Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-11-07 · Civilinė byla Nr. e2-5793-558/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
e2-5793-558/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02121-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Knezevičienė
Ieškovas
V. P.
Atsakovas
G. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5793-558/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02121-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.4.; 3.1.7.8.; 3.1.17.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.2.8.5. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 7 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui G. J. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija teikianti išdavą – Valstybės vaiko teisinių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė pateikė teismui šalių 2019 m. spalio 23 d. sudarytą taikos sutartį, kurią šalys prašo patvirtinti, bylą nutraukti. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovui yra žinomos ir priimtinos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė atsižvelgiant į įstatymo nustatytas ribas laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Remiantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Pateikta pasirašyta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepilnamečių vaikų teisių nepažeidžia, šalims yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl ji tvirtintina ir civilinė byla tarp šalių nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 231 straipsnio 1-3 dalys).

Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, ateityje kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebeturės teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis CK 6.985 straipsnio 2 dalimi, teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau atsižvelgiant į šios sutarties dalyką, pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sudarius taikos sutartį ieškovei grąžintina 75 procentai – 56,25 Eur (75,00 Eur x 75 procentai) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš šalies yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nepriteistinos valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 294 straipsniu, 295 straipsniu, 334 straipsniu, 335 straipsniu,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Patvirtinti 2019 m. spalio 23 d. sudarytą taikos sutartį tarp ieškovės V. P. ir atsakovo G. J. civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui G. J. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, institucija teikianti išdavą – Valstybės vaiko teisinių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, tokiomis sąlygomis:

1. G. J. su nepilnamečiais vaikais E. J., gimusia (duomenys neskelbtini), ir E. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja tokia tvarka:

1.1. G. J. gyvenant Lietuvoje jis su vaikais bendrauja taip:

1.1.1. Poriniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) bei Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) vaikai būna su tėvu, o Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) vaikai būna su motina, o tų pačių porinių metų gruodžio 31 d. ir kitų metų sausio 1 d. - su motina. Tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną tarp 9 ir 10 valandos ir atveža vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 19 valandos. Apie numatomą vaikų pasiėmimą tėvas informuoja vaikų motiną telefonu, SMS žinute ar kitomis IT ryšio priemonėmis (el. paštu, viber, messenger, skype ir pan.) nevėliau kaip prieš tris dienas.

1.1.2. Poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) vaikai būna su motina, antrąją Šv. Velykų dieną - su tėvu. Tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos antrą Velykų dieną tarp 9 ir 10 valandos ir atveža vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 valandos. Apie numatomą vaikų pasiėmimą tėvas informuoja vaikų motiną telefonu, SMS žinute ar kitomis IT ryšio priemonėmis (el. paštu, viber, messenger, skype ir pan.) ne vėliau kaip prieš tris dienas.

1.1.3. Neporiniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24) bei Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) vaikai būna su motina, o Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) vaikai būna su tėvu, o tų pačių neporinių metų gruodžio 31 d. ir sekančių metų sausio 1 d. - su tėvu. Tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų antrą dieną tarp 10 ir 11 valandos ir atveža vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną iki 20 valandos. Tų pačių metų gruodžio 31 dieną tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos tarp 9 ir 10 valandos ir atveža vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio pirmą dieną iki 19 valandos. Apie numatomą vaikų pasiėmimą tėvas informuoja vaikų motiną telefonu, SMS žinute ar kitomis IT ryšio priemonėmis (el. paštu, viber, messenger, skype ir pan.) ne vėliau kaip prieš tris dienas.

1.1.4. Neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) vaikai būna su tėvu, antrąją Šv. Velykų dieną - su motina. Tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą Velykų dieną nuo 10 valandos ir atveža vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 valandos. Apie numatomą vaikų pasiėmimą tėvas informuoja vaikų motiną telefonu, SMS žinute ar kitomis IT ryšio priemonėmis (el. paštu, viber, messenger, skype ir pan.) ne vėliau kaip prieš tris dienas.

1.1.5. Kiekvienais metais per Tėvo dieną tėvas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val. Jei Tėvo dienos savaitgalis sutampa su savaitgaliu, kurį su vaikais turi praleisti motina, tai motina turi teisę tą patį mėnesį praleisti kitą savaitgalį su vaikais vietoje tėvo.

1.1.6. Kiekvienais metais per Motinos dieną (įskaitant visą savaitgalį) vaikai praleidžia su motina. Jei motinos dienos savaitgalis sutampa su savaitgaliu, kurį su vaikais turi praleisti tėvas, tai tėvas turi teisę tą patį mėnesį praleisti kitą savaitgalį su vaikais vietoje motinos.

1.1.7. Tėvo kasmetinių vasaros atostogų metu tėvas pasiima vaikus į savo gyvenamąją vietą pusei savo atostogų laiko 14 dienų iš eilės arba du kartus po 7 dienas iš eilės, apie konkretų bendravimo laiką pranešdamas vaikų motinai prieš vieną mėnesį laiko.

1.1.8. Vaikų mokymosi kasmetinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir su jais bendrauja antrą pusę šių atostogų, apie bendravimo laiką pranešdamas vaikų motinai ne vėliau kaip prieš 5 dienas, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

1.1.9. Vaiko tėvai turi teisę išsivežti vaikus iš anksto suplanuotoms atostogoms į užsienio valstybę ne ilgesniam kaip 14 dienų laikui, prieš tai informavę kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį laiko.

1.1.10. Tėvas su vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį tarp 9 ir 10 val. ir grąžindamas į vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį tarp 18 ir 19 val.

1.1.11. Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais ir kitu laiku, iš anksto suderinęs laiką su vaikų motina bei atsižvelgdamas į vaikų norą.

1.1.12. Kiekvienas iš tėvų privalo nedelsiant informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio ar kitų kontaktinių duomenų pasikeitimą, vaikų mokyklinės/ikimokyklinės įstaigos pasikeitimą.

1.1.13. Kiekvienas iš tėvų įsipareigoja bendravimo su vaikais laiku užtikrinti vaikų bendravimą su vaiko seneliais ir kitais giminaičiais.

1.1.14. Jei nustatytu tėvo bendravimo su vaikais laiku tėvas negali su jais bendrauti dėl savo darbo pobūdžio (dėl darbo slenkančiu grafiku ar dėl vaikų ligos), tėvo bendravimo laikas su vaikais gali būti keičiamas, iš anksto susitarus su vaiko motina.

1.1.15. Tėvas apie savo bendravimo su vaikais laiką vaikų motinai praneša IT ryšio priemonėmis (el. paštu, viber, messenger, skype ir pan.) ne vėliau kaip prieš 48 val., išskyrus 1.1.7. ir 1.1.8. ir 1.1.9. punktuose nurodytus atvejus.

1.1.16. G. J. įsipareigoja jam skirtu bendravimo su vaikais laiku užtikrinti vaikų bendravimą su tos šalies tėvais (vaiko seneliais) ir kitais tos šalies giminaičiais.

2.1. G. J. išvykus dirbti į užsienio valstybę, jis su vaikais bendrauja tokia tvarka:

2.1.1. Vaikų motina sudaro galimybę tėvui bendrauti su vaikais IT priemonėmis (Skype, viber, messenger, telefonu), atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę.

2.1.2. Tėvas, grįždamas į Lietuvą trumpalaikėms atostogoms (iki savaitės laiko), apie tai informuoja vaikų motiną IT ryšio priemonėmis (el. paštu, viber, messenger, skype ir pan.) prieš 2 savaites laiko ir grįžęs bendrauja su vaikais visą buvimo Lietuvoje laiką, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

2.1.3. Tėvas savo išvykimo ir darbo užsienyje metu sutinka savo vaikams teikti papildomą išlaikymą po 100,00 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, jas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas pervesdamas į vaikų motinos nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje.

2. Būdamas Lietuvoje, tėvas su vaikais bendrauja 1.1.1-1.1.16. punktuose nurodyta tvarka.

3. Ieškovė V. P. nuo likusių ieškinio reikalavimų atsisako.

4. Šalys turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viena iš kitos neprašo, o pašto išlaidas sumoka lygiomis dalimis. V. P. prašo jai grąžinti jos sumokėtą žyminį mokestį.

5. Šalims taikos sutarties sąlygos ir pasekmės, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje, yra žinomos ir suprantamos.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-5793-558/2019.

Grąžinti ieškovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. rugpjūčio 28 d. AB „Lietuvos paštas“ mokėjimo dokumentu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Šalims išaiškinti, kad patvirtinus taikos sutartį ir nutraukus civilinę bylą, parengiamasis teismo posėdis, paskirtas 2019 m. lapkričio 13 d. 13.30 val. neįvyks, pašalinant teismo posėdžio datą iš LITEKO sistemos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Daina Knezevičienė