Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko(pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarties T. V. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūno 2007 m. birželio 11 d. nutarimu T. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 124² str. 1 d. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. T. V. nubaustas už tai, kad 2007-06-06 apie 12 val. 11 min. Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) ir įvažiuodamas į kelią iš kiemo, nedavė kelio automobiliui VW Polo, v.n. (duomenys neskelbtini) dėl ko privertė šio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, tuo sukėlęs pavojingą situaciją. T. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad per vienerius metus įvykdytas tos pačios rūšies pažeidimas (LR ATPK 32 str. 1d. 5p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

II.

T. V. apskundė Institucijos 2007 m. birželio 30 d. nutarimą ir prašė jį panaikinti. Nurodė, kad išvažiavo iš kiemo Geležinio Vilko g. 29 į Geležinio Vilko gatvę, darė dešinį posūkį. Iš kairės pusės mašinos buvo toli, todėl jis įvažiavo į pirmą eismo juostą. Pro jį pravažiavo VW Polo antra eismo juosta, jo vairuotojas automobilį pristabdė po to, kai jau buvo aplenkęs T. V. vairuojamą automobilį. Pareiškėjas tvirtina kliūties kitiems automobiliams nesudaręs.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nutartyje padaryta išvada, kad T. V. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Apeliantas iš esmės neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, siekia, kad jo atžvilgiu administracinė byla būtų nutraukta arba jam būtų paskirta švelnesnė nuobauda – piniginė bauda. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog jis 2007-06-06 apie 12 val. 11 min. Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) ir įvažiuodamas į kelią iš kiemo, nedavė kelio automobiliui VW Polo, v.n. (duomenys neskelbtini) dėl ko privertė šio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, tuo sukėlė pavojingą situaciją.

ATPK 124² straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (2007m. liepos 3 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2007 m. gruodžio 31).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, ir įrodymus tinkamai įvertino, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad T. V. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 6), eismo įvykio schema (b.l. 8), tarnybiniu pranešimu (b.l. 14), nukentėjusiosios I. S. paaiškinimais, duotais teisme ir pirminiame paaiškinime, kad pareiškėjas staiga išvažiavo į Geležinio Vilko gatvės antrą eismo juostą, nukentėjusiojo R. K. pirminiu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo automobilis judėjo link antros juostos, kad jis pristabdė savo vairuojamą VW Polo, norėdamas išvengti susidūrimo, be to spaudė signalą, nes manė, kad gali neišvengti susidūrimo (b.l. 11). Teismas teisingai vertino nukentėjusiojo R. K. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kurie prieštarauja bylos medžiagai ir pirminiam jo paties paaiškinimui. Kolegija sutinka, kad tokiais nukentėjusiojo prieštaringais parodymais tikėti pagrindo nėra. Nukentėjusieji davė nuoseklius, sutampančius, logiškus parodymus iš kurių seka, kad T. V. 2007-06-06 apie 12 val. 11 min. Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) ir įvažiuodamas į kelią iš kiemo išvažiavo į antrą eismo juostą, nedavė kelio automobiliui VW Polo, v.n. (duomenys neskelbtini) dėl ko privertė šio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, tuo sukėlė pavojingą situaciją.

T. V. veika kvalifikuota tinkamai. Teismas esminių procesinių pažeidimų nenustatė. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus.

Apeliaciniu skundu T. V. prašo paskirtą nuobaudą pakeisti į piniginę bausmę. ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija yra alternatyvi – bauda arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pirmosios instancijos teismas paliko nepakeistą Institucijos nutarimą, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl analizuotina, ar paskiriant nurodytą nuobaudą buvo laikytasi nuobaudų skyrimo taisyklių ir ar paskirta nuobauda yra tinkamai individualizuota.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-444-1504-08).

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta T. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies administracinis teisės pažeidimas, už kurį asmeniui buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimus T. V. nuolat baudžiamas nuo 2003 metų. Už padarytus pažeidimus jam dažniausiai būdavo skiriamos piniginės baudos, tačiau, kaip matyti, tokio pobūdžio nuobaudos ATPK 20 straipsnyje keliamų tikslų nepasiekė.

Nors ši aplinkybė negali būti vertinama kaip jo atsakomybę sunkinanti, tačiau ji kartu su jau minėta atsakomybę sunkinančia aplinkybe neabejotinai leidžia daryti išvadą apie pažeidėjo asmenybę bei jo polinkį pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Todėl įvertinus tai, jog už anksčiau padarytus pažeidimus T. V. buvo skirtos baudos, tačiau jis vėl pakartotinai pažeidė Kelių eismo taisykles, darytina išvada, jog anksčiau jam paskirtos baudos nepasiekė ATPK 20 straipsnyje nustatytų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, tai yra nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės, ir teismas skundžiama nutartimi pagrįstai paliko jo atžvilgiu galioti būtent teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą. Kaip jau minėta, esminė aplinkybė, dėl kurios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos parinkimas individualizuojant apeliantui skirtiną nuobaudą pripažintinas pagrįstu, yra tai, jog už anksčiau padarytus pažeidimus jam paskirtos baudos nepasiekė nuobaudoms keliamų tikslų ir jis vėl pakartotinai padarė pažeidimą.

Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Dėl šių nurodytų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas jo argumentas, kad pakankamas pagrindas sušvelninti jam nuobaudą yra tai, kad jis turi šeimą bei augina mažamečius vaikus ir, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbovietėje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į minėtą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, tinkamai ją individualizavo ir ji atitinka apelianto padaryto pažeidimo pavojingumą. Taigi konstatuotina, jog keisti nutarimą apelianto nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Dėl apelianto nurodyto argumento, kad jis kreipėsi į Instituciją, kad jam būtų išduotas laikinas pažymėjimas su kuriuo galima būtų vairuoti Europos Sąjungai priklausančioje šalyje, tačiau šis prašymas buvo atmestas, kolegija pažymi, kad ATPK 271 straipsnis nustato administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimą. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendimai dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių: <...> daiktų bei dokumentų paėmimo <...>, gali būti skundžiami aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui.

Apeliantas nurodo, kad nutarimas taikyti nuobaudą priimtas daugiau nei prieš 12 mėnesių ir suėjęs jo vykdymo senaties terminas. Pažymėtina, kad ATPK 295 straipsnyje numatyta, kad skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo <...>.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.