Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-407-245-2014

2014 m. rugsėjo 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nuteistajam V. P., jo gynėjams advokatams Angelei Fominienei, Romui Aikevičiui, nukentėjusiųjų atstovei Virginijai Violetai Nutautienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 str. ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas pagal BK 163 str. 1 d. už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2009-07-14 iki 2011-05-02, būdamas Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pagal įstatus, įregistruotus Juridinių asmenų registre 2007-05-16, kodas Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno rajono apylinkės teismo 2004-04-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. N-2-500-05/04, Kauno miesto apylinkės teismo 2006-05-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6114-254/2006 ir Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-03 įsakymą Nr. ĮS-335, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas globėju ir turėdamas pareigą rūpintis globojamais nepilnamečiais vaikais, fiziškai ir psichiškai gniuždydamas globotinius M. U., gim. (duomenys neskelbtini), E. U., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. D., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. R., gim. (duomenys neskelbtini), V. N., gim. (duomenys neskelbtini), neužtikrino vaikų fizinio ir psichinio saugumo - dažnai be priežiūros palikdavo vienus kieme, jiems pakliuvus į policijos įstaigą nakties metu jų nepasiimdavo, nepakankamai rūpinosi vaikų sveikata ir mokymusi, nes namuose dažnai nebūdavo būtinų vaistų, medikamentų ir higienos priemonių, netinkamai auklėjo vaikus, leisdamas jiems iki vėlumos ar per naktį žiūrėti ne vaikams skirtas televizijos laidas, nesirūpino vaikų laisvalaikiu, neleisdavo vaikų į mokyklos organizuojamus renginius bei keliones, neaprūpindavo reikiamais drabužiais, avalyne bei sportine apranga, nesilankydavo klasės susirinkimuose, nereagavo į vaikų poreikius, tuo darydamas žalą vaikų psichiniam ir socialiniam vystymuisi, tai yra, piktnaudžiavo globėjo pareigomis.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

V. P. apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl V. P. pripažinimo kaltu padarius BK 163 straipsnyje numatytą nusikaltimą naikintinas, nes nepagrįstos apylinkės teismo išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo ir nusikalstamos veikos įrodytumo V. P. veiksmuose, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimų požymių, todėl priimamas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 str. 1 d. 1 p.)

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

BK 163 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyvių veiksmų padarymu: fiziniu ar psichiniu vaiko gniuždymu, vaiką paliekant ilgą laiką be priežiūros; panašiu žiauriu elgesiu su vaiku. Bet kurį iš šių alternatyvių veiksmų, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, turi padaryti teisėtas vaiko atstovas – tėvas, motina, globėjas, rūpintojas ar kitas teisėtas atstovas, piktnaudžiaudamas savo kaip vaiko atstovo teisėmis ar pareigomis. Taigi, šio nusikaltimo subjektas yra specialus: be bendrųjų požymių - fizinis asmuo, pakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, sulaukęs įstatyme numatyto metų amžiaus, t. y. 16 metų, jis turi atitikti ir specialiųjų požymį – būti vaiko tėvu, motina, globėju ar rūpintoju ar kitu teisėtu vaiko atstovu. Pažymėtina, kad vaiko globėju (rūpintoju) gali būti ne tik fizinis asmuo, bet ir šeimyna, nevyriausybinių institucijų, organizacijų ir fizinių asmenų įsteigta vaikų globos įstaiga, įregistruota Juridinių asmenų registre (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. 405 „Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“, Žin., 2002, Nr. 35-1275, 3 punktas). Globos (rūpybos) institucijose turi būti užtikrintas tinkamas vaiko interesus atitinkantis globos (rūpybos) funkcijų vykdymas. Tai, visų pirma, institucijos administracijos (direktoriaus, jo pavaduotojų) ir tiesiogiai su vaiku dirbančių asmenų (socialinių darbuotojų, jų padėjėjų) pareiga. Globos (rūpybos) institucijų darbuotojams iš esmės keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, paskirtam globėju (rūpintoju).

Nagrinėjamu atveju baudžiamojon atsakomybėn už globotinių fizinį ir psichinį gniuždymą buvo patrauktas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P., kuris yra vienintelis minėtos viešosios įstaigos administracijos atstovas. Tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, jis neatitinka šio nusikaltimo subjektui keliamų reikalavimų. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, jog V. P. tiek jam pateiktame kaltinime, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje klaidingai nurodytas kaip nepilnamečių vaikų - M. U., gim. (duomenys neskelbtini), E. U., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. D., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. R., gim. (duomenys neskelbtini), V. N., gim. (duomenys neskelbtini), globėjas. Minėtų vaikų teisėta globėja yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriai nuolatinės globos teisės nustatytos 2004-04-21 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-500-05/04 (T. 2, b. l. 144-145), Kauno miesto apylinkės teismo 2006-05-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. N-2-6114-254/2006 (T. 5, b. l. 32-33), Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-03 įsakymu Nr. ĮS-335 (T. 3, b. l. 67). Atkreiptinas dėmesys, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra juridinis asmuo (kodas (duomenys neskelbtini)), juridinių asmenų registre įregistruotas 1997-12-18, kurios veikla apima ir našlaičių priežiūrą bei socialinę globą, teikiamą vaikams, rūpinantis jų visokeriopa gerove (T. 2, b. l. 46, 47-54). Pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos įstatus viešosios įstaigos valdymo organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir administracija. Kolegialūs valdymo organai nesudaromi.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai juridinį asmenį sutapatino su fiziniu asmeniu. Be abejo, direktorius privalo organizuoti darbą taip, kad šis vyktų sklandžiai, į kilusias problemas operatyviai reaguoti, užtikrinti dirbančio personalo funkcijų tinkamą atlikimą ir pan., tačiau šiuo atveju jam vienam negalima perkelti viso juridinio asmens funkcijų bei atsakomybės. Juridinis asmuo yra savarankiškas teisės subjektas, galintis savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Tačiau baudžiamajai juridinių asmenų atsakomybei taikomi tam tikri ypatumai. Jie atsako tik už tas veikas, už kurias baudžiamoji atsakomybė numatyta konkrečiuose BK specialiosios dalies straipsniuose. Be to, juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, kai nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padaro fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atlikti alternatyvius veiksmus: atstovauti juridiniam asmeniui; priimti sprendimus juridinio asmens vardu; kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, turi siekti materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriame dirba arba jam atstovauja. Asmuo turi suvokti, jog jo nusikalstamos veikos rezultatas gali būti tiesioginė nauda (nesvarbu kokia) juridiniam asmeniui. Juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar juridinis asmuo gavo tos naudos ar ne (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijų „Dėl baudžiamosios atsakomybės juridiniams asmenims taikymo“ 5, 11 punktai). BK 163 straipsnis nenumato, jog už šį nusikaltimą gali atsakyti ir juridinis asmuo, o plečiamasis minėtos teisės normos aiškinimas šiuo atveju nėra galimas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko globą (rūpybą) savo teritorijoje organizuoja ir prižiūri rajono (miesto) savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucija (CK 3.266, 3.267 straipsniai). Jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jie gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Jei globėjai (rūpintojai) pažeidinėja vaikų teises, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija ir prokuroras; ši institucija ir prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo (CK 3.163, 3.246 straipsniai). Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius reagavo į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rastus veiklos trūkumus – vaikų globos kokybės užtikrinimo, tiesiogiai su vaikais dirbančio personalo darbo trūkumus, nepakankamą bendradarbiavimą su specialistais, nebaigtą patalpų teisiną registraciją, ir siekdami apginti vaikų interesus persiuntė prokuratūrai turimą medžiagą, kad ši galėtų kreiptis į teismą dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nušalinimo nuo vaikų globėjo pareigų, neužtikrinant globotinių teisių ir interesų apsaugos. Į vaikų interesus, jų išreikštus norus buvo atsižvelgta, globėjas pakeistas.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad V. P. veiksmuose yra aplaidaus, nepakankami atsakingo, piktnaudžiavimu pagrįsto elgesio bei jam kaip direktoriui priskirtų pareigų neatlikimo požymių, tačiau netinkamas direktoriaus pareigų atlikimas nėra laikytinas juridinio asmens funkcijų nevykdymu. Be to, nė vienas iš viešosios įstaigos globotinių nesiskundė konkrečiai V. P. elgesiu, fizinių bausmių jis netaikė, buvo išsakytas nepasitenkinimas tik kai kurių auklėtojų elgesiu, taip pat bendru tvarkos nepalaikymu. Buvo vėluojama pristatyti maisto produktus, vaistus, vaikai pripažino, kad juos vargino nuolatinė auklėtojų, kitų darbuotojų kaita. Vaikų charakteristikose, pateiktose jų mokymo įstaigos, taip pat akcentuojama dažna socialinių darbuotojų (auklėtojų) kaita, kuri apsunkina šeimynos ir mokyklos bendradarbiavimą, tačiau teigiama, jog globėjas domisi mokinių pasiekimais, nors tėvų susirinkimuose nedalyvauja, jei reikia, atvyksta į mokyklą (T. 2, b. l. 59-65). Liudytojas V. K., paramos-labdaros fondo „Vaiko tėviškės namai“ dalininkas, pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2011-05-02 iki 2011-06-03, V. P. ligos metu, šeimynos direktoriumi laikinai buvo paskirtas V. Š., kuris taip pat atkreipė dėmesį, jog V. P. nemokėjo tinkamai tvarkytis kaip administratorius, pasirinko netinkamus darbuotojus. Manytina, tam tikrų elgesio problemų turėjo ir patys globotiniai. VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centro“ pateiktoje informacijoje apie globojamus vaikus konstatuota, jog vaikai nepasitiki socialinėmis darbuotojomis, jų negerbia, vadina necenzūriniais žodžiais, socialinė darbuotoja pripažino esanti išsekusi (T. 1, b. l. 65-68). Neadekvatus vaikų elgesys, nustatytų taisyklių nepaisymas ir visiškas ignoravimas galėjo provokuoti ir auklėtojas elgtis neadekvačiai. Be to, jos nesulaukdavo pagalbos iš direktoriaus racionaliai, ryžtingai sprendžiant kilusias problemas. Taigi, savo veiksmais V. P., galima teigti, prisidėjo prie netinkamo juridinio asmens funkcijų vykdymo, kilo bendri padariniai, t. y. padaryta žala globotinių psichiniam ir socialiniam vystymuisi. Tačiau blogas vadovavimas viešajai įstaigai nėra piktnaudžiavimas vaikų globėjo teisėmis ir pareigomis.

Pažymėtina ir tai, kad V. P. veiksmuose nebuvo tyčios fiziškai ar psichiškai žaloti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ globotinius. BK 163 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra formali, tai reiškia, jog veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Tiesioginei tyčiai reikalingi šie požymiai: pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas (intelektinis suvokimas) ir norėjimas veikti (valinis suvokimas). Daromos nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio suvokimas – tai faktinių daromos veikos aplinkybių, t. y. objektyviųjų inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių suvokimas, tai reiškia, kad asmuo suvokia faktines savo poelgio aplinkybes, aiškiai įsivaizduoja, kokią daro veiką ir kokiai vertybei kelia pavojų taip darydamas. V. P., jau minėta, aplaidžiai vykdė direktoriaus pareigas, tačiau savo elgesiu jis piktybiškai nesistengė pakenkti nei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nei jos globotiniams. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo sistemingai vartojama fizinė ar psichinė prievarta (smurtas), kuri yra savitikslė arba nukreipta paties nuteistojo ar trečiųjų asmenų interesams tenkinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. P. veiksmuose nėra BK 163 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymių: jis neatitinka nei subjektui, nei kaltės turiniui keliamų reikalavimų, todėl buvo nuteistas nepagrįstai.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014-05-06 pateikė pažymą Nr. TP-7-(2.10)-1470, patvirtinančią 50,00 Lt išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam V. P. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (T. 7, b. l. 122).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.), tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Šiuo atveju V. P. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka išreiškė norą, kad teisiamajame posėdyje dalyvautų jo pasirinktas gynėjas advokatas ir prašė posėdį atidėti. Antrinę teisinę pagalbą teikusi gynėja advokatė A. Fominienė tam neprieštaravo, sutiko, kad skundo nagrinėjimas būtų atidėtas (T. 7, b. l. 118-119). Taigi advokatė nuteistajam faktiškai neatstovavo, todėl įvertinant jos darbo apimtį, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Kadangi V. P. išteisinamas, todėl iš jo nėra priteisiama 1041,86 Lt proceso išlaidų dėl nukentėjusiųjų atstovės J. J. patirtų kelionės išlaidų (BPK 105 str. 5 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnį ir nuteistas 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir priimti naują nuosprendį:

V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, - 13 kompaktinių diskų, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos valdybai.