Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria R. D. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. P. 2014 m. kovo 25 d. nutarimo atmesti skundą, kuriuo buvo paliktas galioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro T. M. 2014 m. vasario 28 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kriminalinės policijos biure atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00014-14 dėl neteisėto disponavimo 121,871 g klonazepamo, t.y. labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu.

Šiame ikiteisminiame tyrime 2013 m. kovo 15 d. S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su nusikalstamo susivienijimo vadovu S. V., nusikalstamo susivienijimo dalyviais T. P., A. R., N. T., A. P., D. P., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais L. L., R. G., V. M., turėdami tikslą platinti, neteisėti įgijo, gabeno ir laikė labai didelį psichotropinės medžiagos klonezepamo kiekį: ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 4 d. nusikalstamo susivienijimo dalyviai S. V., T. P., A. R., N. T., A. P., D. P. susitarė su V. M., S. D. ir L. L. įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos klonezepamo, iš bendro pinigų fondo finansavo labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos klonezepamo įgijimo bei laikymo išlaidas bei susitarė, kad S. D., L. L., V. M. ir D. P. įgys tablečių su jų sudėtyje esančiu labai dideliu klonazepamo kiekiu, perduos jas supakavimui R. G., o pastarasis tabletes supakuos į atskirus plastikinius maišelius po 1000 vienetų ir perduos S. D. ir L. L.; D. P. įgys transporto priemonę psichotropinių medžiagų gabenimui ir laikymui, bei laikys iki realizavimo šią psichotropinę medžiagą specialiai tam įgytame automobilyje. Jiems pavestų užduočių vykdymo metu, D. P. įgijo automobilį „BMW 523“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2011 m. gegužės 4 d. S. D., L. L., V. M. ir D. P., iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo tabletes, kurių bendras svoris 10755,88 sudėtyje turinčias 121,871 g psichotropinės medžiagos klonazepamo, po įgijimo neteisėtai gabeno iki Laukų g. 64, Raseinių mieste, kur R. G. supakavo tabletes į atskirus plastikinius maišelius po 1000 vienetų; tada nugabeno prie namo Nr. 27, esančio Kaune, Žemalės gatvėje ir toliau laikė kelioniniame krepšyje automobilio „BMW 523“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salone, kol tabletes 2011 m. gegužės 4 d. nuo 7 val. iki 12 val. vykusios kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2013 m. kovo 15 d. S. D. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Kardomojo kalinimo metu, Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, 2013 m. gegužės 1 d., S. D. nusižudė. Jo mirties aplinkybės ir faktas patvirtinti 2013 m. gegužės 3 d. mirties įrašu Nr. 85 Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras T. M. 2014 m. vasario 28 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00014-14. Šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindu buvo pripažintas įtariamojo S. D. mirties faktas.

2013 m. gegužės 20 d. į ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorą kreipėsi S. D. žmona ir paprašė tęsti jo atžvilgiu procesą, siekiant įvertinti, ar S. D. pareikšti įtarimai buvo pagrįsti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras T. M. 2014 m. vasario 28 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą asmeniui, o būtent S. D. atžvilgiu. Prokuroras nutarime nurodė, kad mirties faktas yra aplinkybė, daranti baudžiamąjį procesą S. D. atžvilgiu negalimą.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. P. 2014 m. kovo 25 d. priėmė nutarimą atmesti skundą. Aukštesnysis prokuroras nutarime nurodė, kad vien įtarimų pateikimas asmeniui, galimai padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti pripažintas nekaltumo prezumpcijos principo ikiteisminio tyrimo stadijoje pažeidimu bei mirusiojo įtariamojo garbės ir orumo pažeidimu. Aukštesniojo prokuroro nuomone, ikiteisminio tyrimo tęsimas reabilituojančiais tikslais S. D. atžvilgiu būtų nepagrįstas dėl šio proceso eigą reglamentuojančių normų nebuvimo.

Nesutikdama su priimtu nutarimu, pareiškėja jį apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi jos skundą atmetė.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu gali būti surinkti duomenys, kurie gali paneigti aplinkybes, nurodytas pranešime apie įtarimą (nors ir įteiktam pagrįstai) ir ikiteisminį tyrimą organizuojantis bei jį kontroliuojantis prokuroras gali nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis LR BPK 212 str. 2 p., kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, prokuroras gali priimti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ikiteisminio tyrimo tęsimas reabilituojančiais pagrindais būtent ir yra ta galimybė, kai galima išsiaiškinti tyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios nustatytų ar velionis S. D. buvo pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ar pagrįstai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, ar atlikus visus ikiteisminio tyrimo veiksmus, galima daryti išvadą, kad galėtų būti surašytas kaltinamasis aktas. Neatlikus ikiteisminio tyrimo, neištyrus visų tyrimui reikšmingų aplinkybių, gali likti abejonės, kad nors asmeniui ir galėjo būti įteiktas pranešimas apie įtarimą pagrįstai, tačiau duomenų, kad jo atžvilgiu būtų surašytas kaltinamasis aktas, nėra pakankama, ir tokiam asmeniui, įprastomis aplinkybėmis, būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas.

Skunde pažymima, kad velionio vyro atžvilgiu buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, kadangi jam pranešti kaltinimai yra visiškai nepagrįsti. Iš prokurorų priimtų nutarimų liko neatsakyti klausimai, ar velionis apskritai buvo pagrįstai įtartas sunkaus nusikaltimo padarymu, ar tai buvo tik nieko neparemtos prielaidos. Velionis negali apginti savo orumo ir garbės, o artimieji nori žinoti, ar jo atžvilgiu baudžiamasis procesas vyko sąžiningai ir objektyviai, šiuo atveju, siekiant apginti mirusio asmens, kuriam pareikšti įtarimai, garbę ir orumą galima tik toliau tęsiant baudžiamąjį procesą.

Baudžiamojo proceso tęsimas, tikrinant pareikštų įtarimų mirusiam asmeniui pagrįstumą, sudaro teisines prielaidas įgyvendinti teisingumą baudžiamojoje byloje ir atitinka LR BPK paskirtį. Vienokio ar kitokio procesinio sprendimo dėl asmeniui pareikštų įtarimų pagrįstumo priėmimas bendriausia prasme reikštų ir teisingumo šioje byloje įgyvendinimą.

Ikiteisminio tyrimo metu, įteiktame pranešime apie įtarimą buvo teigiama, kad velionis organizuotoje grupėje veikė su nusikalstamo susivienijimo vadovu ir nariais, ir tokiuose veiksmuose buvo įžvelgti nusikaltimo, numatytų LR BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. požymiai, vėliau ikiteisminis tyrimas dalyje nutrauktas. Tolesnis baudžiamojo proceso tikslas, šiuo atveju, patikrinti mirusiam asmeniui pateiktų įtarimų pagrįstumą ir, pripažinus šiuos įtarimus nepagrįstais, tokį asmenį reabilituoti. Tuo tarpu prokuroro nutarimas nutraukti ikiteismini tyrimą įtariamajam mirus gali būti teisėtas tik tokiu atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi būtini veiksmai (apie juos prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas apskritai nepasisako), ne tik su įtariamuoju, bet ir su kitais pranešime apie įtarimą minimais asmenimis, ir toks nutarimas gali būti priimtas tik tuomet, kai bus sprendžiama apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Formalus ikiteisminio tyrimo nutraukimas, įtariamajam mirus, velionio artimiesiems palieka neatsakytus klausimus, tokiu būdu nepagrįstai ir šiurkščiai pažeidžiant nekaltumo prezumpciją velionio S. D. atžvilgiu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje visiškai formaliai įvertinamos aukščiau išdėstytos aplinkybės, t.y. sprendžiama ar pats pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką įteiktas pagrįstai, bet visiškai nėra nurodoma, kodėl nėra tikslinga tęsti ikiteisminį tyrimą iki to laiko, kuomet prokuroras sprendžia, ar yra pakankama duomenų užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą. Būtent tuomet prokuroras ir galės tinkamai, objektyviai įvertinti ar būtų pakankamai duomenų asmeniui surašyti kaltinamąjį aktą, o nesant tokiems duomenims asmenį reabilituoti.

Skundas netenkinamas.

LR BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas.

LR BPK 214 str. 1 d. numatyta, kad prokuroras savo nutarimu gali nutraukti ikiteisminį tyrimą tik šio Kodekso 212 str. 1 ir 2 p. numatytais atvejais, t.y. tik tada, kai: 1) ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra LR BPK 3 ar 3² str. numatytų aplinkybių; 2) ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Pagal LR BPK 3 str. 1 d. 7 p., baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tokia LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. formuluotė leidžia teigti, jog pagal bendrą taisyklę baudžiamasis procesas prieš mirusį asmenį negalimas, tačiau numatytos išimtys, kada vis dėlto procesas net ir mirusiajam gali būti tęsiamas, o būtent, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, 2013 m. kovo 15 d. S. D. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius LR BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Kardomojo kalinimo metu, Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, 2013 m. gegužės 1 d., S. D. nusižudė, dėl ko, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras T. M., vadovaudamasis LR BPK 212 str. 1 p., 2014 m. vasario 28 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo S. D. atžvilgiu. Prokuroras nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog S. D. mirė, todėl atsižvelgiant į LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. nuostatas, baudžiamasis procesas mirusiajam turi būti nutrauktas. Aukštesnysis prokuroras R. P., atmesdamas pareiškėjos skundą dėl prokuroro T. M. nutarimo, nurodęs, jog vien įtarimų pateikimas asmeniui, galimai padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti pripažintas nekaltumo prezumpcijos principo ikiteisminio tyrimo stadijoje bei mirusiojo įtariamojo garbės ir orumo pažeidimu, todėl baudžiamojo proceso tęsimas įtariamojo reabilitavimo tikslais nagrinėjamu atveju netikslingas, pripažino, kad žemesniojo prokuroro nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Analogiškais motyvais pareiškėjos skundas buvo atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi. Su tokia išvada sutiktina.

Baudžiamojo proceso įstatymas nedetalizuoja pačios „reabilitavimo“ sąvokos, be to, nekonkretizuoja, kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali būti taikoma LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatyta išimtis. „Reabilitacijos“ sąvokos baudžiamajame procese turinys gali būti atskleidžiamas pasitelkiant lingvistinį aiškinimo būdą. Bendrinėje kalboje sąvokos „reabilitacija“ viena iš reikšmių yra neteisingai apkaltinto ar nuteisto asmens gero vardo, teisių grąžinimas, teistumo panaikinimas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2000, p. 649). Taigi bendrinėje kalboje suprantama, kad reabilituoti galima neteisingai apkaltintą ar nuteistą asmenį.

Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme ir valstybinio kaltinimo palaikymo baudžiamosiose bylose etapams įstatyme numatyti skirtingi tikslai bei uždaviniai, skirtinga juose dalyvaujančių subjektų teisinė padėtis bei jiems tenkančios teisės ir pareigos. Ikiteisminio tyrimo metu yra renkama ir vertinama informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nuspręsti, ar turi būti tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir jį pabaigus baudžiamoji byla turi būti perduodama teismui, taip pat šios stadijos metu nustatoma, ar galima būtų baudžiamąją bylą nagrinėti teisme ir ją teisingai išspręsti.

Nagrinėjamu atveju, S. D. atžvilgiu buvo atlikti tik pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių metu jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimus bei paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Jokie tolimesni ikiteisminio tyrimo veiksmai įtariamojo atžvilgiu atlikti nebuvo, jam pareikšti įtarimai prokuroro kaltinamuoju aktu nebuvo patvirtinti. Sprendžiant klausimą, ar S. D. pareikšti įtarimai jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu buvo pagrįsti, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir užfiksuoti tiesioginiai S. D. kaltės įrodymai - bendraįtariamojo R. G. parodymai ir jų patikrinimas, kratos pas S. D. metu rasti objektai ir jų apžiūra - taip pat juos bei tuo pačiu netiesiogiai įtarimo S. D. pagrįstumą patvirtinantys kiti bylos duomenys yra pakankami laikyti S. D. pagrįstai įtartą labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Be to, dar iki S. D. mirties įtarimų pagrįstumą konstatavo tiek Vilniaus miesto ikiteisminio tyrimo teisėjas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi skirdamas suėmimą, tiek Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi pripažindamas suėmimo taikymo S. D. atžvilgiu pagrįstumą ir teisėtumą. Šių aplinkybių plotmėje akcentuotina, kad įtarimų pareiškimo asmeniui metu nesprendžiamas jo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką klausimą, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje surinkti ikiteisminio tyrimo duomenys tikrinami tik jų pakankamumo prasme, o nagrinėjamu atveju įtarimų pareiškimui tokiu duomenų pakako.

Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, spęstina, jog, priešingai nei teigia pereiškėja, vien įtarimų pareiškimas S. D., galimai padariusiam nusikalstamą veiką, savaime negali būti pripažintas pakankamu pagrindu tęsti baudžiamąjį procesą šiam asmeniui mirus jį reabilituojančiais pagrindais, atitinkamai ši aplinkybė nelaikytina ir nekaltumo prezumpcijos principo ikiteisminio tyrimo stadijoje pažeidimu. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ikiteisminio tyrimo teisėja, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje aiškinant nekaltumo prezumpcijos principą daromas esminis skirtumas tarp konstatavimo, kad kažkas tiesiog įtariamas padaręs nusikaltimą, ir aiškaus paskelbimo, nesant galutinio apkaltinamojo nuosprendžio, jog asmuo yra padaręs nusikaltimą.

Nors R. D. skunde apygardos teismui nurodoma, kad atsisakius tęsti baudžiamąjį procesą D. D. atžvilgiu jį reabilituojančiais pagrindais, buvo pažeista jo garbė ir orumas, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei skundžiamų procesinių sprendimų motyvus, tokie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, S. D. vengė kviečiamas atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, todėl 2013 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro nutarimu jis buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. 2013 m. kovo 15 d. S. D. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Tą pačia dieną vykusios apklausos metu įtariamasis nurodė, kad įtarimo esmę supranta, parodymų neduos, nes jam reikia apgalvoti gynybinę poziciją ir pasitarti su savo gynėju. 2013 m. kovo 19 d. ir 2013 m. balandžio 2 d. apklausų metu įtariamasis S. D. parodymus duoti taip pat atsisakė. Aptartų aplinkybių pagrindu sutiktina su ikiteisminio tyrimo teisėjos argumentais, jog šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad S. D. ikiteisminio tyrimo metu nepasinaudojo įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis duoti parodymus, išreikšti savo poziciją dėl jam pareikštų įtarimų, siekiant paneigti jam pareikštų įtarimų pagrįstumą ir taip ginti savo garbę ir orumą, todėl nagrinėjamu atveju vien tik mirusiojo sutuoktinės prašymas tęsti baudžiamąjį procesą S. D. reabilituojančiais pagrindais, aukštesniojo teismo vertinimu, negali būti laikomas pakankamu pagrindu tokio proceso tęsimui.

Dėl pareiškėjos argumentų, kuriais nurodoma į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išsamiai ir argumentuotai pasisakyta teismo nutartyje, nurodant, jog precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios ar labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, taip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Pareiškėjos nurodomoje kasacinėje nutartyje įtvirtinta taisyklė neatitinka S. D. baudžiamojoje byloje esančių faktinių aplinkybių bei buvusios teisinės padėties. 2011 m. lapkričio 10 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-444/2011 buvo pripažinta, jog baudžiamasis procesas reabilituojančiais pagrindais gali būti tęsiamas nesant apkaltinamojo nuosprendžio, bet jau surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamąją bylą perdavus teismui, priėmus nutartį bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje bei pradėjus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu S. D. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesuformulavus kaltinimo bei nesupažindinus su juo įtariamojo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjos R. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.