- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-15
- Bylos Nr.
- 1A-284-256-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Ryšardas Skirtunas, Regina Pocienė
- Nukentėjusysis
- R. U.
- Kaltinamasis
- R. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. U. (R. U.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-12-13 nuosprendžio, kuriuo R. S. išteisintas nepadarius veikos, numatytos BK 154str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. buvo kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 2 pataisos namuose, esančiuose Rasų g. 8, Vilniuje, 2009-11-18 išsiuntė į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą pareiškimą ir apšmeižė pataisos namų vidaus tyrimo skyriaus viršininką R. U., nurodydamas, kad pastarasis daro nusikaltimus, skatina tarp nuteistųjų narkomaniją, leidžia jiems platinti narkotines medžiagas, už tai gaudamas atlygį, atiduoda nuteistiesiems kratų metu išimtus mobiliojo ryšio telefonus, juos grąžindamas nuteistiesiems. Jis buvo kaltinamas tyčia paskleidęs apie R. U. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį pažemina kaip pareigūną ir kaip asmenybę.
R. S. buvo išteisintas nustačius, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 154str. 1d., požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. U. prašo nuosprendį panaikinti ir R. S. pagal BK 154str. 1d. nuteisti. Nurodo, kad nuosprendyje nurodyti faktai neatitinka bylos aplinkybių ir R. S. išteisintas nepagrįstai. Jis nurodė konkrečius faktus, kad kratų metu paimti mobilieji telefonai buvo grąžinti nuteistiesiems V. K., V. G. ir M. Č. ir uždarbiauja iš jų parduodamų narkotikų. R. S. negyveno su minėtais nuteistaisiais, todėl tokios informacijos gauti negalėjo, nematė tokių veiksmų, todėl prokuratūrai pateikė neteisingus duomenis, kurie turėjo būti vertinami tik kaip nuomonė. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad buvo piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi, pateikta nebuvo. R. S. tikslas buvo apšmeižti, tik neaišku kokiu tikslu. R. S. veikė tiesiogine tyčia ir suvokė, kad skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, ir tai darė sąmoningai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
R. S. buvo kaltinamas pagal BK 154str. 1d. dėl to, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti asmenį arba paskirsti pasitikėjimą juo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal nukentėjusiojo skundą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai R. S. išteisino nepadarius veikos, numatytos BK 154str. 1d.
BK 154str. 1d. dispozicija numato: ,,Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo...“. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas ir asmuo paskleisdamas informaciją turi suvokti, kad skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir tokiu būdu pažemina žmogų.
BK 15str. 2d. reglamentuojama, kad asmuo darydamas nusikaltimą, turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamąją atsakomybę sukeliantys padariniai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. pateikdamas pareiškimą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, pranešė apie jam žinomą informaciją apie R. U. veiksmus pataisos namuose, kurią sužinojo ir iš kitų nuteistųjų. Dėl šio fakto buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228str., 260str., ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Šiuo atveju R. S. išreiškė savo nuomonę, turėdamas objektyvų tikslą informuoti pareigūnus apie jam žinomus faktus, tačiau nesurinkta įrodymų, kad jis tai darė veikdamas tiesiogine tyčia ir norėdamas R. U. apšmeižti.
Nustačius, kad R. S. nepaskleidė informacijos, kuri pažemintų R. U. garbę bei orumą, jis išteisintas pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nukentėjusiojo R. U. (R. U.) apeliacinį skundą atmesti.