- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-201-212/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-314113-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- N. B., V. B., D. B.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-201-212/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 2 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal L. R. ieškinį atsakovui A. R., tretiesiems asmenims N. B., V. B. ir D. B., išvadą teikiančioms institucijoms Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo ir turto padalijimo, pagal atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei L. R., tretiesiems asmenims N. B., V. B. ir D. B., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo ir pagal trečiųjų asmenų N. B. ir V. B. ieškinį ieškovei L. R., atsakovui A. R., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2011-01-26 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir padidinti iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), iki 500 Lt kiekvienam, mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje; laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę. Nurodė, kad atsakovas teikia vaikams priteistą laikiną išlaikymą, tačiau vaikams augant, vaikų poreikiai išaugo ir pilnai vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 3 070 Lt suma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi prašymą atmetė. Nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2011-01-26 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki kol bus išnagrinėta byla ir priteisė iš atsakovo vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvienam kas mėnesį po 200 Lt nuo 2011-01-26, vaikams išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė L. R.. Ieškovė nurodė, kad vaikų išlaikymui reikalingas lėšas skolinasi iš kitų asmenų, tačiau nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, iš kokių konkrečiai asmenų ir kokias tiksliai sumas ji yra pasiskolinusi vaikų išlaikymui, šių asmenų į bylą neįtraukė kreditoriais.
Atsakovas gauna 500 Lt atlyginimą neatskaičius mokesčių, nekilnojamojo turto neturi, turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams bei sveikatos problemų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šalių vaikai turi specialiųjų poreikių, be to ieškovės nurodytos vaikų išlaikymo išlaidos žymiai viršija pačios ieškovės galimybes jas teikti. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams jau yra priteistas, atsakovas teismo nutartimi iš jo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams moka, todėl minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai šios bylos nagrinėjimo metu bus užtikrinami. Reikalavimai dėl pasikeitusių vaikų poreikių ir jiems tenkinti reikalingos sumos didinimo bus išspręsti bylą išnagrinėjus iš esmės. Pažymėjo, kad įstatymas nenumato galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisto išlaikymo dydžio keitimą. Įstatyme numatyta galimybė priteisti laikinąjį išlaikymą, kai jis nėra teikiamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-11-05 nutartį ir patenkinti jos patikslintą prašymą. Mano, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog laikinas išlaikymas vaikams buvo priteistas 2011-01-26, todėl visiškai nesuprantama kuo remiantis teismas padarė išvadą, jog 200 Lt suma bus užtikrinti minimalūs vaikų poreikiai, jei tų poreikių net neanalizavo. Visiškai neaišku kokiu pagrindu teismas nustatė, jog atsakovo turtinė padėtis ir sveikatos būklė yra sunkios, turi kreditorinių įsipareigojimų. Teismas atsakovo nurodytas aplinkybes vertino kaip sunkinančias, o jos analogiškas aplinkybes įvertino kaip neįrodytas, nurodydamas, jog ji neįtraukė į bylą kreditorių. Mano, jog teismas gina tik atsakovo interesus, neįvertino ar nepilnamečiams vaikams pakanka po 200 Lt išlaikymo bent jau minimaliausių jų poreikių tenkinimui. Vaikai jau nuo 2009 m. yra išlaikomi tik jos sąskaita. Mano, kad atsakovas yra nesąžiningas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir galimai sąmoningai pablogina savo finansinę padėtį, siekdamas mažesnio dydžio išlaikymo priteisimo. Tai patvirtina notarės atsakymas, jog 2011 m. atsakovas atsisakė savo motinos palikimo. Ji vykdė teismo nurodymus, rinko papildomus dokumentus, patyrė išlaidas, o teismas šių dokumentų nevertino. nepagrįstai nurodė, kad įstatymas nenumato padidinti priteistą laikiną išlaikymą. Mano, jog CPK 145 str. 1 d. 13 p. nuostatos suteikia teismui teisę taikyti bet kokias laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Mano, jog nepagrįstai ieškovė nurodo, jog teismui pareikalavus papildomų dokumentų, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo išspręsti teigiamai. Vien ta aplinkybė, jog išlaikymas buvo priteistas 2011-01-26, dar nesudaro prielaidos, jog vaikų poreikiai pasikeitė, t. y. išaugo du su puse karto. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl išaugusių vaikų poreikių. Teismas teisingai nustatė atsakovo turtinę padėtį. Ieškovė slepia savo turtinę padėtį, ji nuslėpė santuokos metu turėtas santaupas, taip pat gavo iš skolininkės D. B. 61 601,92 Lt, todėl nepagrįstai apeliantė nurodo, jog ji skolinosi pinigų vaikų išlaikymui. Mano, jog teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas dirba ir gauna per mažas pajamas teikti didesniam laikinam išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą (CPK 144 str. 1 d.). CPK 384 str. 5 d. tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1d. – 2 d. 4 p.). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikui vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti visos bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti.
Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu sąlygas, būtinas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Teismų praktikoje suformuota prezumpcija, jog sprendžiant dėl lėšų sumos, reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, orientaciniu kriterijumi gali būti vienos minimalios mėnesinės algos dydis. Tačiau visgi tai - tik orientacinis kriterijus, kurį taikydamas teismas turi užtikrinti, kad nustatytas vaiko poreikių lygis atitiktų realias išlaidas jo būtiniesiems poreikiams patenkinti.
Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas 2011-01-26 nutartimi laikinam nepilnamečių vaikų, A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisė iš atsakovo periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį po 200 Lt. Kauno apygardos teismas 2011-04-14 nutartimi paliko 2011-01-26 nutartį nepakeistą. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Analogiškai turi būti vertinamos aplinkybės, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ir vaikų poreikiai padidėjo, tačiau pagrįstų įrodymų, kad pasikeitė atsakovo turtinė padėtis ir galimybė teikti vaikams didesnį išlaikymą, byloje nėra.
Skundžiamojoje nutartyje nurodomi įrodymai, esantys bylos lapuose 153, 162-163, patvirtinantys atsakovo įsipareigojimus kreditoriams bei sveikatos problemas, todėl negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai nustatė sunkią atsakovo padėtį ir sveikatos problemas. Apeliacinis teismas patikrino atsakovo pajamas ir VSDFV duomenų bazės nustatė, kad jos nepadidėjo, o įrodymų, kad atsakovas turi papildomų pajamų, nepateikta (b. l. 80-82).
Pažymėtina, jog laikinas išlaikymas yra tik laikinoji apsaugos priemonė, t. y. jis priteisiamas, iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, preliminariai įvertinus minimalius ir būtiniausius vaikų poreikius ir jiems tenkinti reikalingą lėšų sumą. Išsamiai aplinkybes, dėl kurių kilo šalių ginčas, taigi ir dėl išlaikymo dydžio vaikams, teismas tirs nagrinėdamas bylą iš esmės. Teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai byla nenagrinėjama iš esmės, o sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, nenustatinėja aplinkybių, kurios yra ginčo dalykas byloje, todėl ieškovės teiginys, jog atsakovas specialiai blogina savo turtinę padėtį, atsisakydamas motinos palikimo, nėra pakankamas pagrindas vienareikšmiškai išvadai, kad atsakovas turtinę padėtį pablogino.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Kauno apylinkės teismas be pagrindo pareikalavo, kad apeliantė sumokėtų žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o šio straipsnio 2 dalyje – kad šie asmenys atleidžiami ir nuo žyminio mokesčio už apeliacinius skundus. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Taigi, apeliantei grąžinamas jos be pagrindo sumokėtas 100 Lt (28,96 €) žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) grąžinti 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 96 eurocentus) žyminio mokesčio sumokėto 2014-12-01, AB DNB banke (mokėjimo nurodymas Nr. 234, 100 Lt sumai). Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.