Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. (J. L.) ieškinį atsakovei D. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovė teismui atsiliepimo nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti asmeniškai.

4. Ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo.

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Giedrė G. S. nurodė, kad ieškovas palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad šalys ilgą laiką negyvena kartu ir nepalaiko ryšių. Abu sutuoktiniai nesistengė išsaugoti santuokos, todėl ji nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas negyvena Lietuvoje, nenori administruoti šalių bendro turto, įgyto santuokoje, todėl geranoriškai jį prašo priteisti atsakovei.

6. Atsakovė teismo posėdžio dieną telefonu informavo teismą, jog į teismo posėdį neatvyks. Jeigu teismo posėdis būtų atidėtas, atsakovė taip pat neketina į jį atvykti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

7. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2239. Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir teigia, kad šalys neveda bendro ūkio nuo 2007 m., nesistengė išsaugoti santuokos, todėl abi pažeidė sutuoktinių tarpusavio pareigas.

8. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9. Nagrinėjamu atveju, atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir nedalyvavo teismo posėdyje, todėl nepareiškė savo nuomonės dėl reikalavimo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepareiškė byloje savo pozicijos dėl santuokos nutraukimo ir kitų ieškinio reikalavimų, nepateikė į bylą atsiliepimo ar įrodymų, teismas vadovaujasi ieškovo pateiktame ieškinyje nurodytais paaiškinimais ir su ieškiniu pateiktais duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Nustatyta, kad šalių santuoka yra formali, sutuoktiniai nuo 2007 m. gruodžio 4 d. negyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų paaiškinimų ir įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį, taip pat ieškovo atstovės paaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, tarpusavio pagarbos bei moralinės ir materialinės paramos teikimo pareigas, abu sutuoktiniai nepakankamai atsakingai žiūrėjo į šeimą bei nesistengė jos išsaugoti, t. y. abu pažeidė rūpinimosi šeima pareigas, todėl tenkina ieškovo prašymą ir nustato, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

10. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro gyventojų registro pažymos apie šeimos sudėtį teismas nustatė, kad šalys neturi nepilnamečių vaikų.

11. Ieškovas prašė po santuokos nutraukimo jam palikti prigimtinę pavardę, o atsakovei – jos pasirinktą pavardę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo byloje ir nepareiškė savo nuomonės dėl šalims paliktinų pavardžių po santuokos nutraukimo, teismas palieka šalims jų turimas pavardes (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

12. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

13. Iš VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė www.registrucentras.lt duomenimis – 65 900 Eur ir automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė – 1 550 Eur. Ieškovas nurodė, kad nesiekia dalies šio turto, nesirengia jo prižiųrėti ir išlaikyti, todėl prašo jį po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei, nepriteisiant ieškovui kompensacijos už atsakovei atitenkantį turtą. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatyta, kad atsakovė negauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Kitų objektyvių duomenų apie šalių turimas pajamas byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo ir prieštaravimų dėl bendro turto padalijimo, ieškovas prašo visą santuokoje įgytą turtą priteisti atsakovei, kuri negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, registrų duomenimis, šalys neturi kreditorių, teismas nukrypsta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisia šalių santuokoje įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei asmeninės nuosavybės teise (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teise įgijo 13 nekilnojamojo turto objektų. Byloje nepareikštas prašymas pripažinti turtą ar dalį jo asmenine sutuoktinio nuosavybe, todėl šis turtas nėra dalintinas nutraukiant šalių santuoką ir išlieka atsakovei asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnis). Dalį šio turto atsakovė įgijo 1995 m. kovo 24 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 2-3314 pagrindu. Ieškovo teigimu atsakovės močiutė (išlaikymo gavėja) jau yra mirusi. Atsakovė prieštaravimų dėl to nepateikė. Ieškovas nurodė, kad neįvykdytų prievolių šalys neturi. Byloje nėra duomenų apie šalių turimus kreditorinių įsipareigojimus, kurie turėtų būti padalinti nutraukiant šalių santuoką, todėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo klausimas byloje nespręstinas.

15. Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, todėl ieškovui ir atsakovei nepriteisiamas išlaikymas vienam iš kito (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

17. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu sumokėjo 806 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką ir su tuo susijusius reikalavimus bei už reikalavimą dėl turto padalijimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis). Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai (100 proc.). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinas 806 Eur žyminis mokestis (93 straipsnio 1 dalis).

18. Ieškovas pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 2 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš pateiktų sąskaitų ir mokėjimo nurodymų matyti, kad už procesinių dokumentų rengimą bei informacijos surinkimą ieškovas sumokėjo 600 Eur, o už atstovavimą teisme – 1 400 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) (toliau – Rekomendacijos), ieškovo patirtos išlaidos už advokato atstovavimą teisme viršija rekomendacijose nurodytą priteistino maksimalaus užmokesčio už atstovavimą teisme dydį. Nagrinėjamu atveju teismo posėdis byloje truko ne ilgiau nei 20 minučių, kadangi ieškovas ir atsakovė į teismo posėdį neatvyko, o ieškovo interesus atstovavo tik jo atstovė. Už vieną atstovavimo teisme valandą ir vieną teisinių konsultacijų valandą maksimalus advokato užmokesčio dydis yra 271,72 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas).

19. Teismas, remdamasis aukščiau aptartais argumentais, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį ir nagrinėjimo trukmę, daro išvadą, kad ieškovo atstovavimo teisme išlaidos yra nepagrįstai didelės, todėl teismas sumažina ieškovui iš atsakovės priteistinas išlaidas už advokato pagalbą ir ieškovui iš atsakovės priteisia 871,72 Eur (600 Eur + 271,72 Eur) išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 1 677,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (806 Eur žyminis mokestis + 871,72 Eur teisinės pagalbos išlaidos).

21. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,45 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti J. L. (J. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2239, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui J. L. (J. L.) palikti pavardę – ,,L.“, D. L. – ,,L.“.

Priteisti atsakovei D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 65 900 Eur, ir automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1 550 Eur.

Priteisti ieškovui J. L. (J. L.) iš atsakovės D. L. 1677,72 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt septynis Eur ir 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą, VĮ Registrų centrui ir VĮ Regitrai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.