Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys B. G. ir A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos motina M. G. mirė (duomenys neskelbtini). Nors jos vardu įregistruoto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre nėra, tačiau ji priėmė po savo sutuoktinio (pareiškėjos tėvo) B. G. mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą, kurį sudaro: 0,3500 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 1,2700 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl yra šio turto dalies savininkė (be M. G., minėtą B. G. palikimą tai pat priėmė pareiškėja bei jos broliai B. G., S. G.). Po M. G. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nei pareiškėja, nei kiti asmenys nesikreipė, tačiau pareiškėja likusį po motinos mirties palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškime taip pat pažymima, jog M. G. nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki mirties nuolat gyveno kartu su pareiškėja jai nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), arba sodyboje, (duomenys neskelbtini). Mirus motinai, pareiškėja perėmė jos asmeninius daiktus bei jai priklausiusius buities apyvokos daiktus. Be to, pareiškėja, priėmusi palikimą po savo tėvo mirties, dar esant gyvai motinai, nuolat rūpinosi sodyba, esančia (duomenys neskelbtini), ją prižiūrėjo, tvarkė, ja naudojosi, mokėjo privalomus mokesčius ne tik už savo dalį, bet už visą sodybą, tame tarpe – ir už motinos dalį. Po M. G. mirties, pareiškėja ir toliau rūpinasi visa sodyba, ją prižiūri, tvarko, naudoja savo reikmėms.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos B. T. atstovė advokatė A. B. palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais bei prašė jį tenkinti.

Suinteresuoti asmenys B. G. ir A. V. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantys gimimo ir mirties liudijimai patvirtina, kad pareiškėjos motina M. G. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 1-ojo notarų biuro notarės V. B. (duomenys neskelbtini) išduotame liudijime, notarinio registro Nr. 186, nurodyta, kad M. G., (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui B. G., palikimą priėmė (Nekilnojamojo turto registre atlikta žyma apie B. G. nuosavybės teisę į žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos į bylą pateiktas Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po jos motinos M. G. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Iš kartu su pareiškimu pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, jog pareiškėja yra atlikusi periodinių mokesčių už suteiktas paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjimus.

Įvertinus pareiškėjos pareiškime bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, taip pat kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo dėl teisės į palikimą nėra, konstatuotina, jog po M. G. mirties likusį palikimą priėmė B. T., kuri palikėjos turtą valdė ir valdo kaip savą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju – B. T. nuo M. G. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir kt.). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad B. T. po motinos M. G. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė bei valdo. Pareiškėjos nurodyti duomenys patvirtina, kad ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė, ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys B. G. ir A. V. neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.

Pareiškėja siekia paveldėti palikimą po savo motinos M. G. mirties, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji priėmė palikimą po motinos mirties, ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali. Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėja po savo motinos mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Teismas byloje patyrė 26,56 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos B. T. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti iš pareiškėjos B. T. 26,56 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.