais argumentais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2018-04-16 nutarimą. Teigia, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo išsiaiškintos visos pažeidimo aplinkybės ir skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgta į teisės pažeidimo padarymo pobūdį, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Priimtas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, teisingai buvo pritaikytos ANK nuostatos, išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, įrodymai surinkti ir įvertinti laikantis proceso įstatymų reikalavimų, o skunde išdėstyti A. R., padariusio grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tokiu būdu sukėlusio pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, motyvai yra tik siekiamybė išvengti administracinės atsakomybės, kas rodo atmestiną pažeidėjo požiūrį į teisės aktus bei savo neleistino elgesio toleravimą. A. R. kaltė dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo visiškai įrodyta į bylą surinktais įrodymais. A. R. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį minimaliam numatytam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad teisės pažeidimo situacijoje niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Liudytojas M. D., policijos pareigūnas, apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje jis, vairuodamas tarnybinį automobilį, važiuodamas kartu su kolege L. O., per galinį vaizdo veidrodėlį matė kaip automobilio vairuotojas A. R., važiuodamas jam iš paskos, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones sankryžoje, pėsčiųjų perėjoje, važiuodamas priešpriešine eismo juosta, kur siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta.

Liudytoja L. O., policijos pareigūnė, apklausta teismo posėdžio metu, iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas M. D. teigdama, kad kolega M. D. vairuodamas tarnybinį automobilį važiavo 39-40 km/h greičiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims - nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad už tokį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais ir yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, pirmiausia į teisinį reguliavimą, numatytą Kelių eismo taisyklėse.

Pagal KET 140.1 ir 140.4 punktus draudžiama lenkti: sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose, taip pat pėsčiųjų perėjose. O KET 3 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“ I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.1 papunktis nustato, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. R. skunde ginčija jo veiksmų vertinimą, teigdamas, jog jis, vairuodamas automobilį ir priverstinai važiuodamas mažesniu nei 30 km/h greičiu, dėl priekyje jo itin lėtai važiuojančių ir įprastą eismą trikdančių automobilių, įvertinęs eismo sąlygas, gerą matomumą, nustatęs, jog priešinga eismo juosta nėra jokių atvažiuojančių automobilių ir kitų kliūčių atlikti lenkimo manevrą, nematant kelio ženklų, draudžiančių atlikti lenkimo manevrą, kirsdamas horizontaliojo ženklinimo brūkšninę liniją ir išvažiuodamas į priešingą eismo juostą atliko dviejų ta pačią kryptimi važiuojančių automobilių, tame tarpe ir policijos tarnybinio automobilio, lenkimo manevrą važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu, t. y. neviršydamas nustatyto leistino maksimalaus greičio, taip pat nepažeisdamas kelio ženklinimo, bei grįžo į savo eismo juostą. Šiuos teiginius grindžia savo pateiktomis įvykio vietos apžiūros spalvotomis nuotraukomis, fiksuotomis kitą dieną po KET pažeidimo, ir visiškai atmeta Institucijos surinktus įrodymus. Tokie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Ištirtų įrodymų visetas leidžia pagrįstai spręsti, jog A. R. nustatytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį lenkė ta pačia kryptimi važiavusias dvi transporto priemones sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“ ir pėsčiųjų perėjoje, kirsdamas horizontaliojo ženklinimo siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingą kryčių transporto srautus, paženklintame kelio ruože važiavo priešpriešinio eismo juosta, esant geram kelio ženklų ir horizontaliojo ženklinimo matomumui, nors ir tamsiu paros metu. Aplinkybę, kad A. R. lenkė transporto priemones sankryžoje ir pėsčiųjų perėjoje patvirtino teismo posėdžio metu liudytojais apklausti, tiesiogiai nusižengimą užfiksavę pareigūnai M. D. ir L. O., kurių parodymai atitinka M. D. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes bei pareigūnų techninėmis priemonėmis užfiksuotą ir teismo posėdyje ištirtą vaizdo medžiagą. Netikėti tarnybines pareigas vykdžiusiais pareigūnais nėra jokio pagrindo, nes byloje nėra duomenų, kad jie būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti A. R. administracinio nusižengimo padarymo. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad iki A. R. lenkimo pradžios policijos tarnybinis automobilis važiavo 39-41 km/h greičiu, o ties pėsčiųjų perėja ir sankryža šio automobilio greitis sumažėjo iki 38 km/h greičio, kelio atkarpoje, kurioje tamsiu paros metu vyko lenkimo manevras, kelio ženklai ir horizontalusis ženklinimas, pėsčiųjų perėja ir sankryža pagrindiniame kelyje buvo gerai matomi tamsiu paros metu, nes apšviesti nuo elektros stulpų sklindančios šviesos, todėl vaizdo įraše matomos aplinkybės atitinka kitus byloje ištirtus įrodymus ir paneigia pareiškėjo aplinkybę, jog pareigūnai važiavo mažesniu nei 30 km/h greičiu ir trikdė įprastą automobilių eismą.

Teismas sutikdamas su pareiškėjo argumentu, kad iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ gauto vaizdo įrašo, kurio laikas nesutampa su jo atliekamo manevro laiku, ir iš kurio neįmanoma nustatyti gatve judančių automobilių markės, valstybinių numerių, kitų skiriamųjų ženklų, nelaikytinas įrodymu šioje byloje. Taip pat teismo vertinimu jokios įrodomosios reikšmės neturi Institucijos tyrėjos A. A. į bylą pateiktos nuotraukos (b. l. 25, 26), nes neaišku kada ir kuri vieta fiksuota, kokią įrodomąją reikšmę turi šioje byloje, be to, jos visiškai neinformatyvios. Todėl šiais faktiniais duomenimis teismas nesivadovauja.

Teismo vertinumu, A. R. daugiau nei puse pateiktų spalvotų nuotraukų (b. l. 30-34) vaizdų, jo teigimu, fiksuotų kitą dieną po eismo įvykio iš įvykio vietos, kur jo teigimu kelio ženklus užstoja medžio kamienas ir apšvietimo stulpas, vaizdai užfiksuoti iš pėsčiojo, stovinčio kelkraštyje, o ne iš vairuotojo, vairuojančio transporto priemonę, pozicijos, todėl neatitinka tikrosios administracinio nusižengimo situacijos. Kitos A. R. pateiktos spalvotos nuotraukos nepaneigia pareigūnų techninėmis priemonėmis užfiksuotos ir teismo posėdyje ištirtos vaizdo medžiagos.

Taigi teismas administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. teiginius ištirtų įrodymų visumos kontekste vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. skunde ir teismo posėdžio metu nurodytais Institucijos padarytais ANK pažeidimais (jam nebuvo žinomas nutarimo paskelbimo laikas, nutarimas pakankamai nemotyvuotas, jame neįvertinti visi įrodymų šaltiniai, nutarime nurodyta tikrovės neatitinkanti aplinkybė, kad jis nedalyvavo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nors realiai dalyvavo), tačiau teismo vertinu šie pažeidimai nebuvo esminiai proceso normų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ar kurie galėjo turėti įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui. Esant tokiai situacijai nėra pagrindo Institucijos nutarimo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Teismo vertinimu, A. R. skunde nurodomo argumento, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam būtina (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti, nes nuolat teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas ir (duomenys neskelbtini) ne tik Vilniaus miesto, bet ir kitų (duomenys neskelbtini), nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nepakanka ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, kadangi išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti laikomas kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau A. R. padaryti nusižengimai – horizontaliojo ženklinimo siauros ištisinės linijos, skiriančios priešingą kryčių transporto srautus, kirtimas bei kitų transporto priemonių lenkimas sankryžoje ir pėsčiųjų perėjoje – pavojingi nusižengimai transporto bei kelių srityje, kadangi šie jo padaryti nusižengimai nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.

A. R. vien tik (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti ar apskritai neskirti šios teisės atėmimą. Pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Esant šioms aplinkybėms ir paminėtiems pagrindams, Institucijos nutarimas paliktinas nepakeistu ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2018-04-16 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR N-974-2018, kuriuo A. R. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės, Tauragės ar Šilalės rūmus.

Teisėjas Robertas Povilaitis